Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2018-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-949-885/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
A5.-949-885/2018
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pažeidėjas
K. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-949-885/2018Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00414-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.3.3; 21.9.9; 21.11.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. liepos 13 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S.,jo atstovui advokatui S. T.,Darbo inspekcijos atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ direktoriaus, administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad būdamas UAB „R.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir darbdaviu darbuotojų atžvilgiu, nesilaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino, jog UAB „R.“ veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojui R. Z., esant darbo sutarties požymiams, būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, bei nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, o būtent: R. Z. nuo 2018 m. vasario 12 d. iki vasario 20 d., susitaręs su UAB „R.“ plataus profilio statybininku V. S., dirbo pagalbinio darbininko pareigose statybos objekte (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ naudai, tokiu būdu tarp UAB „R.“ direktoriaus K. S. ir jo susiklosčius darbo santykiams, nebuvo užtikrinta, kad darbuotojas R. Z. pradėtų dirbti tik pasirašęs darbo sutartį, antrą jos egzempliorių įteikus darbuotojui ir ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV skyriui apie asmens darbo pradžią, todėl nurodytu laikotarpiu asmuo dirbo nelegaliai.

Teismo posėdyje K. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017 m. vasaros pabaigoje buvo pasirašyta darbų sutartis minėtame objekte. Visi darbai vyko sklandžiai. 2018 m. darbai ėjo į pabaigą, buvo likęs tik testavimas. Objekte žmonių buvo likę nedaug, bet jų pakako. Jis pats tuo metu buvo Norvegijoje, atostogavo. Į darbą visus darbuotojus priima ir dėl sąlygų tariasi jis pats. Tuo metu daugiau darbuotojų nereikėjo, nes nebuvo poreikio. Objekte dirbo du įmonės darbuotojai - V. S. ir V. A.. Kiti žmonės buvo ne jų įmonės. V. S. su juo apie R. Z. nekalbėjo. R. Z. jis iš vis nepažįsta, nėra net matęs. Statybvietėje yra stendas su kontaktiniais telefonų numeriais. Galima bet kada pasiskambinti ir tartis. Vadovo funkcijas jo atostogų metu vykdė V. S., kuriam buvo parašytas įgaliojimas techniniams darbams. Supranta, kad kiekvienu atveju egzistuoja įstatymuose nustatyta tvarka. Yra darbo tvarkos taisyklės, teisės, pareigos. Su darbo taisyklėmis darbuotojai supažindinti pasirašytinai. V. S. yra nekvalifikuotas darbuotojas. Įmonė jam nuomojo kambarį ir jis turėjo įrankius. Kas būtų R. Z. mokėjęs pinigus, nežino. Jis apie naują darbuotoją nieko nežinojo. V. S. slėpė informaciją apie R. Z..

Liudytojas S. J. apklaustas teisme parodė, kad jis atliko tyrimą ir surašė protokolą. 2018-02-21 po 10 val. į skyrių administracijai paskambino Kuršėnų policijos pareigūnas ir pranešė apie galimai nelegaliai dirbanti asmenį, su kuriuo nesudaryta darbo sutartis. Jis nuvykęs į Kuršėnų policijos nuovadą apklausė R. Z.. Kitame kambaryje sėdėjo dar vienas asmuo, tai buvo V. S.. R. Z. sakė, kad savaitę jis dirba neįdarbintas. Jam žadėjo įdarbinti, bet neįdarbino. Paskambino į darbo inspekcijos skyrių ir prašė patikrinti Sodrą. Taip sužinojo, kad neįdarbintas. Jis nurodė, kad V. S. su juo susipažino ir kvietė dirbti. R. Z. išsidarbino iš buvusios darbovietės ir norėjo įsidarbinti, bet neįdarbino. Apklausė ir V. S.. Įdarbinimas turėjo vykti vasario 21 dieną. Sakė, kad K. P. turėjo atvežti dokumentus. Pats K. P. apie įdarbinimą neigė. Objekte sutiko dar vieną žmogų, klausinėjo, bet jis nieko nežinojo. Sakė, kad direktorius atostogose. Po savaitės išsikvietė direktorių. Jis pateikė dokumentus apie įmonėje atliktą tyrimą dėl šio įvykio. Dirbti pradėjo vasario 12 d., o pažeidimą išsiaiškino vasario 20 d., todėl ir buvo surašytas protokolas. Objektą reikėjo užbaigti, pagalbinių darbininkų nebuvo. Pasikvietė V. S. ir klausė, kiek gauna atlyginimo. Sakė 800 eurų, o iš tikrųjų 400 eurų, nes R. Z. žadėjo mokėti iš savo atlyginimo. Iš kur paėmė R. Z., nežino. Jį rado policijoje. R. Z. ir V. S. paaiškinimai nesutampa su akte nurodytomis aplinkybėmis. Jis surašė aktą, o paaiškinimus rašė vėliau. R. Z. teigė, kad dirbo iki 17.00 val., o vėliau V. S. palaikė kompaniją, kai šis klijavo plyteles. R. Z. ir V. S. kalbėjo apie įdarbinimo faktą. V. S. sakė, kad informavo įmonės vadovą apie darbuotoją ir K. P. turėjo atvežti dokumentus. Tyrimo metu buvo kalbama apie laiko apskaitos žiniaraščius, bet jie įtakos neturi. UAB „R.“ pasirašė sutartis, todėl jai ir buvo nauda. Vadovas turėjo įpareigoti asmenį, kuris atliktų funkcijas. Tyrimo metu įmonė pateikė vidaus taisykles. Kas parašyta taisyklėse yra viena, kas kita, kai jų nesilaiko. V. S. turėjo objekto raktus, atrakindavo ir užrakindavo patalpas. Tarėsi V. S., bet tokie veiksmai negali vykti.

Liudytojas V. S. apklaustas teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, nes dirbo K. S. įmonėje, bet šiuo metu nebedirba. „R.“ įsidarbino, kad būtų socialiai draustas, bet ruošėsi dirbti individuliai. Buvo žmogus, kuris norėjo dirbti su juo, todėl jis sakė ateiti pabandyti ir tada žiūrės. Jis gyveno įmonės išnuomotame bute, o tas žmogus siūlė išgerti. Jis nesutiko gerti bute, todėl nuvažiavo į objektą. Tas žmogus yra R. Z. ir jis prašė, kad padėtų įsidarbinti. Jis objekte lankėsi kada panorėjęs. Po to pradėjo įkyriai prašyti, kad padėtų įsidarbinti. Jis ieškojo žmogaus, kuris galėtų dirbti su juo. Negali paaiškinti ką rašė paaiškinime, nes gulėjo ligoninėje, gydėsi, buvo stresas. „R.“ jis dirbo plataus profilio specialistu. Objektą užbaigti spėjo ir poreikio papildomiems darbuotojams nebuvo. R. Z. statybininko profesijos nėra įgijęs. Atsiprašo direktoriaus, bet tuo metu norėjo pabaigti objektą ir pradėti dirbti sau. K. P. atvažiuodavo kartą per savaitę į objektą. Su juo bendraudavo. Paaiškinime rašė tai, ką diktavo darbo inspekcijos atstovas. Šiuo metu nebedirba UAB „R.“, o jį atleido už pravaikštas. Dirbdamas objekte, gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Grįžęs bandė dirbti, bet negalėjo susikaupti ir jį atleido. Privačiame sektoriuje galima uždirbti 900 eurų. R. Z. darbo rūbų nedavė, nes jis pats juos turėjo. Teisės rinktis darbuotojus jis neturėjo. R. Z. padėjo tvarkytis objekte, vėliau atvažiavo ir dvi moterys. Vėliau viena moteris išvyko, kita liko su R. Z.. Su R. Z. susipažino degalinėje, nes jis komandiruotėje būdamas valgydavo degalinėje. R. Z. norėjo išmokti dirbti statybose. Su UAB „R.“ darbo taisyklėmis susipažinęs. Žino, kad administracija netoleruoja nelegalių darbuotojų. Darbų vykdytojas pastoviai sakydavo, kad jokių nelegalių darbuotojų. Tai buvo jo saviveikla. Jei būtų reikėję dar vieno darbuotojo, būtų turėjęs eiti pas direktorių ir kalbėtis, kad reikia įdarbinti.

Liudytojas K. P. apklaustas teisme parodė, kad K. S. yra įmonės, kurioje dirba direktorius. Jis yra įmonės statinio darbų vadovas. Apie R. Z. jis nieko nežinojo ir V. S. apie jį nieko nekalbėjo. Tuo metu jie dirbo (duomenys neskelbtini) objekte ir jis prižiūrėjo darbininkus. Atvykdavo du tris kartus per savaitę į objektą. Pašalinių žmonių niekada nematė, o objektas ėjo į pabaigą ir poreikio daugiau darbuotojų įdarbinti nebuvo. R. Z. nėra matęs. Subrangovų objekte buvo daug. Jis yra atsakingas už darbo saugą. Kad darbo rūbai būtų kam išduoti, nežino. V. S. klijavo plyteles. Du žmonės klijavo, nes buvo du tualetai. Įmonėje dirba 60-80 žmonių. Jei būtų poreikis atsiųsti papildomai darbininkų į objektą, nebuvo problemos. Dėl įdarbinimo nevežė jokių dokumentų ir viršvalandžių dirbti neliepė.

Liudytojas R. Z. apklaustas teisme parodė, kad buvo apklaustas, bet serga šizofrenija ir nieko neatsimena. Atsimena, kad eidavo apsižiūrėti ir V. S. leido pabandyti. Jis jo nepažįsta, tik degalinėje išgerdavo kavos ir parūkydavo. Įmonės vadovo nepažįsta. Jį turėjo įdarbinti. Kiek dienų bandė dirbti, neatsimena. Jam davė pirštines, atrodo švarkelį, kelnes turėjo savo. Neatsimena ką rašė paaiškinime, gal nurodė, kad dirbo visą dieną. UAB „R.“ buveinėje nebuvo. Turėjo atvažiuoti kažkoks žmogus ir jį įdarbinti. Jis dirbo degalinėje ir policijos pareigūnai jį paėmė iš degalinės. Kokios įmonėje pareigybės nežino, bet būtų dirbęs pagalbiniu darbininku. Įmonės darbo tvarkos nežino. Su V. S. kalbėjo dėl darbo užmokesčio. Sakė, kad mokės minimalų atlyginimą. Darbo laikas turėjo būti nuo 8.00 val. iki 17.00 val. V. S. sakė, kad dirbs tam objekte, jei viskas gerai, tada į kitą objektą.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas ištyrė ir bylos rašytinę medžiagą.

2018 m. kovo 20 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0244-0092 nurodyta, kad 2018 m. vasario 21 d. apie 10 val. 20 min. iš Šiaulių AVPK telefonu buvo gauta informacija apie galimai nelegaliai dirbantį asmenį. VDI Šiaulių skyriaus vedėjo pavedimu skyriaus vedėjo pavaduotojas S. J. nuvyko į Šaulių AVPK Kuršėnų policijos nuovadą, kur atskiruose kabinetuose buvo du asmenys. Policijos nuovados pareigūnams žodžiu apibūdinus situaciją, buvo paprašyta nuovadoje esančių asmenų pateikti raštiškus paaiškinimus. Pažymėta, kad UAB „R.“ direktorius K. S., būdamas minėtą darbdavį atstovaujantis asmuo, nebuvo pakankamai rūpestingas, neužtikrino, jog UAB „R.“ veikla būtų organizuojama tinkamai, kad darbuotojui R. Z. būtų leista pradėti dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, nustatyta tvarka ir laiku apie darbo pradžią pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalys numato, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą - priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria drausmines — nuobaudas. Pažeidimas, numatytas ANK 95 str. 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT Nr. N 575-3284/2011). Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad K. S. nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad R. Z. jo vadovaujamoje bendrovėje pradėtų dirbti tik nustatyta tvarka Nr. sudarius darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą (b. l. 5-6).

2018 m. vasario 21 d. tikrinimo VSDFV informacinėje sistemoje duomenimis, UAB „R.“ R. Z. nedirbo. Jis dirbo UAB „A.“ (b. l. 9-11)

R. Z. 2018 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodė, maždaug prieš savaitę (tiksliai dienos neprisimena) su darbų vadovu V. (pavardės nežino) susitarė, kad bandys dirbti. Susitarė formintis, bet nespėjo. Susitarė, kad bus mokamas minimalus mėnesinis užmokestis. 2018 m. vasario 20 d. R. Z. pėsčias atėjo į darbą. Dirbti pradėjo 8 val. ryto ir turėjo dirbti iki 17 val. Davė striukę, kelnes ir šalmą. Darbų vykdytojas nurodė kokius darbus reikės dirbti. R. Z. padavinėjo įrankius darbų vadovui, tvarkė darbo vietą. Po 17 val. R. Z. palaikė kompaniją brigadininkui iki maždaug 1 val. nakties. R. Z. verslo liudijimo neturi, individualios veiklos nėra įregistravęs ir nevykdo (b. l. 12).

V. S. 2018 m. vasario 21 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. vasario 12 d. savo nuožiūra pasikvietė R. Z., kad jam padėtų pasidarbuoti ir, kad jis galėtų pažiūrėti, ar jis tiks darbui ir būtų siūlęs darbų vadovui K. P. jį įdarbinti. Kadangi bendrovės administracija yra Klaipėdoje, V. S. teigimu, nėra taip paprasta sutvarkyti įdarbinimo dokumentus. 2018-02-21 darbų vadovas K. P. atvežė reikiamus dokumentus, o R. Z. atsinešė savo dokumentus. R. Z. V. S. sutiko degalinėje, kurioje jis dirbo Jis jo prašė padėti įsidarbinti statybose. Jie kalbėjo, kad statyboje per mėnesį galima uždirbti nuo 600 eurų iki 900 eurų. Be bendrovės administracijos žinios V. S. pasikvietė R. Z., kuris statybos objekte dirbo pagalbinius darbus - įrankių padavimą, valymą, susipažino su darbu. Už pagalbą jis R. Z. atsilygino po 30 eurų. Kai atvažiavo dabų vadovas, jis R. Z. liepė nesirodyti, nes įmonės administracija netoleruoja nelegaliu darbininkų. Tuo metu objekte dirbo jis, R. Z. ir V. A., kuris, kaip ir jis, klijavo plyteles. Darbą pradeda 8 val. ir baigia 17 val. Vasario 20 d. darbą pradėjo 8 val. ir su R. Z. darbą baigė vasario 21 d. 3 val. R. Z. davė spec. rūbus, šalmą ir pirštines. Per mėnesį gauna apie 400 eurų. (duomenys neskelbtini) gyvena įmonės išnuomotame bute (b. l. 15).

2018 m. vasario 21 d. paaiškinime K. P. nurodė, kad UAB „R.“ pagal statybos rangos sutartį su UAB „Š.“ vykdo statybos darbus (duomenys neskelbtini), kur statoms techninių apžiūrų centras. Be jų įmonės, objekte dirba kitos įmonės. Objekte dirba UAB „R.“ darbuotojai V. S. ir V. A.. Darbai – plytelių klijavimas. Apie darbuotojo įdarbinimą nieko nežino, su įdarbinimu susijusių dokumentų nevežė.

2018 m. vasario 21 d. paaiškinime V. A. nurodė, kad statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirba jau maždaug 4 mėnesius. Po atostogų grįžo vasario 19 d. Be jo, objekte dirba V. S.. Vasario 20 d. be UAB „R.“ darbuotojų dirbo maždaug 8 darbuotojai. Kokiose firmose jie įdarbinti, jis nežino (b. l. 16).

Iš 2017 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties tarp užsakovo UAB ‚Š.“ ir genrangovo UAB „R.“ matyti, kad objektas – „(duomenys neskelbtini), statyba“ (b. l. 17-18).

UAB „R.“ atliko vidinį tyrimą dėl įvykio statybos objekte, administracijai buvo pateikti V. S. (nurodė, kad veikė vienas, niekam nežinant, R. Z. slėpė) ir K. P. (nurodė, kad nieko nežinojo apie neįdarbintą žmogų objekte) paaiškinimai, 2018-03-01 aktu nustatyta, kad K. P. nepadarė darbo tvarkos pažeidimų, o V. S. pažeidė pareigines nuostatas, vidaus tvarkos taisykles, viršydamas savo įgaliojimus ir nuslėpdamas nuo įmonės administracijos bei tiesioginio vadovo – statinio statybos vadovo K. P., savavališkai, ne įmonės darbo metu, asmeniniais tikslais į jam pavestą prižiūrėti statybvietę įsileido pašalinį asmenį, tokiu būdu padarė darbo drausmės pažeidimą ir jam siūlyta nuobauda – įspėjimas, kuris buvo skirtas direktoriaus įsakymu (b. l. 19-30).

Iš UAB ‚R.“ darbo užmokesčio žiniaraščių matyti, kad R. Z. 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais, 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais nedirbo, užmokesčio negavo (b. l. 31-38).

Iš UAB „R.“ 2018 m. vasario 8 d. direktoriaus įsakymo „Dėl atostogų suteikimo“ matyti, jog direktoriui S. suteiktos atostogos nuo 2018 m. vasario 12 d. iki vasario 23 d. (b. l. 53-57).

Iš kelionių dokumentų matyti, jog K. S. 2018 m. vasario 17 d. išvyko į Norvegiją, grįžo 2018 m. vasario 24 d. (b. l. 58-59).

Iš UAB „R.“ direktoriaus 2018 m. balandžio 30 d. įsakymo matyti, jog V. S. buvo atleistas iš darbo, nuo 2018 m. gegužės 10 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 74-75).

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. tiek įvykio nagrinėjimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę, nurodė, kad nieko nežinojo apie objekte dirbantį asmenį. Liudytoju apklaustas K. P. taip pat nurodė, kad nieko nežinojo apie objekte dirbusį R. Z.. Liudytojas V. S. parodė, kad veikė tiek direktoriui, tiek savo tiesioginiam vadovui – K. P., nežinant. Kadangi tokio pobūdžio bylose liudytojai dažnai keičia parodymus teisme, didelę reikšmę turi ir pirminiai liudytojų parodymai. Vis tik, teismas atkreipia dėmesį, kad ir pirminiame rašytiniame paaiškinime V. S. nurodytos įvykio aplinkybės labai prieštaringos. Nurodęs, kad vasario 12 d. savo nuožiūra pasikvietė R. Z. jam padėti, o jeigu būtų tikęs, tai būtų siūlęs vadovui K. P. jį įdarbinti. Tame pačiame paaiškinime nurodo, kad K. P. atvežė dokumentus įforminimui, o R. Z. atsinešė savo dokumentus. Vėliau nurodo, kad savo nuožiūra be įmonės žinios pasikvietė R. Z. pasidarbuoti. Jis pats R. Z. mokėjo 30 eurų. Taip pat liepė R. Z. nesirodyti, kai į objektą buvo atvykęs K. P.. Taigi, remtis šio liudytojo pirminiu paaiškinimu, kaip K. S. kaltę įrodančiu, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminiame paaiškinime R. Z. kaip darbų vadovą nurodo asmenį vardu „V.“, tačiau tai nėra nei statinio vadovo, nei įmonės direktoriaus vardas. Galimai vadovu laikė V. S., kuris patvirtino, jog jis R. Z. mokėjo atlygį iš savo atlyginimo, savo nuožiūra davė jam darbo rūbus, nurodė darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, jog R. Z. buvo pradėjęs realiai dirbti, gavo atlygį, tačiau tarp jo ir UAB „R.“ direktoriaus nebuvo susiklostę darbiniai santykiai, kadangi jis pradėjo dirbti įmonės direktoriui nieko nežinant ir kito įmonės darbuotojo iniciatyva, slepiant pagalbinį darbininką nuo statinio darbų vadovo, kai jis atvykdavo į objektą, dėl atlyginimo tarėsi ne su įmonės vadovu, o su V. S.. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog yra visi objektyvieji sudėties požymiai.

Be objektyviųjų požymių, turi būti konstatuoti ir subjektyvieji požymiai, nustatytas tinkamas subjektas. Vienas iš subjektyviųjų sudėties požymių yra kaltė. ANK 95 straipsnio normoje nėra išskirta kokia kaltės forma – tyčia (ANK 8 straipsnis) ar neatsargumas (ANK 9 straipsnis), gali būti padaromas nusižengimas. ANK 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Iš K. S. surašyto protokolo matyti, jog jis kaltinamas padaręs nusižengimą, kadangi nebuvo pakankamai rūpestingas. Taigi, galima daryti išvadą, jog jis kaltinamas padaręs nusižengimą dėl nerūpestingumo. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Įvertinus tai, kad įmonės darbuotojas pasikvietė pagalbinį darbininką R. Z. savo nuožiūra, nepranešęs įmonės direktoriui ar statinio darbų vadovui, negalima daryti išvados, jog direktorius buvo nerūpestingas, nes jeigu būtų žinojęs apie V. S. planus pasikviesti pagalbinį darbininką, būtų atitinkamai galėjęs įvertinti situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų, t. y. įdarbinti arba ne. Nagrinėjamu atveju, įmonės direktorius K. S. negali atsakyti už tai, kas vyko dėl tyčinių ir aktyvių (nepranešama apie R. Z., atvykus K. P. į objektą, jam liepiama nesirodyti) kito įmonės darbuotojo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad K. S. veiksmuose yra subjektyvusis sudėties požymis – kaltė.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus ištirtus įrodymus, bei liudytojų parodymus, jų prieštaringumą pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje padaryta, kadangi veika neturi administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinių nusižengimų teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, teiseną, pradėtą K. S. atžvilgiu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus