Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės vienam iš atsakovų, civilinėje byloje Nr. 2-2199-524/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Velba 7“, uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“, V. B. individualiai įmonei, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas UAB „Acumen“ 2010 m. liepos 21 d. Klaipėdos apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 108 400 Lt žalos, padarytos savavališkai naudojantis jam priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), atlyginimo (b. l. 3-5). Taip pat prašė areštuoti atsakovų (ne)kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankami – pinigines lėšas. Nurodė, kad atsakovai neturi jokio turto arba jis apsunkintas kitomis prievolėmis; piktybiškai neatlygintinai naudojasi svetimu turtu, trikdo ritmingą ieškovo ūkinę komercinę veiklą, destabilizuoja planuotą ieškovo piniginių lėšų judėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi (b. l. 7-8) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį (turtinis) ir dydį bei į tai, kad atsakovų mokumas pradinėje proceso stadijoje nežinomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atskiruoju skundu (b. l. 13-16) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties dalį jo atžvilgiu ir įpareigoti ieškovą pateikti apelianto 100 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad jis nuomoja ginčo pastato patalpas iš UAB „7 fazenda“, kuris yra UAB „Velba 7“ įsipareigojimų perėmėjas (b. l. 39). VĮ Registrų centro duomenimis, ginčo pastatas nuosavybės teise priklauso ne ieškovui, o UAB „Grangeras“ (b. l. 42-43). Jokių pretenzijų ar raginimų atlaisvinti ginčo patalpas nei iš ieškovo, nei iš antstolio apeliantas negavo – atvirkščiai, gavęs ieškinį nedelsiant kreipėsi į ieškovą ir tretįjį asmenį, norėdamas taikiu būdu išspręsti konfliktą (b. l. 40). Siekdamas paneigti ieškovo teiginį, jog atsakovai, konkrečiai imant - apeliantas, neturi jokio turto arba jis yra apsunkintas kitomis prievolėmis, pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus, sudarytus 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis (b. l. 36-38), ir išrašą iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b. l. 44-73).

Ieškovas „Acumen“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 76-78) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Pažymi, kad jeigu apelianto turtinė padėtis, kaip kad jis teigia, būtų itin gera, jis nedelsdamas galėtų pakeisti procesinę padėtį (atlyginti ieškovui visą padarytą žalą) ir paskui regreso tvarka pareikalauti sumokėtos žalos atlyginimo sumos (ar jos dalies) iš kaltų asmenų. Kadangi to nepadarė - vadinasi, apelianto turtinė padėtis yra prasta.

Atsakovas UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ 2011 m. sausio 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus įrodymus ir prašo prijungti juos prie bylos (CPK 314 str.). Vėliausiai (2010 m. III ketvirtį) sudarytas balansas, pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis neblogėja, taigi yra stabili, bendrovė veikia pelningai. Išrašai iš turto arešto aktų registro, sudaryti 2011 m. sausio 4 d. duomenimis, liudija, kad per 5 mėn., skaičiuojant nuo atskirojo skundo padavimo dienos, apeliantas neturėjo jokių atsiskaitymo su kreditoriais problemų ir daugiau jam nebuvo pritaikyta turto areštų, išskyrus tuos, kurių prašė ieškovas. Taip pat nurodė, kad norėdamas konstruktyviai bendradarbiauti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, apeliantas 2010 m. spalio 29 d. nutraukė ginčo pastato patalpų nuomos sutartį su UAB „7 fazenda“, o 6 050 Lt nuomos mokestį už 5 mėn. įnešė į antstolio depozitinę sąskaitą (CK 6.56 str.).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Atskiruoju skundu apeliantas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, kurio buvimo nepatvirtina ieškovo argumentai ir/ar įrodymai; prašo nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada būna nukreiptas į ateitį, užtenka nustatyti, kad sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne kad sprendimo vykdymas neabejotinai pasunkės ar taps neįmanomas. Teismui sprendžiant, ar būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirminėje civilinio proceso stadijoje (vos iškėlus bylą) ir iš šiandieninių pozicijų žvelgiant į ateitį, išvada dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo gali būti faktinė (pvz., skolininkas sudarė preliminarią sutartį, įdėjo skelbimą dėl turto perleidimo) ar hipotetinė (teoriškai įmanoma) (pvz., skolininko nuosavybės teise valdomas turtas lygus ar nežymiai viršija skolas tretiesiems asmenims). Taigi juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro konkretūs faktiniai duomenys arba aplinkybės (modeliuojama situacija), leidžiantys pagrįstai manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos neigiamos pasekmės. Konkretūs faktiniai duomenys nustatomi atsižvelgiant į prievolės dydį, rūšį (sutartinė/deliktinė, solidari/subsidiari/dalinė, pirminė/regresinė, (ne)tiesioginė, pagrindinė/papildoma civilinė atsakomybė); į atsakovo statusą (fizinis/juridinis asmuo), jo turtinę padėtį, ūkinę-komercinę veiklą ir pan. Aplinkybės (modeliuojama situacija) siejamos su atsakovo elgesiu, kuris tiesiogiai gali ir nepažeisti teisės aktų reikalavimų, bet ieškovui gali būti nenaudingas. Pvz., atsakovas prisiima papildomų prievolių ir turimu turtu (lėšomis) užtikrina savo arba trečiųjų asmenų prievolių tinkamą įvykdymą. Tad jeigu kyla realus pavojus, kad ieškovo teisės, priverstinai vykdant sprendimą, gali būti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama išlaikyti atsakovo turtinę padėtį status quo. Tai leistų tikėtis ieškovui, jog jeigu ieškinys bus patenkintas, priimtas teismo sprendimas bus iš tikrųjų įvykdytas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina materialinio reikalavimo pagrįstumo, tik atsižvelgia, ar ieškinio dalykas yra susijęs su prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių rūšimi. Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.) pripažįstama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas tada, kai vyksta turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškinio suma yra ne vienintelė, bet viena iš pagrindinių aplinkybių, kuri gali patvirtinti arba paneigti grėsmę, kad teismo sprendimas, jeigu jis bus palankus ieškovui, gali likti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti. Ieškinio dydis vertinamas ne absoliučiu skaičiumi, o subjektyviai, t. y. ar konkrečiam subjektui ieškinio suma yra didelė. Nors pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.), bet paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas taip pat atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes, esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2-1422/2009). Geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti būtent atsakovas.

Kvestionuodamas žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, apibūdinančius jo turtinę padėtį: finansinės atskaitomybės dokumentus bei duomenis iš VĮ Registrų centro apie nuosavybės teise turimą nekilnojamą turtą ir turto apsunkinimus (jei tokių yra). 2009 m. apeliantas uždirbo 9,8 mln. Lt, 2010 m. – 18,5 mln. Lt grynojo pelno (b. l. 36, 37), t. y. jo veikla yra pelninga. 2009 m. gruodžio 31 d. sudaryto apelianto balanso duomenimis (b. l. 37-38), apeliantas turėjo nuosavo turto už 155 628 272 Lt; 2010 m. rugsėjo 30 d. duomenimis (b. l. 98-99), – 155 655 357 Lt. Trumpalaikis materialus turtas siekia 46 mln. Lt, ilgalaikis – 76,5 mln. Lt. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 44-61) matyti, kad mažesnės ir didesnės rinkos vertės nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), apeliantui priklauso nuosavybės teise be jokių suvaržymų. Išrašas iš Turto arešto aktų registro (b. l. 87-93) įrodo, jog ieškovo UAB „Acumen“ prašymu nagrinėjamoje ir kitoje civilinėje bylose yra areštuoti du apelianto nekilnojamojo turto objektai, esantys atitinkamai (duomenys neskelbtini) (b. l. 44), ir (duomenys neskelbtini) (pastarasis pastatas dar ir įkeistas).

Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus, kad 2010 m. spalio 29 d. jis perdavė subnuomotojui (UAB „7 fazenda“) 2009 m. lapkričio 30 d. išnuomotas ginčo patalpas (b. l. 95). Pasinaudodamas CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 050 Lt nuomos mokestį už 2010 m. birželio – spalio mėn. apeliantas deponavo Panevėžio m. 5-ajme notarų biure (b. l. 94).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra konkrečių faktinių duomenų, kurie patvirtintų apelianto ketinimus perleisti, paslėpti, iššvaistyti turtą (lėšas), kad apeliantas disponuoja milijoninės vertės turtu, kurio santykis su prašoma solidariai priteisti žalos atlyginimo suma lygus 0,00069 (108 400 Lt ÷ 155 655 357 Lt), kad apeliantas siūlė ieškovui taikiai išspręsti konfliktą, nutraukė ginčo patalpų nuomos sutartį ir grąžino patalpas, nuomos mokestį deponavo nešališko trečiojo asmens sąskaitoje, negalima daryti išvados, jog apeliantui ieškinio suma yra didelė, todėl kyla grėsmė, kad sprendimas, jeigu ieškinys bus patenkintas, gali likti neįvykdytas, jog apeliantas linkęs piktybiškai neatlygintinai naudotis svetimu turtu, pažeidinėja ieškovo teises, t. t. Tokiu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama, o klausimas išsprendžiamas iš esmės - atitinkama ieškovo prašymo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetama.

Atmetus ieškovo prašymo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog apeliantas ateityje gali patirti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurių atlyginimą reikėtų užtikrinti (CPK 147 str.), todėl ši atskirojo skundo dalis atmetama kaip de jure nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties dalį dėl atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kalnapilio-Tauro grupė“, į. k. (duomenys neskelbtini), kurio buveinė registruota (duomenys neskelbtini), (ne)kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų arešto panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – šią ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmesti.

Likusią atskirojo skundo dalį dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Nutarties nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.