Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Neringai Jokšienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR vidaus reikalų ministerijos).

Aprašomoji dalis

Nustatė:

pareiškėjas R. V. (toliau – ir Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašo solidariai priteisti iš atsakovų 1 677,22 Lt. Skunde (b. l. 1-3) nurodant, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinėje (toliau - Rinktinė) skyriaus viršininko pareigose. Pagal iki 2007-10-01 galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) redakciją, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio viena iš sudedamųjų dalių buvo priemokos ir priedai, kurių suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos (23 str. 2 d.). Seimas 2007 m. birželio 7 d. įstatymo, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007-10-01, 11 straipsniu papildė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija). Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos stažą (VTĮ 25 str. 1 d. 1 p. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)) bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas (VTĮ 25 str. 1 d. 5 p.(2007 m. birželio 7 d. redakcija), tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, išliko. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (bylos Nr. 14/07-17/08-25/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Pareiškėjo teigimu, taikant tokį teisinį reguliavimą, jam nuo 2007-04-01 iki 2008-08-31 buvo neišmokėta 1 677,22 Lt priedų ir priemokų, kurie yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis (LR DK 186 str. 2 d.). Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra galimas ir civilinės atsakomybės valstybei taikymas, kadangi, pareiškėjo teigimu, bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiško teisinio subjektiškumo (juridinio asmens statuso) neturi. Pagal analogiją taikant LR CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (LR CK 6.273 str.). Valstybei nustačius aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Tai reiškia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargūs valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiškėjas patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms – darbo užmokesčio nepriemokai. Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogiją). Skunde taip pat nurodoma, kad pagal darbdavio pateiktas - atsakovo Rinktinės asmenines uždarbio korteles, paskutinį kartą atsakovas man neišmokėjo viso darbo užmokesčio 2008-08-31. Todėl remiantis DK 298 straipsniu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, priteistina darbo užmokesčio dalis apskaičiuota už paskutinius iki pastarojo laikotarpio (2008-08-31) trejus metus,o šiuo atveju apimamas laikotarpis nuo 2007-04-01 iki 2008-08-31.

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinė (toliau – Rinktinė, Atsakovė) atsiliepime į skundą (b. l. 17-18) prašė skundą Rinktinės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodant, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinė nėra tinkamas atsakovas, kadangi valstybės tarnautojams atlyginimus nustato ir moka valstybė, o Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinė šiuo atveju tik apskaičiuoja ir išmoka valstybės nustatyto dydžio atlyginimą. Rinktinė, kaip valstybės institucija, privalo laikytis valstybėje nustatytos finansinės drausmės ir gali disponuoti tik tuo atlyginimų fondu, kurį jam suteikė valstybė. Specialiųjų užduočių rinktinė neturėjo teisės savo nuožiūra valstybės tarnautojams apskaičiuoti ir mokėti didesnio atlyginimo, nei konkrečiu laikotarpiu numatė atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktai. Atsakovė, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius Pareiškėjui pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį. Atsakovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas Darbo kodekso 298 straipsnyje numatytas senaties terminas, kuris skaičiuojamas atgal nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., dėl to turi būti tikslinamos reikalaujamos sumos. Atsiliepime taip pat prašomai atsižvelgti į tai, kad ekonominė padėtis valstybėje yra sunki ir sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, atsiliepime į skundą (b. l. 11-13) prašė, skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsiliepime nurodė, kad valstybei, kaip ir asmeniui yra taikomos tos pačios žalos atlyginimo normos kaip teisės subjektui, dalyvaujančiam civiliniuose teisiniuose santykiuose, todėl Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, priežastinio ryšio ir žalą sukėlusių Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų elgesio neteisėtumo faktus. Valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą tik esant teisei priešingiems veiksmams. Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Vadinasi, deliktinė atsakomybė, kuri atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tokiu pažeidimu padaro žalą kitam asmeniui, šiuo atveju negalima. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 m. balandžio mėnesį ir 2007 m. gegužės 1-3 dienas (imtinai), turi būti taikomas LR DK 27 str. numatytas ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo skundo padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-05-04. Atsižvelgiant į visuotinai žinomą aplinkybę - sunkią Lietuvos valstybės turtinę padėtį, tai patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-21 nutarimas Nr. 1295, jei Teismas priimtų palankų pareiškėjui sprendimą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, prašoma sprendimo vykdymą atidėti 1 metams.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo R. V. už 2007 m. (balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo mėnesius) neišmokėta – 800,33 Lt, už (b.l. 4), už 2008 m. rugpjūčio mėnesį – 876,89 Lt (b.l. 5), iš viso – 1677,22 Lt.

Pareiškėjas prašo priteisti solidariai iš atsakovų neišmokėto darbo užmokesčio nepriemokos 1677,22 Lt sumą.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinėje (toliau - Rinktinė) skyriaus viršininko pareigose, todėl jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos LR Valstybės tarnybos įstatymo (toliau- VTĮ) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką (VTĮ 4 str.).

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 23 str.1 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o šio straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnautojams mokami tokie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą (VTĮ 25 str. 1 d.).

VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 26 straipsnio 3 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Seimas 2007 m. birželio 7 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir Įstatymo papildymo 22¹, 48¹, 50¹ straipsniais įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007 m. spalio 1 d. Šiuo įstatymu buvo papildyta VTĮ 23 str. 2 d. nustatant, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. Atitinkamai 25 str. 2 d. buvo papildyta nauju 5 punktu, kad valstybės tarnautojui taip pat gali būti mokamas ir vienkartinis pareiginės algos dydžio priedas. Tokiu būdu, pagal Valstybės tarnybos įstatymo (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumą, kuri negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos, buvo neįskaitomas priedas už tarnybos stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kuria buvo ribojama valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų suma išliko.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) nuostatos, reguliuojančios valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų rūšis, jiems mokamų priedų dydžio (sumos) bei priemokų dydžio (sumos) apribojimą., buvo iš esmės pakartotos ir 2003 m. balandžio 29 d. Seimo priimtame Vidaus tarnybos statute (toliau – ir Statute). Statute (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) buvo (ir yra) nustatytos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų rūšys. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams galėjo būti mokami priedai už laipsnius (Statuto 35 straipsnis), kvalifikacines kategorijas (Statuto 36 straipsnis), stažą (Statuto 37 straipsnis). Priedų už kvalifikacinę kategoriją ir laipsnį bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 55 procentų pareiginės algos (Statuto 36 straipsnio 6 dalis)

Statutas (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) taip pat nustatė vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų rūšis. Buvo nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamos priemokos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu (Statuto 38 str. 1 d. 1 p.); už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis (Statuto 38 str. 1 d. 2 p.); už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą (Statuto 38 str. 1 d. 3 p.). Pareigūnams mokamų priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos (Statuto 38 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad Vidaus tarnybos statute nebuvo numatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams buvo taikomos VTĮ nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, inter alia ir 23 str. 2 d., todėl šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

2008 m. gruodžio 9 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu buvo pakeistas ir papildytas 2 dalimi 23 straipsnis, nustatant, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos; į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai (23 straipsnio 2 dalis). Taigi apmokėjimas valstybės tarnautojams, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, pagal VTĮ 26 str. 1 d. (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą buvęs jiems išmokamų priemokų dalimi, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą tapo atskira valstybės tarnautojų, inter alia vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, darbo užmokesčio sudedamąja dalimi

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog nurodytu teisiniu reguliavimu privalėjo būti reglamentuota, kokiais būdais atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tuo atveju, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. Kadangi tai nebuvo padaryta, pripažintina, kad atsakovė VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinė už pareiškėjo faktiškai atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, atsakovė neneigia ir neginčija tos aplinkybės, kad skundu reikalaujamos priteisti sumos, Pareiškėjui nėra išmokėjusi. Bylos duomenys patvirtina, kad R. V. už 2007 m. (balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo mėnesius) neišmokėta – 800,33 Lt, už (b.l. 4), už 2008 m. rugpjūčio mėnesį – 876,89 Lt (b.l. 5), iš viso – 1677,22 Lt. Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovė VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinė už Pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, pripažintina, kad yra pagrindas Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant 1677,22 Lt sumą iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės.

Atsakovės bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose (b.l. 11-13, 17-18) nurodė, kad Pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą skundo dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2007 metų balandžio mėnesį bei 2007 m. gegužės mėnesio 1-3 dienas. Šie argumentai grindžiami tuo, kad nagrinėjamu atveju, turi būti taikomas LR DK 27 str. 2 d. nustatytas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad T. B. su skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010 m. kovo 3 d. (b.l.2-5). LR CK 1.127 straipsnyje numatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39, “Teismų praktika” Nr. 18, 2003 m.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1p.). Darbo teisinių santykių pobūdis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi. Atsakovo atstovė nurodė, kad kiekvieno kalendorinio mėnesio 3-10 dienomis išmokamas darbo užmokestis už praėjusį kalendorinį mėnesį. Todėl reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (315.42 Lt) už 2007 m. balandžio mėnesį, ieškinio senaties termino pradžia - 2007 m. gegužės 11d., ir šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies (nepriemokos) priteisimo yra taikytinos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuojančios, o ne civilinės teisės normos. Todėl laikotarpis, už kurį pareiškėjui turi būti priteisiama neišmokėta darbo užmokesčio dalis, turi būti nustatomas vadovaujantis LR DK 298 str.( 2009-01-23 nutartis byloje Nr. A822-790/2009; 2009-08-24 nutartis byloje Nr. A756-859/2009; 2009-12-23 nutartis byloje Nr. A756-1285/2009). Pagal šią įstatymo nuostatą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, LR DK 298 str. imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.

Taikant nurodytus Pareiškėjui priteistinos neišmokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimo kriterijus bei atsižvelgiant į Pareiškėjo reikalavimą priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-3, bei byloje esančius duomenis apie Pareiškėjui neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos dalį (b.l. 4,5), pripažintina, kad yra pagrindas priteisti prašomą 1677,22 Lt sumą, nes prašoma priteisti suma yra už laikotarpį,atitinkantį DK 298 str.nustatytus reikalavimus.

Teismo nustatytų aplinkybių bei išdėstytų motyvu pagrindu bei pareiškėjo reikalavimas priteisti 1677,22 Lt sumą iš VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinės yra tenkintinas.

Pareiškėjas skunde atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti Pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, t. y. VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinė, o ne Lietuvos valstybė.

Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktą, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 “Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo” 1 punktą, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normą būtinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika – jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nustatyta, kad VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinė, apskaičiuodama ir išmokėdama Pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTĮ 23 str. 2 dalimi, dėl ko pareiškėjui buvo neišmokėta 1677,22 Lt darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostatomis. Byloje nenustatyta, kad VSAT prie LR VRM Specialiųjų užduočių rinktinė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl, Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti prašomą sumą solidariai ir iš Lietuvos valstybės, todėl skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovės bei trečiasis suinteresuotas asmuo prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams, atsižvelgiant į sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį.

Vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau tai yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl įvertinus tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, kad iš darbo santykių kylantiems reikalavimams paprastai yra taikytinas skubus priimtų teismo sprendimų vykdymas, taip pat atsižvelgiant į priteistinos sumos dydį bei siekiant užtikrinti tinkamą darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, teisių įgyvendinimą, jo interesų apsaugą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atidėti sprendimo vykdymą.

Atsakovės atstovė taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi tokio pat pobūdžio byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas kreipėsi į Lietuvos Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Bylos sustabdymo pagrindai nustatyti ABTĮ 98 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1d.4p. teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turi būti taikomas byloje, atitinka Konstitucijai. Atsižvelgiant į tokį nustatytą bylų sustabdymo reglamentavimą, nagrinėjamu atveju stabdyti bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

R. V. skundą tenkinti iš dalies.

P. R. V. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių rinktinės 1677,22 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus dvidešimt du centus) neišmokėto darbo užmokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.