Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, Redai Vingienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Mauriui, gynėjui advokatui Vytautui Kelpšai, kaltinamajam E. S., nukentėjusiosioms A. M., J. J., jų atstovui advokatui M. N.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaliningrado srityje, Rusijos Federacijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p., 187 str. 3 d., 303 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. birželio 10 d., apie 11.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , smurtu pasipriešino Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjai A. M. ir to specialistei J. J., rinkusioms medžiagą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, A. M. sudavė metaliniu semtuvu į pakaušį, spaudė ranka kaklą, pešė iš galvos plaukus, J. J. sudavė tris kartus metaliniu semtuvu į pakaušį ir metė vieną kartą plastmasiniu kibiru į kairę juosmens pusę, pešė iš galvos plaukus, ko pasėkoje A. M. buvo padarytas nežymus, o J. J. – nesunkus sveikatos sutrikdymai. Be to, konflikto metu, jis užkliudė ir nepataisomai sulankstė J. J. akinių rėmelius, tuo nukentėjusiajai J. J. padarydamas 200 litų turtinę žalą.

Be to, E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2010 m. birželio 10 d., apie 11.30 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) , suplėšė A. M. turėtą S. S. protokolą-pareiškimą ir taip sunaikino dokumentą.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamasis E. S. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau duodamas parodymus prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, jis iš vakaro atėjo pas draugą Romą ir išgėrinėjo, liko nakvoti. Ryte prabudo išgirdęs triukšmą, nuėjo pažiūrėti ir pamatė dvi moteris, matė, kad jos buvo su uniformomis. Jos varė jį lauk ir jam sudavė dokumentų segtuvu per galvą ir praskėlė, bėgo kraujas. Kas vyko toliau, kaip jis gynėsi, nepamena, tačiau prisipažįsta padaręs nusikaltimą. R. Ž. jam pasakojo, kad jis sudavęs metaliniu semtuvu nukentėjusiajai. Neprisimena, kad rovė už plaukų, griebė už kaklo. Matė, kad moteris buvo su akiniais, ar juos sulaužė nepamena. Kažkokį dokumentą suplėšė, kai jam segtuvu daužė per galvą. Buvo neblaivus, girtumas buvo nustatytas virš 3 promilių. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes jie per dideli.

Nukentėjusioji A. M., parodė, kad kaltinime nurodytu laiku kartu su kolege J. J., vykdant darbines funkcijas, nuvyko į butą, adresu (duomenys neskelbtini) je. Kalbantis bute su R. Ž., atsikėlė tame pačiame bute miegojęs E. S., kuris pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vyti jas lauk. Pamatė, kad kolegė nugriuvusi ant žemės ir nuplėštas uniformos antpetis. Tuomet kaltinamasis griebė iš jos turėtus dokumentus ir plėšė juos, po to paėmęs metalinį semtuvą, iš jo pylė vandenį ant jos ir kolegės. Jai tuo semtuvu sudavė, vėliau sugriebęs už kaklo prispaudęs prie sienos smaugė, rovė plaukus ir grasino, kad numes nuo laiptų ar išmes per langą. Kodėl po to paleido, nežino. Po įvykio matė, kad kolegės akiniai buvo sulaužyti Reiškia 15000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes po šio įvykio skaudėjo galvą ir vietą, kur buvo išrauti plaukai, patyrė stresą ir pažeminimą, šiuo metu bijo vakare vaikščioti ir girtų piliečių, turėjo pakeisti darbo pobūdį.

Nukentėjusioji J. J. parodė, kad pagal gautą skundą dėl triukšmo bute, su kolege nuvyko kaltinime nurodytu adresu. Į butą įsileido R. Ž., bute atsibudo miegojęs E. S. kuris grasino mus išmesti pro langą, po to nuplėšė jai uniformos antpetį, apliejo vandeniu bei keletą kartų jai sudavė metaliniu semtuvu į galvą, metė į ją kibirą ir pataikė į juosmenį, tempė už plaukus, keikė necenzūriniai žodžiais. Nei ji, nei A. M. E. S. nesudavė. Po konflikto, jai atsirado pastovios problemos su inkstu, jo uždegimai, pradėjo drebėti galva, atsirado akies voko mirksėjimas. Šiuo metu dėl konflikto pasekmių nuolatos vartoja vaistus nuo depresijos ir šiuo metu tebesigydo. Dėl patirtų gydymo išlaidų ir patirtos neturtinės žalos reiškia 82000 Lt civilinį ieškinį, nes dėl patirt streso teko pakeisti darbą, suprastėjo sveikata.

Liudytojas E. K. parodė, kad dirba policijoje ir pagal gautą nurodymą nuvyko padėti kolegėms pareigūnėms. Atvykus nukentėjusiosios jau buvo lauke, matėsi, kad jos buvo užpultos, išsigandusios, išvaizda buvo apipešiotos, viena visa šlapia. Kaltinamąjį rado laiptinėje su kibiru rankoje, neblaivų, jį pristatė į komisariatą.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba policijos areštinėje med.slaugytoja. Pristačius kaltinamąjį į areštinę, jis buvo apžiūrėtas. Jis buvo neblaivus, nubrozdintu veidu. Nubrozdinimai buvo švieži, bet nedideli. Nosis buvo šašuota ir nugrandyta.

Liudytojas R. Ž. parodė, kad pas jį atvyko pareigūnės dėl triukšmo, ėmė rašyti dokumentus. Atsikėlęs E. S. ėmė juos plėšyti ir po to jas išstūmė lauk, metė puodelį į pareigūnes ir pataikė. Apklausiamas policijoje davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. nurodė tikslesnes įvykio aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų(It. b.l.66).

Liudytojui R. Ž. prieš pat apklausą ikiteisminio tyrimo metu, 2010-06-10 12.37 val. nustatytas 3,71 promilių girtumas ( It. b.l.67), todėl teismas nesiremia šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaip nepatikimu įrodymų šaltiniu, nes dėl girtumo liudytojas galėjo duoti netikslius parodymus.

Teismo medicinos ekspertizės akte Nr. EKG 47/10(02) nurodyta, kad J. J. padarytas galvos ir juosmens kairiosios pusės sumušimai, sumušant kairį inkstą ir sutrenkiant galvos smegenis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais kontaktais kitais bukais daiktais. Dėl nurodytų sužalojimų jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (It. b.l. 54-55).

Specialisto išvadoje Nr. G 838/10 (03) nurodyta, kad A. M. konstatuotas galvos sumušimas, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą(It. b.l. 29-30).

Nukentėjusiosios įvykio metu atliko joms paskirtas valstybės tarnautojo funkcijas(It. b.l.68-69).

2010-06-10 įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) , apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, kurioje rastos bute grindys šlapios, suplėšytas protokolas, paimtas metalinis semtuvas(It. b.l.8-13).

Daiktų apžiūros metu, apžiūrėtas suplėšytas S. S. protokolas pareiškimas bei iš įvykio vietos paimtas metalinis semtuvas(It. b.l.14-17).

Apžiūrėjus iš J. J. paimtus uniforminius marškinėlius bei akinius, nustatyta, kad marškinėlių antpetis nuplėštas, akinių rėmelio nosies laikiklis sulenktas(It. b.l.18-23).

Kaltinamasis teigia, kad konflikto metu, jam pareigūnė sudavė dokumentų segtuvu ir jį sužalojo. Liudytoja J. Š. patvirtino, kad kaltinamasis į areštinę įvykio dieną buvo pristatytas nubrozdintu veidu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki įvykio girtavo ir galėjo iki įvykio būti sužalotas ar susižaloti pats, tokių aplinkybių jis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtino apklaustas prokuroras E.P. Tokią E. S. poziciją teismas laiko gynybine ir nepagrįsta, kaltinamajam siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Kaltinamasis iš dalies pripažįsta jam inkriminuotus veiksmus, jo kaltę patvirtina nuoseklūs ir logiški nukentėjusiųjų parodymai, kuriuos patvirtina liudytojų R. Ž., E. K. parodymai bei specialisto išvada, ekspertizės aktas, kita bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, daro neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis savo veiksmais fiziniu smurtu pasipriešino policijos pareigūnėms, atliekančioms savo pareigas, jas sužalojo, vieną iš jų nesunkiai bei suplėšydamas protokolą sunaikino dokumentą ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 str., 138 str.2d.10p., 303 str.1d. Dėl E. S. veiksmų sugadinant J. J. akinių rėmelį, veika pagal atskirą BK straipsnį nekvalifikuotina, nes nei bylos nagrinėjimo metu, nei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad kaltinamasis tyčia savo veiksmus būtų nukreipęs į turto sugadinimą kaip reikalauja ši teisės norma. Duomenų patvirtinančių, kad akiniai konflikto metu naudojant fizinį smurtą buvo sugadinti tyčia, o ne atsitiktinai, nėra, todėl pagal šį BK 187 str. 3d. kaltinamasis išteisintinas.

Kaltinamasis neteistas, nedirbantis, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, padarė vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, iš kurių du padaryti esant idealiajai sutapčiai ir visi vieno konflikto metu. Kaip matyti iš ankstesnių administracinių nuobaudų, baustas dėl pažeidimų, susijusių su alkoholiu, nusikaltimus padarė taip pat būdamas neblaivus, kas laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad iš esmės kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus, nors dėl girtumo įvykio metu, gali ne visas aplinkybes gerai gali prisiminti ir vertinti, ir teismas tiki nuoširdžiai gailisi. Žalą ligonių kasai atlygino savo noru ir nors nesutinka su civilinių ieškinių dydžiu, žada žalą nukentėjusiosioms pagal galimybes atlyginti. Už nusikaltimą pagal BK 138 str.2d.10 p. numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pasekmes už šį nusikaltimą skirtina griežčiausia bausmė. Ši bausmė esant idealiajai sutapčiai bendrintina apėmimo būdu su bausme skiriama už nusikaltimą, numatytą BK 286 str. ir dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 303 str.1d.(BK 63 str.). Kadangi, kaltinamasis neteistas, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.).

Nukentėjusiosios J. J. ieškinys tenkintinas iš dalies(BPK 115 str.). J. J. prašo priteisti 2000 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro išlaidos medikamentams, vykimui pas gydytojus, pateikė dalį išlaidų, pagrindžiančius įrodymus. Išanalizavus pateiktus įrodymus – mokėjimo kvitus, nustatyta, kad dalis kvitų pagrindžia išlaidas, kurios neįrodyta, kad skirtos nukentėjusiosios gydymui po traumos, keletas pateiktų kvitų nefiskaliniai arba mokėti iki traumos. Pagal pateiktus įrodymus laikytina, kad įrodytų išlaidų dydis yra 1821.52 Lt, tokio dydžio turtinės žalos atlyginimas laikytinas protingu ir pakankamu.

Nukentėjusiųjų J. J. ir A. M. ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies (BPK 115 str.). CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos faktas dėl patirto fizinio skausmo, streso, dvasinių išgyvenimų, J. J. traumos liekamųjų reiškinių, įrodytas pačių nukentėjusiųjų parodymais, medicinine dokumentacija, ekspertizės aktu, specialisto išvada. Nors nukentėjusiosios pakeitė darbo pobūdį, tebedirba policijos pareigūnėmis, pati darbo pasirinkta darbo specifika susijusi su dažna emocine įtampa ir stresu ir prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl jis mažintinas. Teismų praktikoje nusistovėjęs šios kategorijos bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis panašiomis aplinkybėms ir esant tokio sunkumo sužalojimams kaip nukentėjusiųjų, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui – vidutiniškai 1000 Lt, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui – 3000 Lt. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiosioms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bus išmokėta kompensacija dėl jų sužalojimo ryšium su tarnyba. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nukentėjusiųjų sužalojimo sunkumą, likusias pasekmes, teismų praktiką, J. J. priteistinas 5000Lt, A. M. 1000Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamasis 2011-05-25 atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą 479.38 Lt žalą(It. b.l. 155), todėl šis ieškinys nenagrinėtinas.

Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistina į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 2d. ,303 str.5d.1p.

nusprendė:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 str. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 10 p. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams penkiems(5) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 303 str. 1 d. ir paskirti areštą keturiasdešimčiai (40) parų.

E. S. pagal BK 187 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 str.1, 2, 4, 5d.1p. bausmes paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 286 str. ir 138 str. 2 d. 10 p. subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 303 str.1d. ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems(6) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1d., 2d. 1p., 4p., 7p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per vienerius(1) metus atlyginti nukentėjusiajai J. J. padarytą 1821,52 Lt turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010-06-10 iki 2010-06-11, nuo 2011-11-09 iki 2012-02-22.

J. J. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. S. 1821,52 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

A. M. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. S. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Kardomąją priemonę suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir kaltinamąjį paleisti teismo salėje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, - suplėšytą protokolą ir metalinį semtuvą, saugomus Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.