Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius

Dalyvaujant ieškovų Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų Ministerijos atstovui E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas parodė, kad 2006 12 03 atsakovas buvo pristatytas į Šiaulių miesto V. P. Komisariato 2 policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės tarnybines patalpas, kur panaudojo smurtą prieš Šiaulių miesto VPK 2 policijos komisariato Operatyvaus valdymo grupės vyresnįjį specialistą K. L., smogdamas jam galvą į nosį, nuo ko pastarasis nugriuvo ant grindų, smūgiuodamas rankomis ir kojomis, įkąsdamas į kairę ranką, ko pasėkoje padarė nukentėjusiajam K. L. nosies kaulų lūžį, nubrozdinimus nosyje, viršutinės lūpos kairėje pusėje, kairiame paakyje, dešinės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje kastinę paviršutinę žaizdą, kraujosruvą ir nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, dešinio alkūnės sąnario sumušimą, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsakovo G. K. kaltė nustatyta 2007 04 13 teismo nutartimi, kuri apskųsta nebuvo. Vadovaujantis 2007 05 08 Šiaulių m. VPK tarnybinio patikrinimo išvada, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40b str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, jog K. L. buvo sužalotas, jam einant tarnybines pareigas, jam buvo išmokėta 21071,33 Lt, bei 962,40 Lt išmokėta kaip lėšos draudimams išmokėti, vis patirtos žalos dydis yra 22062,60 Lt, kuri patirta dėl neteisėtų G. K. veiksmų, tad prašo priteisti neteisėtais atsakovo veiksmais padarytą žalą. Taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismo posėdžio metu parodė, kad jis sutinka, jog neneigia, sužalojęs policijos pareigūną, tačiau tame buvo ir jo kaltė, Jis vykdė visus policijos reikalavimus, išėmė iš kišenių viską, ką turėjo, prašė leisti paskambinti, tačiau jam pasakė, kad jis telefono neturi, nors jis telefoną turėjo. Po to L. jo paklausė, ar žino, su kuo duodasi jo žmona, tada jis ir trenkė L., tai grynai refleksinis veiksmas, Tada jie ir susikibo su L.. Prašo sumažinti priteisiamos žalos dydį.

Liudytojas K. L. parodo, kad prisimena, kaip buvo į policijos komisariatą pristatytas G. K., jis buvo išgėręs, jis išsivedė jį apklausti, ir tada atsakovas jam trenkė į nosį. Gal ir buvo klausimas dėl žmonos. Žiedo numauti nenorėjo, tik tikrino kišenes. Buvo iki to visai ramus.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog buvo 2007 05 08 atliktas Šiaulių m. VPK Vidaus tyrimo grupės tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog K. L. sužalotas, atliekant tarnybines pareigas, dėl šių G. K. veiksmų buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, ir 2007 04 13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi dėl padarytų baudžiamųjų nusižengimų, G. K. prisipažįstant bei gailintis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, perduodant G. K. pagal laidavimą kito asmens atsakomybėn be užstato. K. L. buvo išmokėta piniginė kompensacija, viso 21071,33 Lt, bei sumokėtos draudimo sumos, viso 962,40 Lt. Prie bylos prijungtos tarnybinio patikrinimo išvada, baudžiamoji byla Nr. 42-1-896-06, dėl G. K. pasipriešinimo policijos pareigūnui ir nesunkaus sveikatos sužalojimo, ir baudžiamoji byla Nr. 40-2-020-07, dėl piktnaudžiavimo ir vagystės.

Vertinant faktines įvykio aplinkybes, pažymėtina, jog nė viena iš šalių neginčija, jog 2006 12 03 atsakovas G. K., būdamas neblaivus, buvo pristatytas į Šiaulių m. VPK 2 policijos komisariatą, ten sulaikytas, ir tose patalpose jis savo neteisėtais veiksmais sužaloko einantį tarnybines pareigas K. L.. Padarytos žalos dydis taip pat nėra ginčijamas.

Sprendžiant dėl padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.248 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.282 str. numato, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Šalys neginčija, jog ieškovams Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų Ministerijos yra padaryta žala, išmokant išmokas nukentėjusiam pareigūnui ir draudimui. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas tyčiniais veiksmais sužalojo jį sulaikiusį policijos pareigūną tai nustatyta ir patvirtinta 2007 04 13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi. Šiam pareigūnui buvo išmokėta piniginė kompensaciją, 21071,33 Lt, ją sumokėjo Policijos Departamentas prie Vidaus reikalų Ministerijos, ir 962,40 Lt sumokėta K. L. kaip draudimo išmokos, bei 28,87 Lt pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą, viso dėl neteisėtų G. K. veiksmų patirta žala 22062,60 Lt.. Taigi pareigūnui padaryta žala buvo kompensuota iš valstybės biudžeto alternatyviu žalos kompensavimo būdu, nustatytu 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX–1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 40 straipsnio 3 dalies 6 punkte. Sužalotam pareigūnui kompensacija išmokėta vadovaujantis Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintomis Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygomis (toliau – Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygos). Nurodytos draudimo sąlygos patvirtina, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytas alternatyvus žalos kompensavimo būdas įgyvendintas specifine draudimo teisinių santykių forma – privalomuoju statutinių vidaus tarnybos pareigūnų ir kitų kategorijų asmenų sveikatos ir gyvybės draudimu, reglamentuojamu specialiųjų įstatymų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Draudžiant policijos pareigūnus valstybės lėšomis visam tarnybos laikotarpiui ir išmokant jiems įstatymu nustatyto dydžio kompensacijas už tarnybos metu ar dėl tarnybos patirtus sveikatos sužalojimus, atliekama svarbi socialinė funkcija, nes suteikiamos efektyvios socialinės garantijos ir prielaidos pareigūnams tinkamai vykdyti savo pareigas, kurios garantuotų visuomenei itin svarbių policijos uždavinių (atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus; apsaugoti žmogaus teises ir laisves; užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumą ir kt.) įgyvendinimą. Kartu pareigūnui suteikiama materialinė garantija jo sveikatos sužalojimo atveju, nes būtent tokių asmenų tinkama sveikata padeda įgyvendinti jiems pavestas pareigas. Taigi dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Dėl to pagal analogiją taip pat galima taikyti CK 6.290 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta draudimo išmokas išmokėjusių socialinių draudimo įstaigų regreso teisė į žalą padariusį asmenį. Nepripažinus ieškovams regreso teisės, policijos ir kitos valstybės įstaigos, mokančios kompensacijas dėl tarnybos nukentėjusiems savo pareigūnams, atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu socialinio ar privataus draudimo įstaigos. Antai minėta, kad SODRA, išmokėjusi kompensacijas pagal Valstybinio socialinio draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir susirgimų profesine liga įstatymą, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Lygiai taip pat subrogacijos teisę įgyja ir privačios draudimo kompanijos, kai dėl neteisėtų kito asmens veiksmų joms atsiranda pareiga mokėti draudimo išmokas (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (civilinė byla nr. 3K-3-496/2008).

Pagal Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punktą įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis CK nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalos asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Ši teisės norma aiškintina taip, jog valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala (visiško nuostolių atlyginimo principas; lot. – restitutio in integrum), ir trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis). Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tokiu būdu, ieškovai turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Byloje, siekiant priimti pagrįstą sprendimą, reikia nustatyti visas atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.250 straipsniai). Teismas, įvertinęs pateiktą 2007 04 13 teismo nutartį kaip prima face įrodymą, laiko įrodytomis visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, jog sužalojimą pareigūnas patyrė nurodytu laiku, atliekant tarnybines pareigas, nurodytomis aplinkybėmis, dėl neteisėtų atsakovo G. K. veiksmų, ir esant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Kaltės forma šiuo atvejų yra tyčiniai atsakovo G. K. veiksmai, jis, atlikdamas šiuos neteisėtus veiksmus, smogdamas galva pareigūnui į nosį bei vėliau priešindamasis pareigūnui, siekė būtent jį sužaloti.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą, tad byloje vertintina, ar sulaikymą atlikę pareigūnai tinkamai ir gerai atliko savo darbą, ar jų veiksmai nesąlygojo neteisėtų atsakovo veiksmų, išprovokuojant juos atlikti

Vertinant surinktą tarnybinio patikrinimo ir baudžiamosiose bylose medžiagą, atkreiptinas dėmesys į policijos pareigūnų elgesį, vertinant atsakovo telefono dingimą. Kaip nurodo atsakovas G. K., jis telefoną, pristačius jį į 2 policijos komisariatą, turėjo, šis telefonas vėliau buvo rastas pas jį pristačiusį policininką E. T.. Apklausiant E. T. dėl telefono buvimo pas jį, pastarasis nurodė, jog, jog 2006 12 03 ėjo namo iš klubo „Grand klubas“, ir apie 02 val. nakties rado (duomenys neskelbtini) gatvėje prie spaudos kiosko telefoną, kuris, kaip vėliau nustatyta, priklausė atsakovui G. K., vėliau nurodė, jog telefonas rastas apie 01 val. nakties, jam dirbant darbe, jau po to, kai jis buvo kartu su porininku pristatę į 2 policijos komisariatą atsakovą G. K., tačiau jau po to, kai šis buvo pasipriešinęs policijos pareigūnams. Telefoną rado apie pusvalandis iki to, kai turėjo pristatyti G. K. į areštinę. Rado gatvėje, važiuojant mašina, jis sėdėjo keleivio vietoje, sustojo, pamatę daiktą panašų į telefoną, ir jis išlipęs telefoną paėmė. Kartu dirbęs pareigūnas šios versijos apie telefono radimą nepatvirtina. Nustatyta, jog konfliktas, kurio metu buvo sužalotas buvo sužalotas K. L., įvyko 2 val. 40 min., o pirmas skambutis iš šio telefono, atliktas ne atsakovo G. K., yra 2 val. 36 min., tokiu būdu, telefonu jau buvo naudojamasi prieš konfliktą, kas dalinai patvirtina atsakovo G. K. nurodymus apie telefono dingimo aplinkybes. Pažymėtina, jog už netinkamus veiksmus, susijusius su tefelono radimu, šiuo fakto nuslėpimu bei tyrimo eiga, E. T. yra nubaustas griežtu papeikimu.

Vertinant, ar tinkamai elgėsi pats nukentėjęs K. L., pažymėtina, jog parodymai apie jo elgesį yra skirtingi, atsakovas G. K. nurodo apie netinkamą K. L. elgesį, šis nurodo, kad tokio netinkamo elgesio nebuvo. Kitų liudytojų, kurie galėtų aiškiai apibrėžti konflikto pradžią, nėra. Vienas iš tokių įrodymų galėjo būti filmuota medžiaga, jei būtų daromas vaizdo įrašas. Byloje yra oficialus tyrėjos A. L. raštas, skirtas Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrai, jog patalpoje buvo filmuojama, tačiau nesimato tas kampas, kuriame įvyko konfliktas, vėliau jau nurodoma, jog filmuojama nebuvo iš viso. Šis prieštaravimas byloje pašalintas nebuvo.

Vertinat virš išdėstytą, teismas laiko, jog ir policijos pareigūnai tinkamai neatliko savo pareigų, jų veiksmai sąlygojo konflikto išprovokavimą, tuo pačiu ir nuostolių atsiradimą, tad ieškinio pareiškimas tenkintinas dalinai, žalos dydis mažintinas 30 procentų.

Tenkinant ieškinio pareiškimą dalinai, iš atsakovo priteistinos teismo išlaidos ieškovui proporcingai patenkinto ieškinio daliai, o iš ieškovo – atsakovui proporcingai teismo atmesto ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., 430 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui Policijos Departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos, į.k. 188785847, buv. Saltoniškių 19, Vilnius, a.s. LT577300010077931934, AB Swedbankas, 15443,82 (penkiolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt tris Lt 82 ct) Lt žalos atlyginimui, teismo išlaidų valstybei 463 (keturi šimtai šešiasdešimt trys) Lt žyminio mokesčio, 14,20 (keturiolika Lt 20 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.