Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui R. B., atsakovui E. C., AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų J. C., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams E. C., L. C., G. C., AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų J. C. dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio nepripažįsta.

Atsakovai L. C. ir G. C. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (šeimos nariui – tėvui), prašymo atidėti teismo posėdį negauta, neatvykimo priežasčių nepranešė, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).

. Trečiasis asmuo J. C. paaiškino, kad savarankiškų reikalavimų byloje neturi, palaiko atsakovų E. C., G. C. ir L. C. pusę. Jos nuomone, L. C. iš viso niekuo nėra kalta, ji niekada nesinaudojo automobiliu, jį pirko brolio reikmėms.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-03-03 nuosprendžiu (baudž. byla Nr. 1-25-610/2009, b.l. 8-11, t.1), pripažinus E. C. kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. civiliniam ieškovui A. S. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą.

Nustatyta, kad eismo įvykis buvo 2006-08-24 Lenkijos Respublikoje Liubušo vaivadijoje. Šio įvykio metu automobilį VW Passat vairavo atsakovas E. C., neturintis teisės vairuoti transporto priemones, pažeidė kelių eismo taisykles - nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo į griovį ir automobiliui apvirtus ieškovas A. S. patyrė sunkius sužalojimus, tai yra jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (b.l. 9, 13, t. 2). Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas AB “Lietuvos draudimas“, sutarties Nr. 59075500, poliso Nr. AEB 0354868, žaliosios kortelės nr. LT/03/EB 0354879, sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2006-05-23 iki 2006-09-27 (b.l. 101, t. 1).

A. S. yra paskirta netekto darbingumo pensija nuo 2006-12-18, kurios dydis kito kelis kartus ir nuo 2008-08-01 iki 2010-01-01 buvo 807,32 Lt, nuo 2010-01-01 yra 755,42 Lt (b.l. 13-14, t. 1,. 16-17, t.2). Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus pažymoje nurodyta, kad ieškovas dirbo ir turėjo draudžiamąsias pajamas iki 2007-07-31 (b.l. 15-17 t. 1, b.l. 42-46, 63, t.3). A. S. dirbo vairuotoju (b.l. 35-40, 48 t. 1). Ieškovas šiuo metu nedirba ir darbo biržoje neregistruotas. Eismo įvykio metu ieškovas turėjo du nepilnamečius vaikus (b. l. 42,41, 49 t.1). Ieškovas pateikė į bylą duomenis apie vidutinį mėnesinį darbo užmokestį bruto transporto ir sandėliavimo veikloje laikotarpiu 2006-01-01 -2008-12-31 (b.l. 8, t. 2).

Ieškovas dėl eismo įvykio neteko dalies darbingumo ir išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta (b,l. 18,19 t. 1) konkrečios sąlygos kuriomis jis gali/negali dirbti. Nuo 2006-12-18 iki 2007-12-17 buvo netekęs 70 procentų darbingumo, nuo 2007-12-17 iki 2010-12-13 – 60 procentų darbingumo (b.l. 20,t. 1, 18, t.2).

AB Lietuvos draudimas yra išmokėjęs ieškovui neturtinės žalos atlyginimą 1726,40 Lt (b.l. 14,27-31 t. 2)

Atsakovė L. C., trečiojo asmens J. C., jos motinos, teigimu, šiuo metu kartu su atsakovu G. C., yra išvykę dirbti į užsienį, duomenų apie jų pajamas nepateikta. Atsakovas E. C. buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 123, t. 1).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.363 str. 1 d.). Padarytą žalą asmeniui, turtui, įstatymo numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (LR CK 6.263 str. 2 d.).

Ieškovas prašo atlyginti jam neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovo neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų. Žalos buvimo fakto ieškovui įrodinėti nereikia, jis yra preziumuojamas, tačiau atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ir maksimumo) įstatymas nenumato, neturtinės žalos dydį lemia asmenų padariusių žalą kaltė, pasekmės atsiradusios dėl neteisėtų veiksmų, žalą padariusių asmenų turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijai (LR CK 1,5 str. 4 d., 6.250 str. 2 d.).

Nors LR CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, neturtinės žalos atlyginimo srityje jis objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą skriaudą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją, vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d.

Vertinant žalos pasekmes, atsižvelgtina į sužalojimo sunkumą, išlikusį ieškovo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes - amžių, profesinį išsilavinimą, galimybių praradimą. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovui eismo įvykio metu buvo padaryta daugybiniai sužalojimai – skeveldriniai kaukolės skliauto ir pamato kaulo lūžiai su kietuoju galvos smegenų dangalo sužalojimu, galvos smegenų sumušimu, dešinio optinio nervo sužalojimas, žandikaulių lūžimu. Ieškovas patyrė sunkius sveikatos sužalojimus ir jo sveikata neatsistačiusi iki šiol, tai patvirtina duomenys byloje, kad ieškovas yra netekęs 60 procentų darbingumo, ieškovui sutriko regėjimas, uoslė.

Civilinėje teisėje (atsakomybėje) galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Sveikata yra viena iš didžiausių žmogaus vertybių, kuri nesunkiai pažeidžiama ir ne visada pilnai atkuriama, todėl jos apsaugai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Šiuo konkrečiu atveju buvo stipriai sutrikdyta ieškovo sveikata ir į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovas yra 43 m., iki sužalojimo dirbo vairuotoju, dėl patirtų sužalojimų jam yra sunkiau bendrauti su aplinkiniais, dalyvauti visuomenės gyvenime, tai yra dėl atsakovų veiksmų sumažėjo ieškovo galimybės bendrauti, įsitvirtinti visuomenėje. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į ją padariusių asmenų turtinę padėtį. Atsakovai E. C., G. C. ir L. C. yra jauni, darbingi, nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama ir į ją padariusių asmenų kaltę.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad neturtinė žala ieškovui padaryta nusikalstamais E. C. veiksmais. Atsakovas E. C. neįrodė, kad neturtinė žala atsirado dėl didelio paties A. S. neatsargumo ar dėl kitų asmenų panaudotos prievartos jo atžvilgiu. Atsakovas E. C. neneigia, kad paprašytas sutiko vairuoti automobilį Lenkijos teritorijoje, jam vairuoti nebuvo trukdoma. Ta aplinkybė, kad jei ieškovas A. S. saugos diržais nebuvo prisisegęs, leidžia kalbėti tik apie paprastą neatsargumą ir mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, o ne atleisti atsakovus nuo jos atlyginimo (LR CK 6.250 str., 6.282 str.). Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais iš atsakovų ieškovui priteistina 60000,00 litų neturtinės žalos (LR CK 1.5 str., LR CPK 185 str.). Neturtinė žala priteisiama solidariai iš atsakovų E. C. - tiesioginio padidinto pavojaus šaltinio valdytojo eismo įvykio metu, kuris pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl jo kaltės, patvirtintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovo sveikata bei automobilio valdytojo G. C., kuris nors ir nėra automobilio - padidinto pavojaus šaltinio savininkas, tačiau faktiškai naudojosi automobiliu. Transporto priemonės valdytojas yra asmuo nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir (ar ) naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju taip pat laikomas fizinis asmuo, kuris tiek teisėtai, tiek neteisėtai vairuoja transporto priemonę ( Draudimo įstatymo 2 str. 20 p., LR VRM 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 patvirtintų Transporto priemonių valstybinio registravimo taisyklių 43.1 p., 43. 2 p., 43.6 p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad automobilis buvo registruotas L. C. vardu. Būdamas atidus ir rūpestingas asmuo privalo perduodamas automobilį, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, laikytis nustatytos tvarkos bei įsitikinti, kad automobilį perduoda asmeniui turinčiam teisę vairuoti transporto priemones. Atsakovė šios tvarkos nesilaikė, bei neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį, tai yra automobilį, prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, tai yra, kad automobilį atsakovas E. C. ar kitas asmuo užvaldė neteisėtai (LR civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. ir 3 d.). Būdama savininke L. C. turi savo nuožiūra nepažeisdama įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų valdyti, naudoti, disponuoti automobiliu , tai yra ir užtikrinti, kad nuosavybės objektu nebūtų padaryta žalos kitam asmeniui (LR CK 4.37 str.). Tačiau atsakovai L. C. ir G. C. yra brolis ir sesuo. L. C. apklausta parengtinio tardymo metu baudžiamojoje byloje paaiškino (b. b., 2 t. ,b. l. 41-42), kad automobilis priklauso broliui, kuris prašė ją įregistruoti automobilį nuosavybės teise savo vardu. Vėliau atsakovė sužinojo, kad brolis įvykdė avariją automobiliu, registruotu atsakovės vardu. Automobiliu visą laiką naudojosi atsakovės brolis, atsakovė neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl nei karto automobilio nevairavo. Atsakovės L. C. paaiškinimas nurodytas kaltinimo akte (2 t., b. l. 126-127). Apklausta teismo posėdyje baudžiamojoje byloje atsakovė paaiškino, kad paprašyta brolio G. C. įregistravo automobilį savo vardu, registruodama automobilį jį apdraudė (b. b., 2 t. ,b. l. 162). Kai registravo automobilį, atsakovė L. C. jį matė pirmą ir paskutinį kartą. Toks atsakovės paaiškinimas taip pat nurodytas teismo 2009-03-03 nuosprendyje (2 t., b. l. 165-168). Apklausta ankstesniajame civilinės bylos nagrinėjime atsakovė L. C. paaiškino, kad paprašyta G. C. automobilį registravo savo vardu, mašinos dokumentai liko pas G. C., leidimo vairuoti automobilį atsakovui E. C. atsakovė nedavė (1 t., b. l. 89, 2 t., b .l. 43-44). Tokiu būdu, atsakovų paaiškinimai patvirtina, kad automobilis buvo registruotas atsakovės L. C. vardu, tačiau realiai automobiliu naudojosi G. C., kuris važiavo kartu su atsakovu E. C. į Vokietiją. Teismo nuomone, automobilio teisėtas valdytojas buvo G. C., kuris atsakovės L. C. sutikimu įregistravus automobilį perėmė jį valdyti, bei esant nustatytam faktui, kad atsakovas E. C. automobilį vairavo ir įvykdė avariją, kurios metu buvo sužalotas ieškovas, esant automobilyje teisėtam automobilio valdytojui G. C.. G. C. nebuvo apklaustas civilinėje byloje, baudžiamojoje byloje G. C. paaiškinimo nedavė, nes pasinaudojo įstatyme numatyta teise atsisakyti duoti parodymus (b. b., 1 t., b. l. 126). Atsakovas G. C., žinodamas apie šią bylą, vengė atvykti į teismo posėdžius, vėliau, trečiojo asmens, jo motinos J. C. teigimu, išvyko dirbti į užsienį. Todėl teismas vadovaujasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis ir sprendžia, kad G. C. yra atsakingas už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą ir atsako solidariai su atsakovu E. C.. Todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad L. C. atleistina nuo civilinės atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

Ieškovas pripažįsta, kad AB „Lietuvos draudimas“ jam išmokėjo neturtinės žalos 1726,40 Lt ir daugiau neturtinės žalos iš AB „Lietuvos draudimas neprašo priteisti.

Ieškovas prašo priteisti 4910 Lt turtinę žalą. Ieškovas dėl šios turtinės žalos rašytinių įrodymų neteikė. Byloje yra duomenys, kad ieškovas buvo gydomas Lenkijos Respublikos Goržovo ligoninėje, jam atliktos dvi operacijos bei VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje (b.l. 9-12, t. 2). Ieškovas turtinę žalą įrodinėja ankstesniuose teismo posėdžiuose apklaustos liudytojos savo žmonos P. S. parodymais. Atsakovai su šiuo ieškovo reikalavimu nesutinka visiškai. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą. Šio nuosprendžio atsakovas E. C. neskundė. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo pareiškęs ieškinį ir dėl tokio paties dydžio turtinės žalos (b. b. Nr. 1-25-610/2009 b.l. 24-27, t. 2), todėl pagrindo atmesti šį ieškovo reikalavimą nėra. Atsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimas reiškia būtent nukentėjusio asmens nuostolių atlyginimą, tai yra jo grąžinimą į tokią padėtį kokioje jis būtų jeigu nebūtų patyręs žalos (LR CK 6.263 str.), vadovaujantis ir protingumo bei teisingumo, sąžiningumo principais teismas sutinka, kad ieškovas patyrė turtinę žalą, kuri susideda iš jo sutuoktinės, vykusios slaugyti ieškovą, kelionės išlaidų - 800,00 litų bei slaugos priemonių, vitaminų pirkimo 400,00 Lt ir šioje dalyje reikalavimą tenkina bei priteisia turtinę žalą 1200,00 Lt (LR CK 6.254 str.). Kitoje dalyje reikalavimas netenkinamas, kadangi ieškovas neįrodė, kad jo sutuoktinė išbuvo būtent 17 parų Lenkijoje, kad gyveno viešbutyje, kiek išleido maistui, telefono pokalbiams.

Ieškovas, patikslinęs savo reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovų 37101,75 Lt negautų pajamų, nors reikalavime nurodo kitą sumą – 38212,70 Lt (b.l. 32, 34, t. 3). Ieškinio motyvuojamoje dalyje aptarta ir apskaičiuota 37101,75 Lt suma. Kodėl reikalavime nurodo kitą sumą ieškovas nepaaiškino, todėl laikytina, kad tai rašybos klaida. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad, jeigu nebūtų patyręs sveikatos sužalojimų ir netekęs darbingumo, būtų toliau dirbęs vairuotoju. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2006-07-31 ieškovas dirbo vairuotoju. Eismo įvykio metu 2006-08-24 ieškovas niekur nedirbo. Netekto darbingumo pensija jam paskirta nuo 2006-12-18. Negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo E. C. veiksmų (LR CK 6.249 str.). Kadangi eismo įvykio metu ieškovas nedirbo negautos pajamos skaičiuotinos nuo vidutinio vairuotojo (transporto bei sandėliavimo įmonių darbuotojų) darbo užmokesčio (bruto) atmetus sumokėtus pajamų ir SODRA mokesčius bei gautą netekto darbingumo pensiją. Ieškovas negautas pajamas prašo priteisti tokio dydžio lyg jis būtų netekęs darbingumo 100 procentų, toks reikalavimas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi atsakovas laikotarpiu nuo 2006-12-18 iki 2007-12-17 buvo netekęs 70 procentų darbingumo, o nuo 2007-12-17 iki 2011-12-13 netekęs 60 procentų darbingumo (b.l.18, t. 2), todėl ir negautos jo pajamos skaičiuotinos atsižvelgiant, kiek jis neteko darbingumo dėl eismo įvykio ir kiek dėl šios priežasties negauna pajamų. Byloje yra gydytojų išvados ir ieškovui visiškai dirbti neuždrausta, todėl teismas sutinka su atsakovu AB „Lietuvos draudimas“, kad nėra pagrindo skaičiuoti negautų pajamų taip, lyg ieškovas būtų visiškai netekęs darbingumo ir priteisia ieškovui 13750,32 Lt negautų pajamų.

Negautos pajamos, tai yra turtinė žala asmeniui, kurią turi atlyginti atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, kadangi eismo įvykio metu buvo drausta automobilio civilinė atsakomybė ir draudimo atlyginimo pakanka žalai atlyginti (LR CK 6.254 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378, 2001-06-14, 11 str. (redakcija 2004-03-27, galiojusi iki 2007-06-02 ), tokiu būdu, teismas, sutikdamas su AB „Lietuvos draudimas“ atliktu negautų pajamų skaičiavimu, priteisia ieškovui 13750, 32 Lt negautų pajamų laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2010-03-31.

Ieškovas prašo priteisti 1028,57 Lt periodines išmokas, skaičiuotinas nuo 2010-03-01 iki 2011-12-13, kurios turėtų būti indeksuojamos keičiantis vidutinei mėnesinei algai bei netekto darbingumo pensijai. Jo nuomone, tai būtų teisinga. Tačiau jokių kitų motyvų ar teisinio pagrindo šiam reikalavimui nenurodo. Ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų apie pastangas susirasti jam tinkamą darbą. Tokiu būdu, reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu (CPK 178 str.).

Bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei išsprendžiamos LR CPK 88 str., 93 str., 96 str, 98 str. nuostatomis. Ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti 400,00 litų baudžiamojoje byloje, kadangi įrodymai pateikti (b.l. 22, 23, t.1), nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio bei bylinėjimosi išlaidų klausimai nebuvo išspręsti. Ieškovas pateikė įrodymus dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų civilinėje byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti 900 Lt (b.l. 21, t. 1, b.l. 68, t.2).

Vadovaujantis LR CPK 258, 259, 263-265, 268, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 60000,00 litų (šešiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 1200,00 Lt turtinės žalos ieškovui A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įmonės kodas 110051834, buveinė J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, ieškovui A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), negautų pajamų laikotarpiu nuo 2006-09-01 iki 2010-03-31, 13750,32 Lt .

Priteisti iš atsakovų E. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui A. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 433,33 Lt ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų .

Kitoje dalyje patikslinto ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovų G. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir E. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), po 900,00 litų žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinė J.Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 412,50 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovų G. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), E. C., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir AB „Lietuvos draudimas“ po 19,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui M. M. miesto apylinkės teismą.