Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. A. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. A. F. Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2018 m. liepos 30 d. rašto Nr. 8SD-3983-(14.8.125E) teisėtumą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 1SS-1913-(10.5.), priimtą 2018 m. rugsėjo 20 d., apginti ieškovo teises į jam teisėtai priklausantį nekilnojamąjį turtą pilna apimtimi, nustatant žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje 2002-09-10, kadangi nėra nuginčytos, kaip reikalauja įstatymas, teismo tvarka (b.l. 3-4).

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nurodęs patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, pateikti tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, pateikti įrodymus, kad buvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka (b.l. 5-8).

3. Ieškovas 2019 m. gegužės 8 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 8SK-12-(14.8.100.), kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui bei CK 4.47 straipsniui, bei palikti galioti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ribas; išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 08KAM-126965 ir besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų paženklinimo-parodymo aktą 2019-11-24 (b.l. 11-12).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė

nepaduotais (b.l. 14-15).

5. Teismas konstatavo, kad ieškovas patikslintame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, kokiu pagrindu prašo pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 8SK-12-(14.8.100.) neteisėtu, dėl ko prašomas sprendimas turėtų būti naikinamas, kokios ieškovo teisės prašomu naikinti sprendimu buvo pažeistos. Prašydamas pripažinti minėtą sprendimą neteisėtu ieškovas tuo pačiu prašo palikti galioti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ribas, tačiau nei ieškinyje, nei reikalavime paties plano neidentifikuoja. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad kadastriniai matavimai buvo atliekami ne vieną kartą, todėl neaišku, kokias sklypo ribas reiškiamu reikalavimu prašo nustatyti.

6. Kadangi ieškovas nepakankamai aiškiai ir konkrečiai nurodo faktines aplinkybes ir reikalavimą, išlieka neaiškus bylos teismingumo klausimas. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad teikia teismui ieškinį, remdamasis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, jas nustato teismas. Susipažinus su į bylą pateiktais dokumentais bei įvertinus ieškovo pateiktuose dokumentuose nurodytas aplinkybes matyti, kad tarp ieškovo ir kitų sklypų savininkų ginčo dėl sklypų ribų nėra, o skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus sprendimas, todėl byla turėtų būti teisminga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Tuo atveju, jeigu ieškovas teikiamais procesiniais dokumentais inicijuoja ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tokio pobūdžio ginčuose dominuoja civilinis teisinis santykis, todėl ginčas tarp žemės sklypo savininkų dėl žemės sklypų ribos nustatymo turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

7. Duomenų, kad ieškovas inicijavo savo žemės sklypo ir besiribojančio žemės sklypo, esant visiems šių žemės sklypų savininkų bendram susitarimui, perdalijimą - bendros ribos pakeitimą, organizuojant šių žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, į bylą nėra pateikta. Todėl ieškovas neišnaudojo galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

8. Ieškovas tikslindamas ieškinio reikalavimus prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimą, tačiau ir vėl ši institucija į bylą nėra įtraukta jokia proceso šalimi. Patikslintame ieškinyje atsakove nurodyta V. M., tačiau joks reikalavimas jos atžvilgiu nėra pareikštas.

9. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, jam pakankamai sudėtinga suformuluoti savo reikalavimus bei tinkamai nurodyti ieškinio pagrindą, todėl ieškovui išaiškintina jo teisė pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba.

10. 2019 m. balandžio 24 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo neįvykdyta, nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Atskirajame skunde ieškovas N. A. F. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b.l. 17-18).

12. Atskirajame skunde teigia, kad yra ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. 8SK-12-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinai nustatė, kad nepaisant, jog yra ginčijamas administracinis aktas, iš esmės tai yra ginčas tarp gretutinių žemės sklypų savininkų dėl bendros žemės sklypų ribos nustatymo, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Sklypo kadastro duomenų pakeitimą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno skyrius atliko V. M. prašymu, tuo metu, kai vyko gretutinio sklypo ir namo su priklausiniais pirkimo-pardavimo procesas. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo patikslintame ieškinyje prašytų išreikalauti dokumentų, todėl kilo daug neaiškumų, kuriuos teismas nepagrįstai priskyrė ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pasisako apeliacinio skundo ribose.

14. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys ir patikslintas ieškinys laikyti nepaduotais, nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

16. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Išaiškėję ieškinio turinio trūkumai turi būti esminiai.

17. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovui nurodė patikslinti ieškinio dalyką ir pagrindą, sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, nurodyti visų dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis, pateikti tinkamai patvirtintas ieškinio priedų kopijas, pateikti įrodymus, kad buvo pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pateiktais procesiniais dokumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti.

19. Šiuo atveju akivaizdu, kad ieškinys teismui buvo pateiktas su esminiais trūkumais. Nors ieškovas, vykdydamas 2019 m. balandžio 24 d. nutartį, ieškinį tikslino, tačiau jo reiškiamas reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas ir pakankamai aiškus, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

20. Ieškovas patikslintame ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti neteisėtu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 8SK-12-(14.8.100.), tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kuo šis sprendimas pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Be to, ieškovui prašant palikti galioti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plano ribas, pats planas nėra identifikuotas, todėl neaišku, kokias sklypo ribas reiškiamu reikalavimu ieškovas prašo nustatyti.

21. Tuo tarpu pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad faktinis pagrindas ieškinyje turi būti suformuluotas aiškiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieškinio elementu – ieškinio dalyku – apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką. Dėl to aiškus ieškinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobūdį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

22. Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali nei pats suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra. Priimdamas sprendimą, teismas, negali peržengti ieškinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 str. 1 d.).

23. Iš esmės sutiktina su apelianto teiginiu, jog ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, tačiau tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko ir pagrindo nėra galimybės nustatyti bylos teismingumą. Be to, nagrinėjamu atveju, jau ieškinio priėmimo stadijoje buvo aišku, kad ieškovas neteisingai nurodė šios bylos šalis, tačiau patikslintame ieškinyje šio trūkumo nešalino. Jau vien dėl minėtų esminių trūkumų egzistavimo teismo procesas negalėjo būti pradėtas, todėl ieškovui teismo nustatytų trūkumų nepašalinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais (CPK 115 str. 3 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartyje buvo aiškiai nurodęs visus šalintinus ieškinio trūkumus bei nustatė pakankamą terminą jiems pašalinti, tokiu būdu ieškovui buvo užtikrinta galimybė veiksmingai ginti savo teises, tačiau ieškovui šios teisės tinkamai neįgyvendinus jam kilo neigiamos procesinės pasekmės. Skundžiama nutartis neatima iš apelianto teisės tinkamai parengus ieškinį kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo bendra tvarka. Apeliantui pakartotinai išaiškintina, kad jis turi teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba.

25. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą, procesinių teisės normų nepažeidė, todėl pagrįsta ir teisėta nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.