- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-01
- Bylos Nr.
- N-575-3265-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2009 m. spalio 14 d. surašė T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis tą pačią dieną, 13.57 val., Panevėžyje, Tinklų 9a, vairuodamas automobilį, neapdraustą, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpą, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir stulpas. Šia savo veika asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 133, 231, 234, 238 punktų reikalavimus, jo veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 1 ir 5 dalis.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu T. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skyrė 150 litų baudą, už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skyrė 120 litų baudą, bei už pažeidimo, numatyto ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, padarymą, skyrė 100 litų baudą, kuriuos subendrinęs, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skyrė T. K. galutinę nuobaudą – 15 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas nurodė, kad T. K. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus įrodyta bylos medžiaga: protokolu, policijos pareigūnų A. M. ir V. A. tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, transporto priemonės perdavimo - priėmimu aktu, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacijos centro pažyma, paties T. K. bei liudytojų paaiškinimais, taip pat kitais byloje esančiais duomenimis. Pažymėjo, kad nors T. K. teigia, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, norėjo tik nuvažiuoti pas draugą, kad šis padėtų nutempti automobilį, kuris kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykis įvyko dienos metu, trečiadienį, kada eismas mieste yra gana intensyvus ir pagalbos galima buvo rasti įvykio vietoje. Atsižvelgdamas į tai, pažeidėjo nurodytą aplinkybę, jog jam reikėjo važiuoti pas draugą, kuris gyvena toli nuo eismo įvykio vietos, kad šis padėtų patraukti jo automobilį, teismas vertino kritiškai. Teismas taip pat nurodė, kad vadovaujantis KET 234 punktu, įvykus eismo įvykiui, kai padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. To T. K. nepadarė, nes apie eismo įvykį policijai pranešė tik tada, kai grįžęs neberado savo automobilio. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, kad T. K. padarytas pažeidimas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį yra kvalifikuotas teisingai, nes jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos pažeisdamas KET 234, taip pat 231 punktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad T. K. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nes jis pažeidė KET 9, 133 punktų reikalavimus. Pažymėjo, kad pažeidėjas, neatsižvelgdamas į vairavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, ko pasekoje buvo apgadintas stulpas. Stulpo apgadinimas yra įrodytas policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, A. M. duotais parodymais teisminio bylos nagrinėjimo metu, bei kita byloje esančia medžiaga. Teismas taip pat nurodė, kad T. K. veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį bei 123 straipsnio 5 dalį, nes jis vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nustatyta tvarka nepraėjusį valstybinės techninės apžiūros. Teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino bei gailėjosi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimą. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti šiurkštūs administracinės teisės pažeidimai, į pažeidėjo asmenybę – mokosi, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, kas rodo, kad administracinės nuobaudos – baudos, paskyrimas, nepasiekia skiriamai administracinei nuobaudai keliamų tikslų, teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, bei sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti T. K. paskiriant nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus bei jas subendrinant sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinės teisės pažeidimų, ribose.
III.
T. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad sutiko bei neginčijo padaręs veikas, numatytas ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, taip pat ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad jo veika būtų kvalifikuojama pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Be to, apelianto manymu, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino ir tai, kad jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Dėl veika padarytos turtinės žalos, pažymi, kad nei surašant protokolą, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatytas nei stulpo savininkas ar valdytojas, nei stulpui padarytos žalos faktas ir (ar dydis), be to, teismo posėdžio metu liudytojai nevienodai vertino aplinkybę dėl tariamo stulpo funkcionalumo sumažėjimo. Apelianto manymu, kritiškai vertintina aplinkybė, jog žalos padarymas yra įrodinėjamas liudytojų, nesančių turto savininkais ar valdytojais, parodymais. Pažymi, kad pareigą nustatyti turto savininką bei žalos dydį turėjo pareigūnai, surašę protokolą, todėl teismas, neturėdamas patikimų įrodymų dėl žalos, turėjo įpareigoti papildyti protokolą arba konstatuoti, kad nebuvo pažeistas KET 234 punktas, kurio nepažeidus, neatsiranda pareiga pranešti policijai, o nesant šios pareigos, negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos buvo neleistinai pasišalinta. Dėl veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, apeliantas teigia, kad visi jo veiksmai po įvykio, tai yra siekimas savarankiškai pasirūpinti transporto priemonės nugabenimu, grįžimas nedelsiant prie savo automobilio suradus pagalbą, kurio neberadęs įvykio vietoje, apeliantas per pusvalandį prisistatė į policijos įstaigą, kur buvo surašytas protokolas, nepatvirtina to, kad apeliantas, pasišalindamas iš įvykio vietos, siekė sutrukdyti objektyviai ištirti įvykio aplinkybes. Nurodo, kad norėdamas išvengti didelių transporto priemonės nugabenimo išlaidų, jis nuvyko pas draugą ieškoti pagalbos, nes tuo metu jo mobilusis telefonas buvo išsikrovęs. Mano, kad teismo teiginys, jog jis galėjo pasinaudoti pagalba įvykio vietoje, yra subjektyvus. Pažymi, kad paskyrus jam sankciją už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, jis bus nubaustas už spontanišką, tačiau niekam sunkių neigiamų pasekmių nesukėlusį minčių ir veiksmų derinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei šioje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nutarimu T. K. buvo skirta administracinė nuobauda už pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje bei 123 straipsnio 1 ir 5 dalyse, padarymą. Ginčo dėl apelianto veikos kvalifikavimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis nėra, teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo abejoti dėl apelianto veikos kvalifikavimo pagal ATPK 123 straipsnio 1 bei 5 dalis pagrįstumo. Todėl toliau nutartyje teisėjų kolegija pasisakys dėl apelianto veikos kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.
Pažymėtina, kad protokole kaltinimas A. K. suformuluotas už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (ATPK 127 str. 2 d.), taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET (ATPK 130 str. 1 d.). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytos veikos kvalifikavimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi tai, jog jo padaryta veika nulėmė stulpo apgadinimą, yra įrodyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir A. M. parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu bei kita byloje esančia medžiaga. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutarimą pagrįstai neatsižvelgė į liudytojo N. M. nurodytas aplinkybes, jog betoninis stulpas, į kurį apelianto vairuojamas jam priklausantis automobilis atsitrenkė, galėjo būti prieš tai kažkiek pasviręs (b. l. 30), kadangi jis betoninio stulpo prieš įvykį nematė, o jo parodymai buvo grįsti prielaidomis.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamos veikos padarymo metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 232 punkte numatyta, kad į eismo įvykio vietą policijos galima nekviesti, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Tuomet su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Nagrinėjamu bylos aspektu pasakytina, jog ATPK 273 straipsnio 1 dalis nukentėjusįjį apibrėžia kaip asmenį, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Taigi, nukentėjusiuoju gali būti ir juridinis asmuo. Kaip jau buvo nustatyta, eismo įvykio metu apgadintas juridiniam asmeniui (nukentėjusiajam) priklausantis turtas – stulpas, nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nebuvo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį išliko. Taip pat pastebėtina, jog tokia nuostata suteikia galimybę policijai kontroliuoti vairuotojo būseną, įvertinti pažeidimo pavojingumą bei sudaro kliūtis eismo įvykį sukėlusiam asmeniui išvengti galimos kitos rūšies teisinės atsakomybės (pvz. drausminės, tarnybinės ir pan.). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog KET įtvirtinta pareiga iškviesti policiją įvykus eismo įvykiui išnyksta, kai eismo įvykį sukėlęs ir turtinę žalą padaręs asmuo ir nukentėjusysis sutampa (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N575-2179/2009, N-444-2625/2009.), ko šiuo atveju nėra.
Taip pat pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009). Iš bylos medžiagos matyti, jog T. K. po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasitraukė ir pas draugą nuėjo ne su tikslu pasinaudoti draugo telefonu policijai iškviesti, o norėdamas su draugo pagalba nutempti iš eismo įvykio vietos savo automobilį, o tai leidžia teigti, kad T. K. veiksmuose buvo tyčia pasitraukti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti atsakomybės.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. K. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.