Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-708/2010 m.

2010 m. liepos 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant mokytis arba dirbti, būti namie nuo 22 val. iki 6 val.

Į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2009-04-17 iki 2009-07-15.

Iš A. M. ir D. Š. solidariai priteista M. S. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti D. Š., J. M. ir V. R., tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, t.y.: 2009 m. balandžio 27 d. apie 21.30 val. prie „Rygos“ stotelės, esančios Vilniuje, Laisvės prospekte, kartu su D. Š., kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už šią veiką, bei trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sumušė nepilnametį M. S., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių srityse, kairio skruostikaulio lūžį be poslinkio, muštines žaizdas lūpose, galvos smegenų sukrėtimą, tokių būdu nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis M. S. prašė nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji J. S. dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Prokuroras prašė nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis D. Š. dėl apeliacinio skundo paliko spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. M. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šis klausimas abejonių taip pat nekelia. Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo A. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., nes pastarasis tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Apelianto prašymas taikyti A. M. Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatomis nepilnametis, pirmą kartą padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. M. padarė nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnametis, nusikalto pirmą kartą. Nors jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašė nukentėjusiojo, tačiau tai padarė tik apeliacinės instancijos teisme, t.y. po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta bausmė. Duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio būtų stengęsis atsiprašyti nukentėjusiojo, su juo susitaikyti ar kokiu nors būdu sušvelninti dėl jo nusikalstamų veiksmų kilusias pasekmes, byloje nėra, nors pastarasis tam turėjo pakankamai laiko.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. M. yra nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir mokosi, nepatvirtina, kad pastarasis jau padarė teigiamas išvadas ir neigiamai vertina savo elgesį. Aptartos aplinkybės, kolegijos manymu, nesudaro pagrindo manyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankama poveikio priemonė šiam nuteistajam ir jis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Juo labiau, kad A. M. praeityje jau buvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, baustas administracine tvarka (t. 4, b.l. 99, 100-102).

Įvertinusi aptartas aplinkybes bei A. M. padaryto nusikaltimo pobūdį (nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, lūžo kairysis skruostikaulis, buvo sukrėstos smegenys, be to pastarasis buvo sumuštas tuomet, kai siekė sulaikyti nusikaltimą padariusį asmenį), kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo taikyti A. M. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokio pagrindo nėra ir šiuo metu.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. M., apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54, 91 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), kaltininko asmenybę (nusikalto pirmą kartą, būdamas nepilnametis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, mokosi). A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Jų, kolegijos nuomone, ir nėra. Todėl apylinkės teismo nuteistajam paskirta laisvės apribojimo bausmė, neviršijanti BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto šios bausmės vidurkio, tikrai nėra per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo A. M. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. M. gynėjo advokato Rostislavo Polubianko apeliacinį skundą atmesti.