- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-26
- Bylos Nr.
- 2-836-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00774-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Virginija Čekanauskaitė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- T. L., K. S.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei
- Trečiasis asmuo
- B. K., D. S., AAS „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų T. L. ir K. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties dalies, kuria byla pagal ieškovės T. L. ieškinį nutraukta ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1081-260/2015 pagal ieškovų T. L. ir K. S. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Respublikinei Kauno ligoninei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: B. K., D. S., AAS „Gjensidige Baltic“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai T. L. (toliau – ieškovė) ir K. S. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės (toliau – atsakovas) 4 592,45 Lt turtinės ir kiekvienam po 1 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo darbuotojos B. K. ir D. S. suteikė ieškovei kaip gimdyvei nepakankamai kvalifikuotą medicinos pagalbą, nes (duomenys neskelbtini) cezario pjūvio operacijos metu gimusi naujagimė V. L.-S. dėl ūmios vaisiaus asfikcijos, išsivysčiusios gimdymo metu, mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovams dėl dukters mirties padaryta didelė žala. Dėl netinkamo gydytojų pareigų atlikimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovai ieškinį pareiškė atsakovui, dėl kurio darbuotojų nusikalstamasis veiksmais, ieškovų teigimu, jiems padaryta žala.
Atsakovas prašė nutraukti civilinę bylą ir skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus nesąžiningą ieškinį, nes ginčas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko tarp ieškovės ir atsakovo jau buvo išspręstas, šiuo klausimu galioja įsiteisėjęs teismo sprendimas, atsakovas žalą ieškovei yra atlyginęs. Kadangi ieškovas nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, atsakovas jo ieškinį prašė palikti nenagrinėtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė, o ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė atsakovui iš ieškovų po 1 222,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė, nelaukdama teisėsaugos institucijų sprendimo baudžiamojoje byloje, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija), savo patirtą neturtinę žalą, kurios atlyginimo reikalavo iš atsakovo, įvertindama 250 000 Lt suma. Komisija 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu pripažino, kad ieškovei atsakovo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijus, todėl įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei 25 000 Lt neturtinės žalos. Ieškovė Komisijos sprendimo neskundė, tačiau jį teismui apskundė atsakovas. Kadangi atsakovo ieškinys dėl Komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo atmestas, atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. sumokėjo ieškovei 25 000 Lt. Teismo vertinimu, nors ieškovai ir teigia, kad žala jiems padaryta gydytojų nusikalstamais veiksmais, nesant teisiškai tinkama forma – apkaltinamuoju nuosprendžiu – nustatytiems ir įrodytiems tokiems gydytojų veiksmams, akivaizdu, jog ieškovų ieškinys atsakovui reiškiamas dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Ieškovai šioje byloje atsakovu patraukė ligoninę, todėl, teismo vertinimu, ieškinys reiškiamas dėl atsakovo (ligoninės) suteiktų medicininių paslaugų kokybės. Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovo negali vykti dėl to, kokia apimtimi medicininės paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o kokia netinkamai, taip pat ginčas negali vykti ir dėl atlygintinos žalos dydžio, nes ginčas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko tarp ieškovės ir atsakovo jau buvo išspręstas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pakartotinai reikalauja iš atsakovo žalos atlyginimo už nekokybiškai suteiktas medicinines paslaugas, kai sprendimus, įpareigojančius atsakovą atlyginti ieškovui 25 000 Lt neturtinės žalos, yra priėmę Komisija ir teismas, o atsakovas šią žalą ieškovei yra atlyginęs, todėl bylą pagal ieškovės ieškinį nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Kadangi ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), teismas jo ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 punktas). Atsakovui pateikus įrodymus apie patirtas 2 444,32 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, teismas atsakovui jas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde ieškovė T. L. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantės ieškinys pareikštas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Prie ieškinio pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina faktą, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikšti įtarimai dviem atsakovo darbuotojoms – B. K. ir D. S.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, suėjus senaties terminui. Baudžiamojo proceso nutraukimas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nėra asmens reabilitavimas dėl padarytos veikos, asmuo nėra išteisinamas, todėl šiuo atveju nėra užkertamas kelias reikalauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad ieškovės ieškinys reiškiamas ne dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, o dėl žalos, padarytos nusikalstamais atsakovo darbuotojų veiksmais, dėl kurių vyko ikiteisminis tyrimas, atlyginimo. Ieškinys reiškiamas ligoninei, nes pagal CK 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įtariamosios B. K. ir D. S. joms inkriminuojamas veikas padarė vykdydamos darbo sutartimis sulygtas darbines funkcijas. Taigi būtent atsakovas yra atsakingas už jo darbuotojų, einančių darbines (tarnybines) pareigas, neteisėtais ir kaltais veiksmais padarytą žalą. Akivaizdu, kad ligoninė yra tinkamas atsakovas šioje byloje ir ieškinys reiškiamas ne dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, o dėl žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta nusikalstamais atsakovo darbuotojų veiksmais.
2. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir CPK nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų dydį, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Atsakovo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo pagrįstas nei ypatingu bylos sudėtingumu, nei jos apimiti, nei advokato darbo ir laiko sąnaudomis, ruošiant procesinius dokumentus bei dalyvaujant teismo posėdžiuose. Nors teisės aktais nėra ribojama kliento ir advokato teisė susitarti dėl bet kokio honoraro dydžio, tačiau ginčą laimėjusiai šaliai gali būti kompensuojamos ne didesnės su atstovavimu susijusios išlaidos, nei nustatytos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Nagrinėjamu atveju teismas, neatsižvelgęs į procesinių dokumentų ir bylos apimtį, į tai, kad rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas ar specialios žinios, nes nebuvo nagrinėjami nauji specifiniai teisiniai klausimai, dėl kurių advokato darbo sąnaudos galėtų žymiai išaugti, į teismo posėdžių skaičių, nepagrįstai iš apeliantės priteisė 1 222,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas prašo netenkinti skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti apeliantei kartu su kitu apeliantu maksimalią 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikus nesąžiningą atskirąjį skundą, 50 proc. šios baudos sumos skiriant atsakovui su šia byla susijusiems nuostoliams atlyginti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Ieškovė kelia ginčą būtent dėl atsakovo suteiktų medicininių paslaugų kokybės, o atsakovas žalą ieškovei jau yra atlyginęs, todėl teikdama tapatų ieškinį ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė šioje byloje atsakovu nurodydama ligoninę ir reikalaudama atlyginti žalą dėl jos gydytojų atliktų neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai elgiasi nesąžiningai, nes siekia iš vieno žalos įvykio, t. y. atsakovo suteiktų medicininių paslaugų, išvesti du žalos įvykius, t. y. atsakovo padarytą žalą ir gydytojų padarytą žalą. Reikalaudama atlyginti žalą, ieškovė nesąžiningai ignoruoja nekvestionuojamą prejudicinį faktą, kad atsakovas jau atlygino jai Komisijos sprendimu įpareigotą atlyginti ir teismo įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintą 25 000 Lt neturtinės žalos sumą. Teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo ieškovei yra įvykdytas tinkamai ir bet kokios bylos aplinkybės nebegali būti naujai įrodinėjamos, žalos atlyginimo klausimas negali būti keliamas iš naujo. Apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai bando paneigti teismų praktiką dėl įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės ir res judicata galios. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad jai žala buvo padaryta gydytojų nusikalstamais veiksmais, todėl teismas turėtų pateikti atsakymą, ar tokie gydytojų veiksmai buvo padaryti, ar ne. Akivaizdu, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą dėl senaties, gydytojų kaltumo klausimas nebuvo sprendžiamas ir jokie apkaltinamieji teismų nuosprendžiai nebuvo priimti.
2. Teismas pagrįstai, teisėtai ir proporcingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Kaip ir nurodyta rekomendacijose, tokios svarbios aplinkybės kaip ieškovės prašomų priteisti piniginių sumų dydis (1 mln. Lt neturtinės žalos), kitos svarbios aplinkybės (nesąžiningo ieškinio pareiškimas) suponuoja skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingumo ir teisėtumo faktą. Ši byla negali būti traktuojama kaip nesudėtinga, kadangi ieškovė padarė viską, kad teikiamais faktais ir jų interpretacijomis suklaidintų teismą, nesugebėjo išgryninti ieškinio pagrindo ir dalyko. Atsakovo pateikti procesiniai dokumentai nėra nedidelės apimties, jų parengimui prireikė išanalizuoti ne tik teismų praktiką, bet ir sudėtingas bylos faktines aplinkybes, gausią bylos medžiagą. Be to, apeliantė nepateikė jokių konkrečių skaičiavimų, įrodančių priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumą.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde ieškovas K. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, analogiškais apeliantės T. L. atskirojo skundo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytiems argumentams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą ieškovė prašo jį tenkinti. Nurodo, kad visiškai sutinka su apelianto išdėstytais motyvais ir argumentais.
Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo netenkinti skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti apeliantui kartu su kita apeliante maksimalią 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pateikus nesąžiningą atskirąjį skundą, 50 proc. šios baudos sumos skiriant atsakovui su šia byla susijusiems nuostoliams atlyginti. Atsakovas atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais, analogiškais jo atsiliepimo į ieškovės atskirojo skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai pastebėjo, kad, nors ieškovė ir teigia, jog žala jai padaryta atsakovo darbuotojų nusikalstamais veiksmais, nesant teisiškai tinkama forma – apkaltinamuoju nuosprendžiu – nustatytiems ir įrodytiems nusikalstamiems atsakovo darbuotojų veiksmams, akivaizdu, kad ieškinys atsakovui (ligoninei) reiškiamas dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. O toks ginčas tarp ieškovės ir atsakovės jau yra išspręstas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija pagal ieškovės pareiškimą dėl atsakovo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų 2010 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 56-36 nusprendė, kad atsakovo ieškovei suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, teiktos pažeidžiant maksimalaus atidumo ir rūpestingumo kriterijus, todėl įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei 25 000 Lt neturtinės žalos (t. 1, b. l. 70–72). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė atsakovo (ligoninės) pareikštą ieškinį dėl minėto Komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 78–81). Ieškovė nurodytoje byloje buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo, Vilniaus apygardos teismui 2012 m. spalio 30 d. nutartimi jį palikus nepakeistą (t. 1, b. l. 83–88). Atsakovas 2012 m. lapkričio 20 d. sumokėjo ieškovei 25 000 Lt (t. 1, b. l. 92). Taigi matyti, kad ieškovė, kreipdamasi pareiškimu į Komisiją ir ieškiniu į teismą, žalą kildina iš vieno įvykio, t. y. atsakovo jai suteiktų nekokybiškų medicininių paslaugų. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo, kad ieškovė, žalą kildinama iš vieno ir to paties įvykio, nepagrįstai bando atskirti du veiksmus, t. y. atsakovo teiktas medicinines paslaugas ir atsakovo darbuotojų veiksmus, teikiant šias paslaugas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovo ginčas tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko jau buvo išspręstas Komisijos ir teismo. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį reiškia dėl to paties dalyko (žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo) ir tuo pačiu pagrindu (ieškovės teisių gauti iš atsakovo kokybiškas medicinos paslaugas pažeidimas). Ieškovei Komisijos nustatyta ir teismo patvirtinta žala atsakovo buvo atlyginta, o toks teismo sprendimas turi prejudicinę ir res judicata galią. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ieškovė kreipėsi į teismą, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui sprendžiant ieškovės ir atsakovo ginčą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pagrįstai nutraukė bylą pagal ieškovės ieškinį (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Atsakovas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, laiku pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą išsprendė vadovaudamasis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovui iš jų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nes, jų nuomone, teismas nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos ir CPK nuostatų, pažeidė protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teisėjų kolegija atmeta šiuos vien teorinio pobūdžio ir deklaratyvius apelianto argumentus, kadangi apeliantai nepateikė konkrečių skaičiavimų ir savo nuomonės, kokio dydžio atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti šiuo atveju laikytinos pagrįstomis, kokių konkrečiai minėtų rekomendacijų punktų skundžiama nutartis neatitinka. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atsakovui iš ieškovų priteistų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiu.
Atsakovas prašo skirti apeliantams baudą už nepagrįstų atskirųjų skundų padavimą, tačiau šį prašymą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį. Kadangi atsakovas plačiau neargumentuoja, kuo pasireiškia apeliantų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėms, teikiant būtent atskiruosius skundus, o ne teikiant nepagrįstą ieškinį, toks prašymas atmestinas. Be to, apeliantai skundė ir pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas, o atskirojo skundo padavimas šiuo klausimu nelaikytinas piktnaudžiavimu procesine teise.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylos pagal ieškovės ieškinio nutraukimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.