Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atsakovės reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8992-1032/2023 priimtu 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu (priimtas už akių) iš atsakovės T. Ž. (toliau – ir atsakovė) ieškovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ priteistas įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 16 d.

7. Klaipėdos apygardos teisme 2023 m. kovo 6 d. gautas atsakovės T. Ž. atskirasis skundas dėl 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas dėl teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, sprendžiant atsakovės atskirojo skundo dėl teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties priėmimo klausimą ir nustačius, jog atskirajame skunde keliami nauji reikalavimai dėl žalos atlyginimo, atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį, susijusią su tokiais reikalavimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14. Atskirajame skunde atsakovė teigia, kad atsisakius priimti reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento pateikimas. Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama ne tik pareiškiant teismui ieškinį, bet ir skundžiant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus aukštesnės instancijos teismams. Tinkamam tokios teisės įgyvendinimui įstatymų leidėjas nustatė reikalavimus, kuriuos turi atitikti šalių pateikiami procesiniai dokumentai, tarp jų ir atskirieji skundai (CPK 111, 113, 135, 306 ir 338 straipsniai).

16. Atskirajam skundui, kaip ir kitiems procesiniams dokumentams, keliami turinio ir formos reikalavimai. CPK 111 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kas turi būti kiekviename procesiniame dokumente. CPK 306 straipsnis reglamentuoja, kas, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apeliaciniame skunde. Vadovaujantis CPK 338 straipsniu, analogiški turinio reikalavimai keliami ir atskirajam skundui.

17. CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog skunde, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. skundo dalykas. Skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme.

18. Šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde dėl 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas panaikinti jai paskirtą baudą, suformulavo naują savarankišką reikalavimą – priteisti atlyginimą žalos, kuri, apeliantės nuomone, buvo sukelta neteisėtais teisėjo (teismo) veiksmais, neapginant jos teisių ir teisėtų interesų.

19. Pirmosios instancijos teismas, išaiškinęs, kad skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovės atskirojo skundo dalį dėl pareikšto naujo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, atsisakė priimti.

20. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (nutarties dalies) teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją bei vadovaujantis teisės normomis, reguliuojančiomis atskirųjų skundų priėmimo tvarką bei bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas.

21. Apeliantei išaiškinama, kad apeliacija – tai pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacijos objektas gali būti tik neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis), todėl atskirojo ar apeliacinio skundo reikalavimai (dalykas) turi būti susiję su prašymu instancine tvarka įvertinti skundžiamos nutarties (sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą. Įstatymas įsakmiai draudžia apeliaciniame ar atskirajame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

22. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, atsakovė 2023 m. kovo 6 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties, kuria netenkintas jos prašymas panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirtą baudą. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis teisės normomis, reguliuojančiomis atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus, taip pat apeliacijos teisinio instituto esme, pripažintina, kad nesutikdama su teismo procesiniu sprendimu (nutartimi) netenkinti prašymo dėl paskirtos baudos, atskirajame skunde apeliantė turėjo teisę prašyti įvertinti tik Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartyje išdėstytų motyvų bei išvadų, kurių pagrindu netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumą ir pagrįstumą.

23. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, manydama, jog teismas (teisėjas) savo veiksmais jai sukėlė neturtinę žalą, turi teisę pareikšti įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą – ieškinį ir inicijuoti savarankišką civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, o ne kelti tokį reikalavimą atskirajame skunde, kuriame prašo įvertinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 18 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi tinkamai išsprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą. Nustatęs, kad atskirajame skunde atsakovės keliami reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo, žalos išieškojimo regreso tvarka negali būti apeliacijos objektu, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti šią atsakovės atskirojo skundo dalį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovės T. Ž. atskirojo skundo reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, žalos išieškojimo regreso tvarka.