- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2A-768-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Erika Misiūnienė, Almantas Padvelskis
- Trečiasis asmuo
- O. G.
- Atsakovas
- D. G.
Teisėja Diana Vercinskė Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00968-2015-7
2016 m. birželio 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens O. G. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-01-11 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo Kretingos g. 62 savininkų ieškinį atsakovei D. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo O. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašė iš atsakovės priteisti 112,13 Eur skolą už nustatytas įmokas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog daugiabučio namo Kretingos g. 62, Palangoje, savininkai sudarė Jungtinės veiklos sutartį, jos 2.1.2 p. savininkai susitarė namo bendro naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išlaikyti, ir kitaip tvarkyti, daryti piniginius įnašus. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau atsakovė įmokų nemokėjo ir susidarė ginčo įsiskolinimo suma.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo O. G. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovei atstovaujanti L. L. negali būti įgaliota atstove, nes ji name neturi nuosavybės ir negali dalyvauti namo valdyme, taigi yra neteisėta vadovė. L. L. užkišdavo, klijuodavo prie atsakovės buto įvairius raštus, nė vieno jų neįteikė. Dėl netinkamų L. L. veiksmų ji kreipėsi į policiją. Atsakovė 2008 m. taip pat kreipėsi į policiją dėl netinkamo L. L. elgesio su jos vaikais. 2013 m. kreipėsi į savivaldybę dėl L. L. veiksmų, jos prašymų mokėti kažkokius įnašus.
Atsakovei procesiniai dokumentai teismo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2016-01-11 sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovės 112,13 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 112,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovės 16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatęs, kad: 2012-11-28 Jungtinės veiklos sutarties 2.1.2 p. ginčo namo savininkai susitarė namo bendro naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti, remontuoti, išlaikyti ir kitaip tvarkyti daryti piniginius įnašus, nuo buto kas mėnesį po 20 Lt; reikalui esant šią sumą galima keisti sutarties būdu; išlaidas, susijusias su avarijų likvidavimu ir lokalizavimu, apmokėti pagal atliktų darbų lokalines sąmatas, paskirstant sutarties dalyvių proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje; nuo 2015 m. sausio mėn. piniginis įnašas sudarė 6 Eur; nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2015 m. lapkričio mėn. atsakovė buvo ginčo buto savininkė ir nėra įmokėjusi 112,13 Eur įmokų; bute gyvenanti atsakovės mama O. G. įspėta raštu ir jos nurodytu adresu atsakovei siųstas laiškas grįžo neįteiktas; O. G. 2015-08-05 buvo raštu įspėta susimokėti piniginius įnašus iki rugpjūčio 20 d., vadovavosi CK 4.72 str. 1 d., 4.82 str. 3 d. normose numatytu teisiniu reguliavimu ir padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti ir tenkintini (CK 6.38 str.). Vadovavosi CK 6.210 str. 1 d. ir tenkino reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo. Vadovavosi CPK 79 str., 93 str. 1 d. ir įvertinęs bylos medžiagą išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog byloje, be šalių, dalyvauja trečiasis asmuo (apeliantė) atsakovės pusėje, kuris pateikė atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime išdėstytas aplinkybes, todėl esant abiejų šalių įrodymams, teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, o turėjo bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 42 str., 47 str. 2 d., 285 str. 2 d.). Byloje atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau apeliantė dalyvauja byloje atsakovės pusėje. Teigia, jog Jungtinės veiklos sutartimi nustatyta tvarka dėl 20 Lt piniginio įnašo mokėjimo už bendro naudojimo objektų valdymą, priežiūrą, remontą, išlaikymą prieštarauja teisės aktais nustatytai rinkliavų rinkimo ir mokesčių mokėjimo tvarkai ir negali būti pripažinta teisėta, todėl ieškinys negali būti patenkintas. Palaiko poziciją, išdėstytą atsiliepime, t. y. jog L. L. neturi įgaliojimų atstovauti namo savininkams.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog Jungtinė veiklos sutartis 2012-11-28 įregistruota VĮ Registrų centre. L. L. teisę atstovauti patvirtina jai išduotas I. L. įgaliojimas. Paaiškina, jog butų savininkų mokami piniginiai įnašai yra registruojami Pajamų ir išlaidų žurnale, jiems pasirašant, laikomi AB SEB banke (sąskaita atidaryta 2013-05-08). Perkamas prekes ar paslaugas patvirtina sąskaitos faktūros. Atsakovės dukra kasmet atvyksta į Palangą, gyvena savo name (duomenys neskelbtini), taigi apeliantė meluoja, jog nepalaiko jokių ryšių su dukra.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai.
Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o kartu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie, naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 str.). CPK 285 str. 1 d., inter alia, nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius. Nagrinėjamu atveju teismas priimdamas sprendimą už akių rėmėsi minėtos CPK 285 str. 1 d. normos pagrindu.
Bylos rašytiniai duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, kuriame išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, adresuotas atsakovei, siųstas ginčo buto (nuosavybės teise šis butas nuo 1999-03-25 priklauso atsakovei; b. l. 13–14) adresu – (duomenys neskelbtini), grįžo neįteiktas, nurodant, jog adresatas voko neatsiėmė pašte (b. l. 19). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įteikė procesinius dokumentus atsakovei viešo paskelbimo būdu (b. l. 21), kadangi minėtu adresu atsakovė procesinių dokumentų neatsiimdavo, o duomenų apie kitą atsakovės gyvenamąją ar darbo vietą teismas nenustatė (CPK 185 str.).
Be to, kritiškai teismo vertinami trečiojo asmens teiginiai dėl (ne) žinojimo apie atsakovės (jos dukros) gyvenamąją vietą, nes 2015-11-17 pranešime ji nurodo nežinanti dukros gyvenamosios vietos apie septynerius metus, nurodo, jog, tikėtina, ji gyvena Prancūzijoje (b. l. 18), o po beveik mėnesio 2015-12-09 prašyme nurodo, jog dukra tikrai gyvena Prancūzijoje (b. l. 24).
Apeliantės argumentai dėl negalėjimo šioje byloje priimti sprendimo už akių vertinami kaip juridiškai nepagrįsti. Teismas pažymi, jog ginčo procese nėra teisinio pagrindo apeliantę laikyti šalimi, turinčia šalies teises ir pareigas CPK 285 str. 1, 2 d. normų prasme, nes savarankiškų reikalavimų byloje ji nereiškė (CPK 46 str.), o byloje būdama trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, ji turi tik procesinį, o ne (ir) materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 47 str. 1, 2 d.).
Kitą apeliantės argumentą, jog ieškovei byloje atstovauja netinkamas atstovas – L. L., paneigia 2012-11-28 Jungtinės veiklos sutarties 3.1 p., kuriuo būtent šis asmuo išrinktas įgaliotu ginčo namo savininkų interesų visuotiniame susirinkime atstovu, 3.2 p. – L. L. pavesta organizuoti bendro naudojimo objektų priežiūrą, tvarkymą, administravimą ir kt., 3.2.1 p. – atidaryti sąskaitą banke; 3.2.2 p. – jau pavesta atstovauti sutarties dalyviams teismuose, jungtinės veiklos sutartis išviešinta nekilnojamojo turto registre (CK 4.27 str. 2 d., 4.83 str. 3 d., 6.969 str., CPK 56 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, visi apeliantės skundo argumentai vertintini kaip juridiškai neaktualūs. Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kadangi skundas atmestinas, apeliantei bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.