Panevėžio apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 1S-303-185/2014 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2.

2014 m. kovo 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. Š. (J. Š.) gynėjo advokato Antano Cemnolonsko skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarties, kuria įtariamajam J. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 11 d., 17.47 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto šaltinio, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 20 g galimai psichotropinės medžiagos - metamfetamino ar amfetamino, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi, kol jas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 11 d. 17.47 val., Visagino mieste perdavė A. F., t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 str. 2 d., padarymu.

Be to, jis įtariamas ir tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 12 d. 10.10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto šaltinio, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 500 g galimai narkotinės medžiagos – heroino, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, atgabeno ir laikė bute (duomenys neskelbtini), Visagine, kol jas 2014 m. vasario 12 d. 10.10 val. šiame bute surado ir paėmė Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnai, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 3 d., padarymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 str. tvarka, įtariamasis J. Š. buvo laikinai sulaikytas 2014-02-12 8.25 val. Skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2014-02-13 nutartimi J. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Kartu pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Patikrinęs teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo paskyrimo įtariamajam J. Š. pagrįstumu ir teisėtumu, aukštesnės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, užfiksuoti policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, liudytojo R. Š. apklausoje, kratos protokole bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Aukštesnio teismo vertinimu, šių duomenų pakanka tam, kad įtariamajam galėtų būti taikoma kardomoji priemonė.

Pažymėtina, kad BPK 125 str. 2 d. 3 p. nereikalauja išsamaus duomenų, pagrindžiančių suėmimą, turinio atskleidimo. Teismo nutartis dėl suėmimo paskyrimo nėra baigiamasis teismo dokumentas, kuriame byloje surinktų įrodymų pagrindu asmuo išteisinamas arba pripažįstamas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą ir kuriame turi būti išsamiai atskleidžiamas įrodymų turinys bei jų įrodomoji reikšmė. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kokiomis veikomis J. Š. yra įtariamas ir kurie duomenys teismui suformavo pagrįstą manymą, kad J. Š. galėjo padaryti šias veikas.

Suėmimas įtariamajam J. Š. paskirtas BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad įtariamasis darys naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus ir trukdys procesui.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, kad J. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, patvirtina ne tik tai, kad jis per trumpą laiką įtariamas padaręs du nusikaltimus, t. y. vieną sunkų ir vieną labai sunkų, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmes, bet ir tai, kad įtariamasis J. Š. anksčiau jau yra teistas tris kartus, paskutinį kartą už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tik 2012-04-11 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs laisvės atėmimo bausmę, naujas nusikalstamas veikas įtariamas padaręs turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Taip pat tai, kad J. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo taikomi Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyti apribojimai, o už jų pažeidinėjimą įtariamajam yra pradėti net trys ikiteisminiai tyrimai pagal BK 245 str. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, visos šios aplinkybės J. Š. charakterizuoja neigiamai, kaip asmenį, linkusį nusikalsti ir neturintį tvirtų moralinių nuostatų. Be to, nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariamas J. Š., yra savanaudiško pobūdžio, susijusios su neteisėtu lėšų gavimu, ir nors J. Š. dirba, tačiau akivaizdu, kad jo poreikiams legalių pajamų patenkinti neužteko, įgyti lėšų pragyvenimui įtariamasis galimai siekė ir nusikalstamu būdu. Taigi visos šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje J. Š. gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus, todėl suėmimas BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu jam paskirtas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, kad buvo teistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, negu jam šiuo metu pareikšti įtarimai, šiuo atveju nepaneigia tikimybės, kad įtariamasis J. Š. gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus ir negali būti pagrindas panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog J. Š. būdamas laisvėje gali trukdyti procesui. Sprendimą J. Š. paskirti suėmimą šiuo pagrindu teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis gali turėti bendrininkų, kurie dar nenustatyti, todėl jis būdamas laisvas gali susisiekti su galimais bendrininkais ir taip trukdyti procesui. Pažymėtina, kad skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu teismas turi nurodyti, kokiais bylos duomenimis grindžiamas toks manymas. Tačiau šiuo atveju visiškai sutiktina su skundo argumentu, kad teismas skundžiamoje nutartyje skirti suėmimą J. Š. tokio manymo bylos duomenimis nepagrindė. Be to, kaip teisingai skunde nurodė įtariamojo J. Š. gynėjas advokatas, pagal teismų praktiką prie aplinkybių, galinčių trukdyti procesui, negali būti priskiriamas kitų bendrininkų nustatymas. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, nenustatė duomenų, kurie pagrįstų šio J. Š. suėmimo paskyrimo pagrindo buvimą, todėl šis skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas suėmimo paskyrimo J. Š. pagrindas - manymas, kad įtariamasis, gali susisiekti su galimais veikos bendrininkais ir taip trukdyti procesui, pripažįstamas nepagrįstu ir iš skundžiamos nutarties šalinamas. Tačiau kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 str. 1 ir 5 d., todėl BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatyto suėmimo paskyrimo pagrindo pašalinimas iš skundžiamos teismo nutarties nesudaro pagrindo šią nutartį naikinti, nes kitas skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas - manymas, kad įtariamasis J. Š. būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus yra nustatytas teisingai.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, įtariamajam J. Š. kardomoji priemonė - suėmimas paskirta pagrįstai, todėl skunde nurodytais motyvais naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo J. Š. gynėjo advokato Antano Cemnolonsko skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartį.

Iš skundžiamos nutarties pašalinti J. Š. suėmimo paskyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 2 p., t. y. kad jis trukdys procesui.

Nutartis neskundžiama.