Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-04-27 · Civilinė byla Nr. 2-228/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-27
Bylos Nr.
2-228/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė (pran.), Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Girteka“
Ieškovas
L.V.
Trečiasis asmuo
J.B.
Kategorijos
  • 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-228/2006Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Girteka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje Nr.2-96-54/2006 pagal ieškovo L.V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Girteka“, tretysis asmuo J.B., dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas L.V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Girteka“ 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB ,,Girteka“ ieškovo L.V. naudai 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, taip pat 5 000 Lt žyminio mokesčio bei 35,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Girteka“ kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo nebuvo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl teismo posėdyje nebuvo išklausyti teisingam sprendimo priėmimui būtini atsakovo bei trečiojo asmens, kurie yra tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, paaiškinimai ir atikirtimai į ieškovo argumentus. Nors UAB ,,Girteka“ sekretorė pasirašė ant teismo siunčiamų dokumentų, tačiau šaukimas atsakovui realiai nebuvo įteiktas. Įmonė kiekvieną dieną gauna didžiulį laiškų skaičių, be to, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siųsti, bet jis taip pat nedalyvavo teismo posėdyje, tikėtina, kad šaukimas įteikiančioje (kurjerių) organizacijoje buvo sumaišytas su kitais dokumentais ir atsakovui UAB ,,Girteka“ bei trečiajam asmeniui J.B. nepateko. Visą pasirengimo bylos nagrinėjimui teismo posėdyje laikotarpį UAB ,,Girteka“ stengėsi aktyviai dalyvauti bylos tyrime ir nuolat siekė taikiai užbaigti kilusį ginčą. Siekiant užtikrinti teisingo sprendimo priėmimą, yra tikslingas ir svarbus bylos nagrinėjimo atnaujinimas, kadangi betarpiškas atsakovo UAB ,,Girteka“ išklausymas, o ypač trečiojo asmens J.B., kaip tiesioginio nelaimingo atsitikimo dalyvio, paaiškinimai yra svarbūs teismo sprendimo priėmimui. Atsakovas neturi atlyginti dėl nelaimės atsiradusią žalą, nes jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens J.B., kuriam vairuojant automobilį įvyko nelaimingas atsitikimas, atžvilgiu, nes tiek ieškovas, tiek J.B., priimtas į atsakovo įmonę vairuotojo pareigoms, pagal teisės aktų reikalavimus buvo supažindinti su darbų saugos instrukcija. Pats ieškovas yra profesionalus vairuotojas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Todėl būtina atlikti ne tik formalų įrodymų vertinimą, bet ir išnagrinėti, ar eismo įvykio metu kai nukentėjo ieškovas, nebuvo ir paties ieškovo kaltės. Priimdamas sprendimą teismas neatsižvelgė į tai, kad pats ieškovas nurodė, kad autoįvykio metu jis ilsėjosi automobilyje ir įvykio nematė, nes buvo užsimerkęs. Žala kilo dėl to, kad ieškovas miegojo neleistinoje vietoje. Šią aplinkybę patvirtina vien tas faktas, kad tretysis asmuo J.B., sėdėdamas sėdynėje, beveik nepatyrė jokių sužalojimų. Neišklausydamas atsakovo paaiškinimų, teismas netinkamai įvertino Automobilių vairuotojų saugos darbe instrukciją, neatsižvelgė į tai, kad šios instrukcijos 3 skirsnis sistemiškai nustato visas papildomas saugaus darbo sąlygas vairuojant nurodytas transporto priemones. Tai yra pirmiausia įtvirtina reikalavimus, kai vežami keleiviai (3.4-3.19 punktai), po to seka nurodymai susiję su pervežamu kroviniu (3.20- 3.45). Teismo nurodytame 3.5 punkte yra kalbama būtent apie bendrą taisyklę, kad keleiviai gali važiuoti tik ant sėdynės. Kur sėdynė įrengta – kabinoje ar kėbule, šiuo atveju skirtumo nėra. Todėl teismas turėtų išnagrinėti, kodėl ieškovas nepaisė savo veiksmų pavojingumo, kodėl žinodamas, jog važiuojant transporto priemonei net sėdint ant sėdynės yra būtini sugos diržai, nesilaikė atsargumo ir ilsėjosi ant gulto, o taip pat nustatyti, kiek šios aplinkybės lemia neturtinės žalos priteisimo ieškovui galimybę bei jos dydį. Kadangi neturtinės žalos sveikatai atsiradimą sąlygojo paties ieškovo veiksmai, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo UAB ,,Girteka“. Ieškovas yra gavęs materialinės žalos atlyginimą, tai yra socialinio draudimo išmoką. Tačiau jis nenurodė šios išmokos dydžio, nors tai yra svarbi bylos aplinkybė, turinti reikšmės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį. Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas buvo draustas ir savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, o tuo pačiu neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad UAB ,,Girteka“ rūpinosi, jog ieškovui, kaip atsakovo įmonės darbuotojui, būtų užtikrintas materialinis saugumas nelaimingų atsitikimų darbe atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB ,,Girteka“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad iš byloje esančios teismo šaukimo šaknelės matyti, jog atsakovui teismo šaukimas buvo išsiųstas beveik prieš mėnesį iki teismo posėdžio, pats šaukimas 2005 m. gruodžio 15 d. įteiktas atsakovo darbuotojai – sekretorei E.M., todėl teismas laikė, jog šaukimas atsakovui buvo įteiktas tinkamai (CPK 123 str. 2 d., 124 str. 1 d.), tuo pačiu jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Tai, kad atsakovo darbuotoja neperdavė teismo šaukimo atsakovo atstovui, kuris turėjo dalyvauti byloje, teismo teigimu, negali būti pagrindas pripažinti atsakovo atstovo neatvykimo priežastis į teismo posėdį svarbiomis. Atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgiant į CPK 287 straipsnį bei 288 straipsnį, sprendimas už akių gali būti panaikintas tik įrodžius abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, bet ne kurią nors vieną iš jų. Jeigu šalis neįrodo, kad neatvyko į teismo posėdį ir neinformavo teismo apie tai dėl svarbių priežasčių, nors yra pagrindas abejoti teismo sprendimo pagrįstumu ir (arba) teisėtumu, nėra teisinio pagrindo naikinti teismo sprendimą už akių. Ir atvirkščiai, jei nėra jokių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir (arba) pagrįstumu, sprendimas už akių, nors gali būti labai svarbios neatvykimo ir teismo neinformavimo priežastys, taip pat negali būti naikinamas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatavo, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB ,,Girteka“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Skundą grindžia prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais argumentais bei šiais argumentais:

1. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šaukimas įteikiančioje (kurjerių) organizacijoje galėjo būti sumaišytas su kitais dokumentais, nes atsakovui UAB ,,Girteka“ nepateko. Tai, kad atsakovo sekretorė pasirašė ant kurjerių pateiktų dokumentų nesudaro pagrindo teigti, kad UAB ,,Girteka“ realiai gavo teismo šaukimą.

2. Teismas priėmė sprendimą už akių nenustatęs ar teismo šaukimas buvo įteiktas trečiajam asmeniui J.B. bei negavęs iš jo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, tuo pažeidė CPK 247 straipsnio reikalavimus. Trečiajam asmeniui procesiniai dokumentai buvo siunčiami ne tiesiogiai jo gyvenamosios vietos adresu, bet įteikimas vyko per darbovietę, tai yra UAB ,,Girteka“ buveinės adresu. Galima atsakovo sekretorės klaida, dėl kurios ji neperdavė procesinių dokumentų darbdaviui, negali būti pateisinamas tinkamas trečiojo asmens informavimas. Ta aplinkybė, kad teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, yra vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 3 d. 1 p.).

3. Teismas priimdamas sprendimą už akių neatsižvelgė į tai, kad UAB ,,Girteka“ stengėsi aktyviai dalyvauti bylos tyrime ir siekė taikiai užbaigti kilusį ginčą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesirūpino proceso skatinimu ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Nagrinėjant bylą buvo pažeistas teisingo bylos išnagrinėjimo principas, kadangi teismo posėdyje dalyvavo tik ieškovas ir buvo išklausyti tik jo argumentai dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, tačiau neatsižvelgta į atsakovo ir trečiojo asmens įrodymus, taip pat galimus ekspertų paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Siekiant užtikrinti teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimą turėtų būti atnaujintas bylos nagrinėjimas.

Atsiliepimas

Ieškovas L.V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismo sprendimas už akių priimamas dėl vienos civilinio proceso šalies piktnaudžiavimo teise nedalyvauti teismo posėdyje, be pateisinamos priežasties nepalaikant savo reikalavimų ar atsikirtimų ir tuo siekiant vilkinti procesą. Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika (ribojimas skųsti sprendimą šaliai, kuriai priimtas sprendimas už akių) lemia būtinybę priimti tokį sprendimą griežtai laikantis jo priėmimo sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Pagal CPK 285 straipsnio pirmąją dalį teismo sprendimas gali būti priimamas už akių, jei į teismo posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos nėra gautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismo šaukimas buvo įteiktas atsakovo UAB ,,Girteka“ darbuotojai - sekretorei E.M. (b.l. 128), todėl teismas pagrįstai laikė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 123 str. 2 d., 124 str. 1 d.). Kadangi atsakovo UAB “Girteka” vadovas ar kitas jo atstovas nedalyvavo 2006 m. sausio 12 d. teismo posėdyje be svarbių priežasčių ir apie tokių priežasčių buvimą tinkamai neinformavo teismo bei nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę, ieškovo L.V. atstovui prašant, priimti sprendimą už akių. Kita vertus, sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, vienas kurių ir yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, bei tinkamos teisminės gynybos principu (CPK 7 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilbana“ v. UAB „Lavisos agrogrupė“, bylos Nr. 3K-3-167/2005). Be to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB ,,Girteka“ teismui laiku pateikė procesinius dokumentus (atsiliepimą į ieškinį, b.l. 88-98, bei tripliką, b.l. 121-125), todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą.

Pagal CPK 288 straipsnio ketvirtąją dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustačius abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties įstatymas, be jau minėtų sprendimo už akių priėmimo procedūrinių sąlygų (CPK 285 str. 1 d.), numato teismui pareigą, priimant sprendimą už akių, atlikti formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, tai yra įsitikinti, ar būtų pagrindo tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 str. 2 d.). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus, t.y. savo sprendimą, priimtą už akių, pagrįsti ne tik atvykusios šalies pateiktais įrodymais, bet visa byloje esančia medžiaga.

Ieškovas L.V., kreipdamasis į teismą, prašė priteisti neturtinėms teisėms ir interesams padarytą žalą – neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimą numato CK 6.250 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo L.V. ieškinį ir priteisdamas jam 200 000 Lt neturtinės žalos, atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus, jog dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų yra ir paties ieškovo kaltės. Teismas rėmėsi ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl sužalojimo pasekmių ir dėl to patirtais dvasiniais išgyvenimais, konstatavo, jog patirti sužalojimai ir praradimai yra reikšmingi, ieškovo reikalaujamas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas. Tačiau teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį dėl sveikatos sužalojimo, neatsižvelgė į tai, kad, nustatant žalos dydį, turi būti atsižvelgta į visumą įstatyme nurodytų kriterijų, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes įstatyme nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti pripažintos teismo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas L.V. atsakovo buvo apdraustas savanorišku Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Tretysis asmuo J.B. atsiliepime į ieškinį teismo prašė įpareigoti ieškovą bei atsakovą pateikti duomenis, kokiose draudimo bendrovėse ieškovas L.V. buvo apdraustas savanorišku Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimu ir kokios išmokos pagal šį draudimą buvo išmokėtos ieškovui, bei kokio dydžio išmoka buvo išmokėta ieškovui pagal nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą, taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kokioje draudimo bendrovėje buvo apdrausta UAB ,,Girteka“ civilinė atsakomybė, vairuojant transporto priemonę, su kuria buvo padarytas autoįvykis ir kokios draudimo išmokos buvo išmokėtos dėl šio įvykio (b.l. 104-107). Tačiau pirmosios instancijos teismas minėtų dokumentų neišreikalavo ir priimdamas sprendimą už akių šių aplinkybių netyrė.

Spendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, įstatymas nustato, jog taip pat būtina atsižvelgti ir į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovo turtinės padėties nustatymui ieškovas L.V. teismui pateiktame dublike prašė išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos UAB ,,Girteka“ finansinės atskaitomybės dokumentus. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą už akių, šios aplinkybės netyrė, konstatuodamas, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o tai ir neturėtų būti pagrindu ženkliai mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl paminėtų aplinkybių, teismas sprendimo už akių neturėjo pagrindo priimti, o turėjo atsižvelgti į visumą CK 6.250 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijų. taip pat svarstyti kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartis, kuria atmestas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikintina, taip pat panaikintinas teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimas už akių ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 16 d. sprendimą už akių ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Gintaras PečiulisVigintas Višinskis