- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 2-2057-188/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- G. R.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.1.3.3.1Piniginiai vertybiniai popieriai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Ramyna Šidlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas G. R. ieškiniu (b.l. 1-3) prašo priteisti iš atsakovo A. V. 4870,00 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2014-02-01 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be sąlygų įsipareigojo 2015-07-01 sumokėti jam 4870 Eur sumą. Vekselyje numatytu terminu atsakovas skolos negrąžino. 2015-07-01 registruotu laišku atsakovui pranešė apie vekselio neapmokėjimą ir pateikė vekselį apmokėjimui. Registruotas laiškas buvo grąžintas ieškovui, nurodant, jog atsakovas laiško neatsiėmė. Kadangi atsakovas slapstosi, su juo nepavyksta susisiekti ir informuoti dėl neprotestuojamo vekselio neapmokėjimo, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti vekselį apmokėjimui. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti teismui. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytais būdais, procesinius dokumentus, esant ieškovo prašymui, nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu (b.l. 11-12). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą ieškovas grindžia pateikta medžiaga: 2014-02-01 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu (b.l. 5), 2015-07-01 išsiųstu registruotu laišku dėl vekselio pateikimo apmokėjimui su pašto voku (b.l. 6, 7), žyminio mokesčio mokėjimo kvitu (b.l.b.l. 4).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2014-02-01 pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį be sąlygų įsipareigojo 2015-07-01 sumokėti ieškovui 4870 Eur sumą. (b. l. 5). Paprastajame vekselyje nurodyta, kad jis yra neprotestuotinas, t. y. atsakovas atleido ieškovą nuo pareigos įforminti protestą dėl vekselio neakceptavimo (neapmokėjimo), kad ieškovas galėtų pasinaudoti reikalavimo teisėmis pagal vekselį (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 48 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ĮPVĮ. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui; vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (CK 1.105 straipsnio 1 ir 2 dalys, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju yra išduotas paprastasis vekselis, kuriuo atsakovas, kaip jo davėjas, pats įsipareigojo sumokėti jame nurodytą sumą (4870 Eur) ieškovui. Taigi atsakovas pasirašė dokumentą, kuriame yra faktiškai įtvirtinta jo besąlygiška mokėjimo pareiga ieškovui ir pastarojo iš šios pareigos nevykdymo atsirandanti reikalavimo teisė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-8/2007).
Pagal ĮPVĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, atleidimas nuo pareigos įforminti protestą, neatleidžia vekselio turėtojo nei nuo pareigos pateikti vekselį nustatytu laiku, nei nuo pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimus jo davėjui, kai pasibaigia nustatytas terminas pateikti vekselį apmokėti, kai įrašyta sąlyga „grąžinti be išlaidų“ ar „neprotestuotinas“ (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vekselyje nurodytas mokėjimo terminas – 2015 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą, tokiu būdu prarado ir galimybę kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo (ĮPVĮ 81 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis formuojama teismų praktika, vekselis tokiu atveju tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, šiuo atveju vekselis yra pripažįstamas pinigų gavimo dokumentu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą.
Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia ieškovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu, pasibaigimą, o vekselyje nenurodomas pinigų perdavimo-priėmimo faktas nepaneigia tarp šalių egzistavusių paskolinių santykių ir nepanaikina atsakovo pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų. Šalims pasirinkus įtvirtinti savo teisinius santykius abstrakčiai, t.y. vekseliu, jie negali įgyti kitokių teisinių santykių formos, šiuo atveju, paskolos sutarčiai būdingų įstatymo nustatytų sutarties turinio ir formos elementų. ĮPVĮ nenumato reikalavimo paprastame neprotestuotiname vekselyje fiksuoti pinigų perdavimo fakto. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai šio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą, neprieštarauja ĮPVĮ normoms.
Įvertinus byloje pateiktą ieškovo skolos dokumentą, nustatyta, kad jis atitinka paskolos sutarčiai keliamus paskolos sutarties formos reikalavimus (CK 6.871 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal vekselį, todėl atsakovas laikomas pažeidusia prievolę šalimi ir yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 4870,00 Eur skolą (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870-6.871 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 4870,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiškoįvykdymo dienos.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistina 146,00 Eur bylinėjimosi išlaidų - (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 straipsnio 1 dalis, b.l. 4).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str.,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 4870,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2016-07-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 146,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini)
Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kėdainių rajono apylinkės teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.