- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2SP-5368-1027/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01225-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Pareiškėjas
- NEO Finance, A. P.
- Kategorijos
- 3.1.17.3Kiti su taikinimu ir taikos sutartimi civiliniame procese susiję klausimai
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.20Bylų dėl teismo leidimų išdavimo, faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų NEO Finance, AB, ir A. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Pareiškėjai prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kuria pareiškėjai susitarė dėl įsiskolinimo grąžinimo tvarkos. Prašyme nurodė, kad 2019 m. vasario 22 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K957362901, kurios pagrindu skolininkas sutektą kreditą, palūkanas, tarpininkavimo mokestį turėjo grąžinti kreditorei per 60 mėnesinių. Skolininkui laiku neįvykdytų prievolių, kreditorė 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Šalys sudarė taikos sutartį, kurią teikia tvirtinti teismui.
Prašymas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimas sprendžiamas CPK 579-582 straipsnių nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas tvirtina, jei nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo sutampa abiejų jos šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.
3. CPK 581 straipsnis nustato, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo bei kitą klausimą, nagrinėjamą šiame skyriuje nustatyta tvarka.
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kartu su prašymu nepateikė jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti prašyme ir taikos sutartyje nurodytas faktines aplinkybes dėl tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties, teismui yra pateikta tik taikos sutartis ir prašymas ją patvirtinti. Prie prašymo nepateikus įrodymų, pagrindžiančių taikos sutarties sudarymo bei jos sąlygų nustatymo priežastis, motyvus ir aplinkybes, teismas negali išsamiai įvertinti, ar pateikta tvirtinti taikos sutartis nepažeidžia vienos iš šalių interesų, viešojo intereso ar imperatyvių teisės normų.
5. Pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 46–49, 52, 54 punktai). Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Be to, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 47-54 punktai).
6. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto prašymo bei iš taikos sutarties turinio matyti, kad šalių 2019 m. vasario 22 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis nutraukta 2020 m. rugpjūčio 26 d., tačiau taikos sutarties 2 punkte nurodyta, kad taikos sutarties sudarymas nestabdo mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo – 25 procentų palūkanos už negrąžintą kredito sumą skaičiuojamos nuo kredito nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, šios palūkanos skolininko turės būti apmokamos su paskutine įmoka, kuri, kaip matyti iš įmokų mokėjimo grafiko, yra 2023 m. gegužės 12 d. Taigi faktiškai skolininkas taikos sutartimi įsipareigoja mokėti 25 procentų pelno palūkanas, nors šiuo metu jo prievolė mokėti tokias palūkanas jau yra pasibaigusi. Iš to, kas išdėstyta, seka, jog taikos sutartimi skolininkas kreditorei įsipareigoja sumokėti didesnes pelno palūkanų sumas, negu privalėtų mokėti pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K957362901, galiojančias teisės normas ir kasacinio teismo suformuotą praktiką. Be to, taikos sutarties 2 punkte numatyta ir tai, kad skolininkas nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. vasario 24 d. įsipareigoja mokėti 25 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl esminės šalių nelygybės, įskaitant atvejus, kai viena šalis taikos sutartimi nepagrįstai įgyja perdėtą pranašumą dėl kitos šalies nepatyrimo, neinformuotumo, neapdairumo ir pan., dėl ko taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia (CK 6.228 straipsnio 1 dalis, 6.986 straipsnio 1 dalis).
7. CPK XXXIX skyriuje nenustatyta, kad bylas nagrinėjant supaprastinto proceso tvarka būtų taikomas prašymo trūkumų šalinimo institutas.
8. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas netenkintinas ir taikos sutartį atsisakytina tvirtinti (CPK 582 straipsnio 7 dalis).
9. Pareiškėjams išaiškintina, jog teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290-291, 581 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų NEO Finance, AB, ir A. P. prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinti.
Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutarties nuorašus siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis neskundžiama.