- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-27
- Bylos Nr.
- I-1282-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02298-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2017 m. spalio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos sprendimą Nr. 17-IL-20-02683-e, kuriuo nuspręsta neišduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (toliau –ir Sprendimas, Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjas skunde ( b. l. 5-7) ir teismo posėdžio metu nurodė, jog Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Tvirtino, jog Sprendime atsakovo taikyta teisės norma- Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas - pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d., tačiau ją taikydamas, atsakovas nevertino apie pareiškėją turimų duomenų aktualumo kokybiniu aspektu, todėl priimtas Sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose.
Pažymėjo, jog jo atžvilgiu 2001 m. lapkričio 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo/sugadinimo, tačiau šis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius. 2005 rugsėjo 27 d. jis buvo pripažintas kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, įvykdyto esant neblaiviam, tačiau tai buvo daugiau kaip prieš 10 metų. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendime rėmėsi neaktualiais duomenimis. Nurodyti teisės pažeidimai buvo padaryti iki 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos priėmimo, jam būnant jauno amžiaus. 3 administraciniai teisės pažeidimai, kuriuos jis padarė po 2011 m., nėra šiurkštūs administraciniai teisės pažeidimai, nuo jų padarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl jis nelaikomas baustu administracine tvarka.
Atkreipė teismo dėmesį, jog 2012 m. sausio 12 d. jam buvo išduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovui žinant faktines aplinkybes dėl 2001 m. lapkričio 23 d. ikiteisminio tyrimo rezultatų bei 2005 rugsėjo 27 d. nuosprendžio, todėl praėjus dar 5 metams ir nesant naujų faktinių aplinkybių, sprendimo išvados dėl grėsmės visuomenės saugumui yra nepagrįstos. Tvirtino, jog nuo 2016 m. kovo 4 d. dirba UAB „Amega“ šaltkalviu, darbe charakterizuojamas teigiamai. Sprendime nurodyti pažeidimai negali būti siejami su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu ir nėra pakankami Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam ribojimui, atsakovo priimtas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl naikintinas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau-ir Kauno apskrities VPK) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 18-20) atsakovas ir minėtos institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundas nepagrįstas. Tvirtino, jog apie pareiškėją surinkti jį neigiamai charakterizuojantys duomenys (ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio turto sugadinimo, apkaltinamasis nuosprendis dėl viešosios tvarkos pažeidimo, esant neblaiviam, administraciniai teisės pažeidimai) yra aktualūs nagrinėjamu atveju ir įrodo, kad pareiškėjas linkęs elgtis brutaliai, šiurkščiai, agresyviai, neatsakingai, todėl Sprendimu atsakovas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kelia grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. veikimo sritį. Pažymėjo, jog įvertinus nurodyto įstatymo nuostatas (pvz., 17, 18, 30 straipsnius), yra pagrindas manyti, jog asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Atsakovo nuomone, ta aplinkybė, kad pareiškėjui 2012 m. nebuvo taikytos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. nuostatos ir išduotas neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus bei užregistruotas dujinis revolveris, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti, nešiotis medžioklinius ginklus. Pažymėjo, jog nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams, minėtas ginklas, kuris pareiškėjo buvo įsigytas iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kuris iki tol buvo priskirtas D kategorijai, po įstatymo pakeitimo, priskiriamas C kategorijos ginklams, kuriems reikalingi leidimai. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Administracinėje byloje keliamas ginčas dėl 2017 m. spalio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 17-IL-20-02683-e, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus ( b. l. 10-11).
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad 2017-10-05 pareiškėjas R. T. kreipėsi į Kauno apskrities VPK, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus medžioklei ( b. l. 21-22).
Kauno apskrities VPK Skundžiamu sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) šio pobūdžio ginklus, atsisakymo pagrindu nurodydamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.
Atsakovas Sprendime atsisakymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus argumentavo duomenimis, jog 2000-11-23 Kaišiadorių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 63-100575-00 R. T. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 278 str. 1 d. (turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia). 2001-07-04 baudžiamoji byla nutraukta kaltininkams ir nukentėjusiajam susitaikius. 2005-09-27 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas). Nuo 2011 m. iki šiol pareiškėjas 3 kartus baustas už administracinius teisės pažeidimus (kelių eismo taisyklių).
Pareiškėjo tvirtinimu, jo padaryti teisės pažeidimai yra praradę aktualumą, nusikaltimus padarė, būdamas jauno amžiaus. Atsakovas neišdėstė Sprendime motyvų, patvirtinančių pareiškėjo grėsmę saugumui, praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po pažeidimų padarymo. 2012 m. sausio 12 d. atsakovo jam buvo išduotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, atsakovui žinant ir įvertinus faktines aplinkybes dėl jo teistumo praeityje.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnį (2014 m. rugsėjo 25 d. Įstatymo Nr. XII-1157 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-10-04, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu, toliau – ir Įstatymas) B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena minėtos įstatymo normos 1-11 punktuose nurodyta aplinkybė. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Įstatymo 17 straipsnyje yra aptarti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. Nagrinėjamam ginčui aktualus minėto straipsnio 1 dalies 11 punktas, pagal kurį B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą motyvus. Pažymėtina, jog Įstatyme nepateikta konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014). Vertintina tai, kad aptariama teisės norma – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas – pradėjo galioti nuo 2011 m. kovo 1 d. Iki tol galiojusiame šio įstatymo 17 straipsnyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija), kuriame taip pat buvo nustatyti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai, analogo nagrinėjamam ginčui taikytinam 17 straipsnio 1 dalies 11 punktui (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-447 redakcija) nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, 2015 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2046-662/2015 nurodė, jog pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia pareiškėjo iki šios datos padarytus nusižengimus, įvertinant juos pagal „kokybinį“ bei aktualumo kriterijus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Todėl, vertinant tokius duomenis, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas, t. y., kaip jau minėta, pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatos ir ta apimtimi, kuri paliečia jo iki šios datos padarytus nusižengimus.
Konkrečiu atveju pareiškėjo grėsmė visuomenės saugumui siejama su jo nusikalstama veika, padaryta 2000 ir 2005 metais, jam būnant jauno amžiaus. Teismas pagal procesinių sprendimų (2001-07-04 Nutarimo nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkams ir nukentėjusiam susitaikius bei 2005-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio) turinį (b.l. 29-39) sprendžia, jog pareiškėjas tuo metu pagal padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį kėlė grėsmę visuomenės saugumui, tačiau atsakovas Sprendime neišdėstė ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog šios aplinkybės nepakito kokybiniu požiūriu ir neprarado aktualumo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo požiūriu, po pareiškėjo neteisėtos veikos praėjus atitinkamai 12 ir 17 metų.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog 2012 m. sausio 12 d. Kauno apskrities VPK sprendimu Nr. 20-11-IL-97 pareiškėjui buvo išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b.l. 45). Atsakovo atstovė neneigė, jog atsakovui tuo metu išduodant leidimą, buvo žinomi pareiškėją neigiamai charakterizuojami duomenys, kuriais remiamasi šioje byloje skundžiamame sprendime, tačiau nepaisant to, minėtas leidimas buvo išduotas.
2012 m. sausio 12 d. Kauno apskrities VPK sprendimas Nr. 20-11-IL-97 yra galiojantis, nepanaikintas, todėl, teismo vertinimu, jis patvirtina aplinkybę, jog atsakovas jau prieš penkerius metus iš esmės pripažino, jog pareiškėjas nebekelia grėsmės visuomenės saugumui, todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, jog atsakovui nenustačius naujų faktinių aplinkybių, Skundžiamame sprendime padarytos išvados dėl pareiškėjo grėsmės visuomenės saugumui yra nepagrįstos.
Atsakovo nurodyti argumentai, jog 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams, minėtas ginklas, dėl kurio buvo išduotas leidimas pareiškėjui 2012 m., šiuo metu priskirtas C kategorijai ( iki Įstatymo pakeitimų buvo D kategorijos), teismo vertinimu, nedaro įtakos Skundžiamo sprendimo vertinimui, juolab, kad 2012 m. sausio 12 d. Kauno apskrities VPK sprendimas NR. 20-11-IL-97 tebėra galiojantis, nėra nuginčytas. Teismas pažymi, jog pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek ginklų medžioklei, dėl kurių kreipėsi 2017-10-05, tiek dujinio revolverio, dėl kurio jis kreipėsi 2011-12-22 ( b.l. 44), kategorija ta pati, dėl jų laikymo (nešiojimo) yra reikalingas leidimas, kuris, esant to paties pobūdžio aplinkybėms, jau buvo 2012-01-06 išduotas, todėl teismo nuomone, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo minėtas aplinkybes vertinti skirtingai, po pareiškėjo neteisėtos veikos praėjus dar ilgesniam laikui ir nesant duomenų apie naujas aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės visuomenės saugumui ir sveikatai.
Skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, kad nuo 2011 m. iki šiol pareiškėjas 3 kartus baustas už kelių eismo taisyklių administracinius pažeidimus taip pat nesudarė pagrindo taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ribojimą, juolab kad teismui pateikti Administracinių nusižengimų registro duomenys ( b.l.27-28) ginčui reikšmingų aplinkybių nepatvirtina.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės neabejotinai charakterizuojančios pareiškėją kaip asmenį, linkusį (galintį) kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovo priimtas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir sutiktina su pareiškėjo pozicija, jog jį priimant taip pat nebuvo laikytasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovo 2017 m. spalio 18 d. Kauno sprendimą Nr. 17-IL-20-02683-e, todėl jis panaikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1dalies 3punktas, 2dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą tenkinti.
Panaikinti 2017 m. spalio 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimą Nr. 17-IL-20-02683-e dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.