Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. O. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo O. O. I. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį jam paskirta 30 parų arešto bausmė, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. O. I. paskirta 70 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 34 MGL bauda, ir O. O. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 70 parų arešto bausmė ir 34 MGL, t. y. 1700 Eur, dydžio bauda.

O. O. I. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių bendroji masė yra 4,489 g, iki kol 2021 m. liepos 20 d. apie 20.47 val. jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

1.2. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kelnių nugarinėje kairės pusės kišenėje neteisėtai laikė narkotines medžiagas – 9,510 g kanapių (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12,1 % ir 0,125 g kokaino – iki kol 2021 m. spalio 14 d. apie 15.06 val. adresu (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalinės asmens apžiūros metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. O. I. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 14 d. nuosprendžio pateikė tik O. O. I.. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, jų kvalifikavimo, jis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar teisingai O. O. I. paskirta ir individualizuota bausmė.

6. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi sankcija BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. O. O. I. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei to paties straipsnio 2 dalį. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą - viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

8. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmes už jo padarytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų pavojingumą (nustatė, jog buvo padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas ir vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (abi veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (veikos baigtos), jo asmenybę (nurodė, jog apeliantas baustas administracine tvarka, teistas), psichiatrijos įstaigoje negydytas, priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė, užsiima individualia veikla). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į O. O. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis kaltu dėl 2021 m. liepos 20 d. veikos prisipažino, bei tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad apeliantas nors ir dirba, tačiau yra teistas, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjo, naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė esant įsiteisėjusiam ankstesniam nuosprendžiui, apylinkės teismas padarė išvadą, jog pirmiau paskirtos baudos bausmė jam buvo per švelni ir O. O. I. nuo naujų nusikalstamų veikų nesulaikė, todėl, įvertinęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas nusprendė nuteistajam už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytų veikų padarymą skirti griežtesnes bausmes nei bauda – arešto bausmes.

9. Nors BK 259 straipsnio 1 dalies bei 259 straipsnio 2 dalies sankcijose įstatymų leidėjas iš tiesų numatė ne tik arešto, bet ir alternatyvias bausmes – BK 259 straipsnio 1 dalies atveju – baudą ir laisvės atėmimą, o BK 259 straipsnio 2 dalies atveju – viešuosius darbus, laisvės apribojimą ir baudą, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis bei dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių rūšimis bei jų dydžiu. Tai konstatuojant, visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas O. O. I. nėra pirmasis. Apeliantas 2021 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu jau buvo teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, jam paskirta subendrinta 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur bauda. Nei pirmiau vykęs baudžiamasis procesas, nei nuteistajam vėliau paskirta baudos bausmė (kurios apeliantas, užsiimantis individualia veikla iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos nesumokėjo, o bauda buvo sumokėta tik apeliacinio skundo šioje byloje surašymo dieną), jokios įtakos jo elgesiui neturėjo. Būdamas jau nuteistas, O. O. I. iš praeities klaidų nepasimokė - dar du kartus nusikalto nepraėjus nė pusei metų nuo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nuosprendžio priėmimo. Be to, nors 2021 m. liepos 20 d. policijos pareigūnai surado O. O. I. nuomojamame bute narkotines medžiagas – kanapes ir pradėjo apelianto atžvilgiu baudžiamąjį procesą, jis, praėjus vos dviem mėnesiams (2021 m. spalio 14 d.), vėl elgėsi nusikalstamai. Jis dar kartą disponavo narkotinėmis medžiagomis, tik šį kartą jau ne tik kanapėmis, bet ir kokainu, t. y. platesniu spektru psichiką veikiančių medžiagų. Kadangi nuteistasis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, jokių išvadų nepadarė, o per 9 mėnesius nuo jo priėmimo padarė dar dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad paskyrus jam BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje numatytas švelnesnes nei areštas bausmes, bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

10. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors viena nuteistojo įvykdyta veika yra priskiriama baudžiamajam nusižengimui, o kita nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau praktika rodo, jog nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turi didelę įtaką kitų nusikaltimų darymui, kelia pavojų žmonių sveikatai ir netgi gyvybei. Be to, O. O. I. savo kaltės dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (veika įvykdyta 2021 m. spalio 14 d.) nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apklausiamas įtariamuoju, apeliantas teigė, kad nežino kaip jo drabužiuose atsirado narkotinės medžiagos, jų su savimi tikrai neturėjo. Tokios pačios pozicijos jis laikėsi ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme nuteistasis nors ir prisipažino kaltu dėl 2021 m. liepos 20 d. nusikalstamos veikos epizodo, tačiau jis neišsakė kritiško, neigiamo savo poelgio vertinimo ar apgailestavimo. Priešingai, jis nurodė manantis, kad gali vartoti kanapes, gali rūkyti ką nori, nors ir žino, kad disponavimas jomis Lietuvoje yra kriminalizuotas. Šiame kontekste apygardos teismas visiškai pritaria žemesnės instancijos teismo išvadai, kad, esant tokiam nuteistojo požiūriui į Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, susijusių su draudimu disponuoti narkotinėmis medžiagomis, laikymąsi, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis taip elgsis ir ateityje. Nors apeliaciniame skunde teigiama priešingai, nurodant, kad O. O. I. pilnai prisiima atsakomybę dėl savo padarytų nusikaltimų, supranta kokią žalą padarė sau ir visuomenei, labai dėl to gailisi ir yra padaręs reikiamas išvadas, teisėjų kolegija tokių teiginių nelaiko nuoširdžiais ir mano, kad jais tik siekiama palankaus nuteistajam teismo sprendimo. Tokia išvada daroma įvertinus ne tik apelianto elgesį ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, kurie akivaizdžiai patvirtina, jog O. O. I. skundas yra paremtas daugiausiai deklaratyviais ir nenuoširdžiais pareiškimais. Pavyzdžiui, skunde nuteistasis teigia, kad narkotines medžiagas pradėjo nuolatos vartoti dėl skyrybų, tėčio mirties, po ko sekė depresija, taip akivaizdžiai bandydamas aukštesnės instancijos teismui pateisinti savo padarytus nusikaltimus susiklosčiusiomis nepalankiomis aplinkybėmis. Kai tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis nurodė visai kitokias disponavimo narkotinėmis medžiagomis priežastis – teigė, jog narkotines medžiagas vartoja ilgai, kanapes rūko dėl vėžio prevencijos, streso mažinimo, kojos skausmo malšinimo, t. y. visai ne dėl skaudžių asmeninių įvykių, kurie, anot apelianto, turėjo įtakos sunkiai psichologinei jo būsenai.

11. Aptartos aplinkybės ne tik kad rodo atsainų nuteistojo požiūrį į teisės aktais nustatytų taisyklių laikymąsi, bet ir charakterizuoja jį neigiamai. Tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnių nei areštas bausmių skyrimas neatitiktų bausmės tikslų, jos paskirties bei nesulaikytų nuteistojo nuo naujų nusikaltimų darymo. Nors ir teigiamai skundo autorių charakterizuoja tai, kad jis užsiima individualia veikla, yra baigęs magistratūros studijų programą, įgijęs magistro diplomą, be to, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau to nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Aptartas aplinkybes apylinkės teismas jau įvertino paskirdamas apeliantui tik nežymiai didesnes bausmes, nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos arešto bausmės vidurkis.

12. Pagrindo švelninti O. O. I. bausmę nesudaro ir jo tautybė bei rasė, valstybinės lietuvių kalbos nemokėjimas, dėl ko, anot apelianto, jam atlikinėti arešto bausmę pataisos įstaigoje būtų nepakeliamai sunku ir jis būtų morališkai sužlugdytas. Kaltininko rasė, tautinė kilmė, kaip ir religija ir socialinė – ekonominė padėtis, neturi ir negali turėti jokios įtakos teismui skiriant ir individualizuojant bausmę. BPK aiškiai draudžia kam nors teikti privilegijų arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus asmeninių savybių, socialinės bei turtinės padėties (BPK 6 straipsnio 3 dalis). Teisingumas baudžiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs nepaisant kilmės, socialinės ir turtinės padėties, tautybės, rasės, lyties, išsilavinimo, kalbos, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių (BPK 6 straipsnio 2 dalis). Todėl sprendimas švelninti bausmę tautiniu ar rasiniu pagrindu, akivaizdžiai pažeistų asmenų lygiateisiškumo prieš įstatymą principą. Pastebėtina ir tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė yra trumpalaikė – 70 parų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog per tokį laikotarpį dėl buvimo pataisos įstaigoje jo psichinė sveikata galėtų suprastėti taip stipriai, kaip kad teigiama skunde.

13. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad arešto bausmės paskyrimas nuteistajam ir jos atlikimas nėra ekonomiškai naudingas valstybei, tačiau tuo pačiu pažymi, kad svarstydamas, kokią bausmės rūšį parinkti kaltininkui, teismas privalo vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikytis baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (atsižvelgti į aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje), nustatyti kuri bausmės rūšis ir koks jos dydis leistų pasiekti bausmės tikslus, o ne vertinti kokią įtaką konkrečios bausmės paskyrimas turėtų valstybės biudžetui.

14. Įvertinus visas aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 70 parų arešto, yra teisinga, proporcinga, o bausmių skyrimą reglamentuojančios nuostatos nepažeistos. Individualizuojant bausmę buvo atsižvelgta į visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, jos įvertinos tinkamai, bausmės rūšies parinkimas ir bausmės dydžio nustatymas nuosprendyje išsamiai motyvuotas.

15. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apylinkės teismui, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti O. O. I. paskirtos arešto bausmės vykdymą. Arešto bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas tik tada, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

16. Nors O. O. I. arešto bausmė yra paskirta pirmą kartą ir tai atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo taikymo reikalavimus, tačiau visos jau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju sprendimas atidėti paskirtos bausmės vykdymą neabejotinai formuotų nuteistajam ne tik per švelnaus baudžiamumo nuotaikas, bet ir galėtų paskatinti apeliantą daryti naujas nusikalstamas veikas.

17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį dėl neteisingai paskirtos bausmės, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be prašymo pakeisti skundžiamą nuosprendyje dalyje dėl bausmės, nuteistasis skunde suformulavo ir alternatyvų reikalavimą – netenkinus pirmojo prašymo, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pagrindai, kuriems esant apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, yra numatyti BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei vienas iš šiame BPK straipsnyje numatytų pagrindų. Kad egzistuoja bent vienas jų, nenurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde. Skundas grindžiamas išimtinai tik tuo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą individualizuodamas O. O. I. bausmę. Nenurodant konkrečių netinkamo įstatymo taikymo pagrindų, prašymas taip pat negali būti tenkinamas.

18. Kauno apygardos teisme dar iki bylos baudžiamosios bylos nagrinėjimo paskirtame teismo posėdyje dienos buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2022-09227. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį O. O. I., sudaro 106,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokatu Vytautu Merkšaičiu. Būtent šis advokatas, o ne Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos centrinio koordinatoriaus parinkta advokatė – Alvyda Rima Medišauskienė gynė O. O. I. bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nors advokatė Alvyda Rima Medišauskienė atvyko į apygardos teisme 2022 m. rugsėjo 14 d. turėjusį vykti teismo posėdį, kuris, atsižvelgiant į advokato Vytauto Merkšaičio prašymą buvo atidėtas, tačiau realiai jokių teisinių paslaugų ji O. O. I. nesuteikė, kadangi, įvertinusi tą faktą, jog nuteistąjį gins jo paties pasirinktas gynėjas, teisėjų kolegija atleido advokatę Alvydą Rimą Medišauskienę nuo tolimesnio dalyvavimo bylos nagrinėjime. Dėl šios priežasties Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš O. O. I. paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. O. I. apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nenagrinėtą Valstybės teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. prašymą Nr. APD-2022-09227 priteisti iš O. O. I. valstybės naudai 106,67 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.