- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-01
- Bylos Nr.
- e2-15423-471/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01341-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- K. J.
išvadą teikiančios institucijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui K. J. ir išvadą teikiančiai institucijai Kauno apskrities VTAS Raseinių rajone dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo bei materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo bei įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. G. kreipėsi į teismą su 2025-07-31 ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečių vaikų N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti vaikų ir jų tėvo K. J. bendravimo tvarką pagal jos pasiūlymą ( nedetalizuojama ); pakeisti 2021-08-23 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10188-476/2021 priteistą materialinį išlaikymą ir priteisti iš K. J. materialinį išlaikymą vaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui nuo 2025-08-01 iki jų pilnametystės ... ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 2025-01-01 iki 2025-07-31 laikotarpį po 910 Eur kiekvienam vaikui.
Teismo posėdžiuose ( ir parengiamajame ) ieškovė K. G. paaiškino, kad šiuo metu su draugu ( sužadėtiniu ) ir vaikais N., gim. (duomenys neskelbtini), bei M., gim. (duomenys neskelbtini), kurių tėvas yra atsakovas K. J., faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame name, priklausančiame jos tėvams ( šie gyvena ten pat kaip atskira šeima ). Ieškinyje nurodytame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), yra deklaruota jos gyvenamoji vieta; to namo pusė priklauso jos mamai ir dabar remontuojama. Kitų vaikų neturi. Su atsakovu beveik nebendrauja ( tik kartais trumpai telefonu dėl vaikų ) nuo 2021 m., kai ji prisiteisė išlaikymą vaikams, todėl apie atsakovą ( jo šeimą, darbą, pajamas ir pan. ) nežino. Tik žino, kad jis turi vyresnį vaiką iš ankstesnių santykių. Su atsakovu gyvenant atskirai abu vaikai visą laiką gyvena su ja. Išlaikymas 2021 m. buvo priteistas Raseinių teismo po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui; indeksuojant dabar jis sudaro apie 190 Eur/mėn. Atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja maždaug 2-2,5 m. ir ilgą laiką jiems išlaikymo visiškai neteikia, dėl ko yra susidariusi skola. Jos dydžio nežino, nes išieškojimą atlieka antstolis. Tikisi, kad šioje byloje priteistą išlaikymą atsakovas pagaliau mokės. Bandė su juo susitarti taikiai, tačiau nepavyko.
Užsiima individualia veikla, dirba grožio specialiste, pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1500 Eur. Kitų pajamų neturi. Turi 2016 m. gamybos a/m „Audi Q5“ ir 2006 m. gamybos a/m „Toyota Corolla“, jokio kito turto neturi.
Sūnaus N. poreikiai yra tokie pat, kaip kitų vaikų, o M. nustatytas raidos sutrikimas, dėl ko reikia važinėti į reabilitaciją, papildomai kainuoja kuras ir gydymas. Įsiskolinimo po 910 Eur kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2025 m. sausio iki liepos mėn. prašo, nes skirtumas tarp 320 Eur/mėn. ( ko prašo ieškinyje ) ir 190 Eur/mėn. ( tiek priteista ankstesniu teismo sprendimu, priskaitant indeksaciją ) sudaro 130 Eur/mėn., t. y. 910 Eur už 7 mėn. Prašo ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovės K. G. atstovė advokatė nurodė, kad šalims kartu negyvenant reikalingas teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Vaikai visą laiką gyvena pas mamą, ten jiems yra tinkamos sąlygos, todėl jų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta pas ieškovę. Vaikų ryšiai su tėvu yra nutrūkę, jie iki šiol prisimena atsakovo girtavimą, todėl bent iš pradžių nustatytina ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Vaikui M. ji nustatytina be nakvynės pas tėvą, nes aplinkos pasikeitimas gali kenkti jo sveikatai. Nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo vaikams priteistas išlaikymas, ženkliai pasikeitė MMA ( dabar ji yra 777 Eur į rankas ), dar ieškovė gauna vaiko išmoką po 120 Eur/mėn., todėl išlaikymo iš atsakovo prašo po 320 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Nors M. yra jaunesnis, dėl ko jo poreikiai laikytini mažesniais, tačiau jam reikia papildomų išlaidų dėl sveikatos problemų. Ieškovė dėl išlaikymo vaikams į antstolį kreipėsi tik 2025 m. 07 mėn. Kadangi indeksuota priteisto išlaikymo suma sudarytų po 190 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, ieškinyje buvo prašoma už 2025 m. sausio – liepos mėn. laikotarpį priteisti skirtumą tarp priteisto ir prašomo išlaikymo dydžio ( 320-190=130x7=910 Eur ). Tačiau paaiškėjo, kad išlaikymas nuo 2025 m. sausio mėn. visiškai neišieškotas, todėl tikslina reikalavimą ir prašo priteisti ne skirtumą, o pilną išlaikymą po 320 Eur/mėn. kiekvienam vaikui nuo 2025 m. sausio mėn., nes mediacija šiame ginče buvo atliekama 2024 m. gruodžio mėn.; gi išlaikymo išieškojimą pagal ankstesnį teismo sprendimą nutraukti. Nors atsakovas su visais ieškinio reikalavimais sutinka, tačiau apie save duomenų neteikia, kas rodo jo atsainų ir vienadienį požiūrį į vaikus. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas K. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovas K. J. paaiškino, kad ieškovė ne viską paaiškino teisingai, bet „sutinka, viską priims“ ( cituojama ). Kitų bylų, išskyrus ankstesnį išlaikymo priteisimą, su ieškove dėl bendrų vaikų nėra buvę. Jis buvo priklausomas nuo alkoholio, todėl nuo 2024-09-10 iki 2025-10-09 gydėsi (duomenys neskelbtini), reabilitacijos įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“. Tą laikotarpį su vaikais nebendravo ir išlaikymo jiems neteikė, nes neturėjo lėšų. Dabar alkoholio nebevartoja, vėl stengiasi su vaikais bendrauti, bet nėra galimybių. Turi namą (duomenys neskelbtini), bet jame negyvena, nes nepatinka; kai grįžta į Lietuvą, gyvena viešbučiuose. Jokio kito turto neturi. Pagijęs nuo alkoholizmo oficialiai įsidarbino statybose (duomenys neskelbtini) puse etato, gauna lietuviško minimumo dydžio atlyginimą. Kadangi dirba tik 4 savaites, algos dar negavo, tik avansą. Darbovietės nenurodys, nes nenori. Išlaikymo vaikams skola sudaro apie 8000 Eur. Dar turi vieną vyresnį vaiką, kuris yra pilnametis; šeimos neturi.
Paskutinį kartą su vaikais bendravo dar prieš išvykdamas į reabilitaciją. Dirbti daugiau nei puse etato nenori. Su visais ieškovės reikalavimais sutinka, vaikus išlaikys, susidariusią skolą grąžins. Apie N. ligas nežino, į jo mokymo įstaigą nesikreipė. „Viskas yra gerai, viską sumokės“ ( cituojama ).
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone atstovės 2025-08-20 išvadoje nurodyta, kad skyrius galutinę išvadą pateiks po visų įrodymų ištyrimo, todėl ( faktiškai nesant ginčo ir pateikus išvadą teismo posėdyje ) šios išvados argumentai detaliau neaptariami.
Teismo posėdyje tarnybos atstovė pateikė išvadą, kad lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje pas ieškovę, išklausė jų nuomonę ir duomenis pateikė į bylą. Ieškovės šeima tarnybai nebuvo žinoma, jai atvejo vadyba netaikyta. Šeima gyvena ieškovės mamos name, kuriame sąlygos vaikams yra geros, kambariai renovuoti. Ieškovės pajamas sudaro iš individualios veiklos, išmokų vaikui, taip pat jai padeda tėvai ir sužadėtinis. N. yra nustatytas viršsvoris ir encefalitas, o M. – raidos sutrikimas. Kalbantis vaikai nurodė, kad su tėvu bendravo ir jį matė seniai, o su mama santykiai yra geri. Jie bendrauti su tėvu sutiktų, bet ne važiuoti pas jį, nes juo nepasitiki, kadangi anksčiau daug gerdavo. Jokių duomenų, kad mama ribotų vaikų bendravimą su tėvu, nėra. Tačiau jų ryšiai yra atitolę, todėl ieškovės siūloma bendravo tvarka yra tinkama. Gi tėvus atkūrus ryšius su vaikais, tvarka ateityje gali būti keičiama. Per 4 metus nuo išlaikymo priteisimo ženkliai pasikeitė ekonominė situacija šalyje ir vaikų poreikiai, todėl reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir įsiskolinimo priteisimo taip pat tenkintinas. Visi ieškinio reikalavimai atitinka vaikų interesus, siūlo ieškinį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai ( Lietuvos CPK 268 str. 5 d. ).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovės K. G. vaikų N. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas K. J.. 2021 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10188-476/2021 iš atsakovo K. J. buvo priteistas materialinis išlaikymas abiem vaikams po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka, nuo pareiškimo padavimo dienos iki jų pilnametystės. Nors teismo įsakyme nenurodoma, nėra ginčo, jog išlaikymas priteistas išmokomis po 150 Eur/mėn. kiekvienam vaikui.
Ieškovės K. G. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) m. yra deklaruota (duomenys neskelbtini) ( GR duomenys iš LITEKO ), tačiau faktiškai ji su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), jos mamai priklausančiame name ( taip nurodė pati ), kur vaikams gyventi sąlygos yra tinkamos ( nurodyta VTAS 2025-08-20 išvadoje ir 08-08 d. tyrimo akte ). Ji nurodė, jog užsiima individualia veikla, pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1500 Eur, turi dvi transporto priemones, nekilnojamųjų daiktų neturi. Abu vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ( nurodyta VTAS 08-08 d. tyrimo akte ). Atsakovas K. J. teismo posėdyje nurodė, kad dirba statybose (duomenys neskelbtini) puse etato, gauna maždaug MMA dydžio atlyginimą, turi nekilnojamąjį turtą ( sodybą ) (duomenys neskelbtini) r., kito vertingo turto ir kitų išlaikytinių neturi.
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu ( Lietuvos CK 3.169 str. 1 d. ) ar teismo sprendimu ( Lietuvos CK 3.169 str. 2 d. ir 3.174 str. ). Atsakovas su visais ieškovės reikalavimais sutiko. Šis reikalavimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes - šalims prieš 4 metus apsigyvenus atskirai vaikus augina ieškovė, tėvas su vaikais bendrauja itin retai ( kas užfiksuota, pvz. VTAS dokumentuose ir išvadoje ) ir kt. Todėl, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgiant į jų nuomonę, išsakytą VTAS specialistams, ir į šios institucijos išvadą, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas, nepilnamečių vaikų N. J. ir M. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina K. G. jos gyvenamojoje vietoje ( Lietuvos CK 3.174 str. ).
Skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant ( Lietuvos CK 3.170 str. 1 d. ), o tėvams nesusitarus šią tvarką nustato teismas ( Lietuvos CK 3.170 str. 4 d. ir 3.3.175 str. ). Ieškovės pasiūlytos bendravimo su vaikais tvarkos atsakovas neužginčijo. Šis reikalavimas atitinka byloje nustatytas aplinkybes - vaikai visą laiką gyvena su motina, abu turi rimtų sveikatos problemų, atsakovas su jais bendrauja itin minimaliai, pripažino turintis priklausomybę ( kuri neabejotinai įtakoja jo visą elgesį, tame tarpe – elgesį su vaikais ), abu vaikai VTAS specialistams išsakė nuomonę, jog norėtų su tėvu dažniau susitikti, siūloma bendravimo tvarka yra beveik be apribojimų, sudaranti atsakovui galimybes maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Todėl nesant nei atsakovo, nei VTAS atstovės pastabų ir prieštaravimų, šis reikalavimas plačiau neaptariamas ir tenkintinas ( Lietuvos CK 3.175 str. ).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( Lietuvos CK 3.192 str. 1 d. ). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko bei jo abiejų ( Lietuvos CK 192 str. 3 d. ) tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas ( Lietuvos CK 3.192 str. 2 d. ), atitinkantis Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose ( dėl maždaug 1 MMA dydžio išlaikymo iš abiejų tėvų skyrimo vaiko poreikiams tenkinti ) ir Lietuvos CK 3.198 str. taisykles ( kai išlaikymas teikiamas ne vienam vaikui ). Priteisto išlaikymo dydis gali būti keičiamas esant Lietuvos CK 3.201 str. nurodytoms sąlygoms.
Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteistą materialinį išlaikymą ( taip tekste ) ir priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui nuo 2025-08-01 iki jų pilnametystės ... ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 2025-01-01 iki 2025-07-31 laikotarpį po 910 Eur kiekvienam vaikui, t. y. skirtumą tarp teismo įsakymu priteistos ir indeksuotos sumos ( 190 Eur/mėn. ) bei prašomos mokėti nuo 2025-08-01 po 320 Eur/mėn. ( 320-190=130x7=910 Eur ). Teismo posėdyje ( tik baigiamosiose kalbose ) ieškovės atstovė šį reikalavimą patikslino, prašydama priteisti ne išlaikymo skirtumą, o padidintą materialinį išlaikymą po 320 Eur/mėn. kiekvienam vaikui nuo 2025-01-01, kadangi mediacija dėl šio ginčo buvo atlikta 2024 m. gruodžio mėnesį. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu ( kaip ir su visais kitais ) sutiko. Kartu vertinama, kad toks atsakovo sutikimas yra formalus – jis ilgą laiką su vaikais nebendravo, išlaikymo neteikė ( dėl ko susidarė didelis įsiskolinimas ), duomenis apie savo darbovietę ir pajamas slepia, pripažįsta net nenorintis dirbti daugiau nei puse etato, bet deklaratyviai teigia, jog „skolas grąžins ir vaikus išlaikys“ ( cituojama ).
Pripažįstama neginčytinu ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad dėl kainų ir pragyvenimo lygio pokyčių šalyje nuo 2021 metų bei vaikų poreikių pokyčių ( susijusių su jų amžiumi ir kitomis aplinkybėmis ) 2021 m. priteisto ( bet neginčijama, jog ilgą laiką nemokėto, dėl ko yra susidaręs apie 8000 Eur įsiskolinimas ir kt. ) išlaikymo vaikams N. ir M. dydis po 150 Eur/mėn. yra nepakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Todėl ieškovės reikalavimas pakeisti ( padidinti ) išlaikymo dydį pripažįstamas pagrįstu ( Lietuvos CK 3.201 str. ).
Byloje pateikti duomenys apie ieškovės šeimyninę ir turtinę padėtį ( aptarta aukščiau; be to, ji viena augina du nepilnamečius vaikus, kurie abu turi sveikatos problemų, patvirtintų pateiktais medicininiais dokumentais; šeima gyvena ne nuosavame būste ir kt. ) leidžia daryti išvadą, kad jos galimybės išlaikyti vaikus nėra didelės. Be to, ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nors atsakovas apie save jokių įrodymų ne tik nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ), bet ir juos akivaizdžiai slepia ( pvz., teismo posėdyje atsisakė nurodyti darbovietę ), teismas laiko visuotinai žinoma aplinkybe ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ), kad atlyginimai (duomenys neskelbtini) ( juo labiau – statybų sektoriuje ) yra nepalyginamai didesni, nei nurodė atsakovas ( pusė lietuviško MMA ). Byloje nėra jokių duomenų ( apie atsakovo neįgalumą, kitus vaikus ar išlaikytinius ir pan. ), kurie sudarytų pagrindą mažinti priteisiamo išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ( dėl įprastai bent 1 MMA dydžio/mėn. išlaikymo teikimo vaikui iš abiejų tėvų ), vaikų N. ir M. amžių, papildomas išlaidas, sąlygotas jų sveikatos būklės, gyvenamąją vietovę ir šių aplinkybių sąlygotus įprastinius vaikų poreikius, kitas nustatytas aplinkybes ( duomenis apie atsakovo išlaikymo vaikams neteikimą pakankamai ilgą laiką ir pan. ), teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti tolesnio išlaikymo dydis - periodinėmis išmokomis po 320 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį – nelaikytinas akivaizdžiai per dideliu ( nes kiekvienam iš jų net nesiekia 1/2 MMA ), bet tenkinančiu visus įprastinius būtiniausius vaiko poreikius ( Lietuvos CPK 182 str. 1 p. ). Atsakovo nurodyta aplinkybė ( jog jis ilgą laiką gydėsi nuo priklausomybės, dirbti pradėjo tik neseniai ) nesudaro pagrindo išlaikymo dydžio mažinimui, nes yra sąlygota jo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo. Todėl šis reikalavimas yra pagrįstas, bet tenkintinas pagal įstatymo nustatytas taisykles.
Dėl patikslinto reikalavimo padidintą išlaikymą priteisti ne nuo ieškinio pateikimo dienos, bet nuo šalių ginčo privalomosios mediacijos taikymo pabaigos ( nors pažyma apie mediacijos pabaigą išduota 2024-12-16, bet padidinto išlaikymo prašoma nuo 2025-01-01 ) visų pirma pažymėtina, kad šalių vaikų išlaikymui reikalingas lėšas tvarko ieškovė. Pasikeitus vaikų poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti ( Lietuvos CK 3.200 str. ). Kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 08 d. nutartis Nr. 3K-3-77/2008 ). Taigi, teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo ne tik nevykdė tokios pareigos, bet ir buvo apie ją informuotas ( nes esant priteistam išlaikymo dydžiui, jį privalantis asmuo mokėti asmuo neinformuotas negali nuspėti, jog nuo kažkurio momento jau reikalingas didesnis išlaikymas, skirtingai nei priteisiant išlaikymo įsiskolinimą pagal Lietuvos CK 3.200 str. taisykles ). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti vaikams teikiamą išlaikymą iki 320 Eur būtų pateikusi anksčiau, nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu 2025-07-31 - privalomojoje mediacijoje atsakovas nedalyvavo; jokių rašytinių įrodymų ( sms žinučių, laiškų ir kt. ), kad ieškovė reikalavo atsakovo mokėti didesnį išlaikymą, byloje nėra. Pati ieškovė nurodė, jog su atsakovu beveik nebendrauja, o jos procesinis elgesys, atstovaujant vaikų interesus, laikytinas pasyviu – mediaciją užbaigus 2024 m. gruodžio mėnesį, ieškinys teismui kažkodėl pateiktas 2025 m. liepos mėnesio pabaigoje, t. y. daugiau nei po pusės metų. Naujausioje teismų praktikoje yra atvejų, kai materialinio išlaikymo padidinimo momentas nustatomas nuo teisminės mediacijos, tačiau tik kai apie reikalavimą mokėti didesnį išlaikymą toks asmuo yra informuojamas. Dėl aukščiau nurodomų motyvų nei pradinis reikalavimas nuo 2025-01-01 priteisti išlaikymo įsiskolinimą, nei patikslintas reikalavimas padidinti išlaikymo dydį nuo 2025-01-01 netenkintini, toks išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2025-07-31.
Išlaikymas vaikams ne priteisiamas, o tik pakeičiamas jo dydis, todėl sprendimas šioje dalyje vykdymui skubiai nenukreipiamas ( Lietuvos CPK 282 str. 2 d. 1 p. ). Kadangi ankstesniame procesiniame sprendime tai nenurodyta, nustatoma, kad išlaikymą vaikams N. ir M. uzufrukto teise valdo jų motina ieškovė K. G. ( pagal reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ).
Tenkinant ieškinį iš atsakovo valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 92 Eur žyminio mokesčio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ( 320 - 150 = 170 x 2 x 12 = 4080 x 0,03 x 0,75 el. formos byloje = 91,80 Eur, Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 6 p. ), ir 13,88 Eur procesinių dokumentų įteikimo jam išlaidų ( Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 3 p. ).
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas - 114 Eur žyminį mokestį ir 400 Eur atstovavimo išlaidas, viso 514 Eur. Dėl reikalavimų pobūdžio ir jų tenkinimo laipsnio pagal Lietuvos CPK 93 str. 2 d. taisykles tiksliai apskaičiuoti ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų tenkinimo procentą vargu ar būtų galima. Tačiau atsižvelgtina, kad netenkintas tik reikalavimas dėl padidinto išlaikymo mokėjimo termino pradžios ( taip faktiškai, pagal pradinį ir patikslintą reikalavimus ). Todėl pagal Lietuvos CPK 93 str. 4 d. taisykles ir kitas reikšmingas aplinkybes ( visi savarankiški reikalavimai iš esmės tenkinami, o padidinto išlaikymo laikotarpio pradžia neturi įtakos žyminiam mokesčiui ) pripažįstama tikslingu ieškovei iš atsakovo priteisti visas jos patirtas 514 Eur bylinėjimosi išlaidas ( Lietuvos CPK 93 str. ir 98 str. ).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Nustatyti vaiko N. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Nustatyti sekančią tėvo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką :
K. J. apie planuojamą susitikimą su vaikais K. G. prieš 2 dienas informuoja su tikslu susitarti dėl jų bendravimo laiko, vietos ir trukmės;
K. J. bendravimas su vaiku M. J. vyksta be nakvynės, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir raidos sutrikimą;
sprendžiant klausimą dėl vaiko N. J. nakvynės pas tėvą, turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, jo užimtumą ugdymo įstaigoje, užklasinėse veiklose ir kt.
Pakeisti 2021 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-10188-476/2021 iš K. J. priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. J. ir M. J. dydį ir priteisti iš K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams N. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 320 Eur ( tris šimtus dvidešimt eurų ) kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. liepos 31 d. iki vaikų N. ir M. pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nustatyti, kad išlaikymą vaikams N. J. ir M. J. uzufrukto teise valdo jų motina K. G., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 92 Eur ( devyniasdešimt dviejų eurų ) žyminį mokestį ( įmokos kodas 5660 ) ir 13,88 Eur ( trylikos eurų 88 centų ) bylinėjimosi išlaidas ( įmokos kodas 5662 ).
Priteisti iš atsakovo K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 514 Eur ( penkių šimtų keturiolikos eurų ) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus Kelmėje.