Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Dainos Dyburienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algirdo Giedraičio,

nuteistajam R. Č. (dalyvavimas užtikrintas naudojant garso ir vaizdo perdavimo priemones), nuteistojo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. Č. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 1, 2, 8, 12, 13 punktus, 206 straipsnį, 234¹ straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su viso turto konfiskavimu.

2. Šiaulių apygardos teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 1, 2, 8, 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktus ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą nuo paskirtos bausmės atleistas. Veika iš 1961 m. BK 234¹ straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į 2000 m. BK 254 straipsnio 1 dalį. Perkvalifikavus veikas naujai paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, subendrintos su bausme, paskirta pagal 1961 m. BK 206 straipsnį, ir R. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 21 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teikime nurodoma, kad:

3.1. Nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą iš Vilniaus kalėjimo atvyko 2019 m. birželio 27 d., adaptavosi tinkamai. Nuteistasis bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles pažeidė septynis kartus, buvo penkis kartus baustas drausmine tvarka. Skatintas dvidešimt šešis kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės (pusiau atviro tipo) sąlygomis.

1.1. R. Č. atvykęs į įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą bei buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. Nusiskundimų dėl darbo įstaigos administracija gavusi nėra. Nuo 2005 m. sausio 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini) staliumi. Nuo 2019 m. liepos 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose pilnu etatu. Šiuo metu nuteistasis mokosi staliaus-dailidės specialybės, kurią turėtų įgyti šiais mokslo metais. Stebima aukšta jo motyvacija darbinei veiklai tiek laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje. Nuteistasis nėra išrankus darbo pobūdžiui. Jo asmens byloje yra pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigus bausmės atlikimo terminui, praves reikiamus apmokymus ir suteiks R. Č. darbo vietą. Pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus išduotą 2024 m. vasario 19 d. pažymą nuteistasis skolas padengęs. R. Č. teigia, kad paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju jis vyktų gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno iki suėmimo ir kuriuo įvykdė vieną iš nusikaltimų, už kuriuos šiuo metu atlieka bausmę. Asmuo oficialiai nėra deklaravęs gyvenamosios vietos šiame būste, kadangi, kaip pats nurodo, turi susitvarkyti būsto paveldėjimo dokumentus. Bausmės atlikimo metu gyvena iš savo gaunamo atlyginimo ir sugeba dalį uždarbio taupytis. Negauta duomenų, kad asmuo susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais susijusiais su specifiniais veiksniais (pvz.: lošimu).

1.2. Pagrindinis nuteistojo nusikaltimų motyvas – finansinės naudos siekis. Nuteistasis R. Č. buvo linkęs vykdyti nusikalstamas veikas būdamas vienas ir dažniausiai apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuo metu tokį savo pasirinkimą vertina kritiškai, pripažįsta, kad tuo metu rinkosi impulsyvų elgesį bei dėl tam tikrų lėšų valdymo ypatumų vykdė finansinio pobūdžio nusikaltimus.

1.3. Nuteistasis sulaukia šeimos narių palaikymo bei pagalbos. Įkalinimo įstaigoje R. Č. vengia destruktyvių grupių, stengiasi neišsiskirti, tinkamai bendrauja su įstaigos personalu ir kitais nuteistaisiais. Teigia, kad kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį.

1.4. R. Č. neneigia, kad vartodavo alkoholį pakankamai dažnai, tačiau, jo teigimu, nepertraukiamo ilgalaikio vartojimo atvejų nepasitaikydavo. Pažymima, kad net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistasis negebėjo valdyti savo vartojimo įpročių ir buvo tris kartus sulaikytas apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutinį kartą už apsvaigimą nuo alkoholio buvo baustas 2023 m. lapkričio 30 d. Nuteistasis teigia, kad nėra vartojęs jokių narkotinių medžiagų ir ateityje neketina jų vartoti, bausmės atlikimo metu jis nebuvo pastebėtas ar sulaikytas apsvaigęs nuo jų.

1.5. Nestebimas nuteistojo R. Č. poreikis socialiniam atsiskyrimui. Jis yra komunikabilus, nevengiantis bendravimo, geba užmegzti ir palaikyti artimus ryšius su aplinkiniais. Kalbėdamas apie save išlieka kritiškas, geba apibūdinti save kaip asmenybę. Stebima, kad asmuo pasitiki savomis jėgomis, jo savivertė yra gana aukšta, tačiau savęs vertinimas gana objektyvus. Geba įvardinti teigiamus savo asmenybės bruožus, t. y. save vertina kaip pakankamai užsispyrusį, tačiau pozityvų ir ramų asmenį, įvardina ir neigiamas savybes, kurias norėtų koreguoti. Nėra stebima, kad struktūruotoje aplinkoje jis pasižymėtų impulsyviomis reakcijomis, būtų lengvai išprovokuojamas, tačiau jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių tenkinimą, ko pasėkoje, pasireiškė jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes.

1.6. Nuteistajam 2016 m. spalio 21 d. buvo sudarytas individualus resocializacijos planas, kuris 2024 m. rugsėjo 25 d. papildytas šiomis priemonėmis: RS specialistų atsakingų už užimtumo veiklą vedami edukaciniai užsiėmimai, skaitomos paskaitos bei būreliai; individualios konsultacijos arba įžanginė grupė (piktnaudžiavimas alkoholiu). 2024 m. sausio 11 d. nuteistasis baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa (RV-23-384). Ši patirtis prisidėjo prie jo savęs pažinimo, atsakomybės už savo veiksmus stiprinimo ir ilgalaikio elgesio keitimo motyvacijos. Elgesio keitimo terapijoje (mąstymas ir elgesys) reguliariai lankosi nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio. Įvyko motyvacinis pokalbis. Nuteistasis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių nuo 2023 m. lapkričio 30 d. Nuteistasis tęsia darbinę veiklą nuo 2005 m., yra motyvuotas dirbti. Ilgametis darbas liudija apie pastovumą, atsakomybės jausmą bei siekį konstruktyviai panaudoti laiką įkalinimo įstaigoje.

1.7. Nuteistasis 2024 m. gruodžio 20 d. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S“. Užsiėmimų metu asmuo ne tik aktyviai įsitraukė į veiklas, bet ir drąsiai atsivėrė pokyčiams – gilinosi į save, tyrinėjo savo vidinį pasaulį bei mokėsi naujų būdų išreikšti ir reguliuoti emocijas, demonstravo brandų požiūrį į asmeninį augimą – mokėsi realistiškai vertinti savo elgesio pasekmes, stiprino gebėjimą konstruktyviai spręsti iškylančias problemas, plėtė atvirumą naujoms idėjoms ir gilinosi į savo vidinį pasaulį reflektuodamas mintis ir jausmus. Terapijos procesas tapo jam reikšmingu žingsniu siekiant didesnės emocinės brandos bei socialinio prisitaikymo.

1.8. Pirminio vertinimo pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus vertinimą paskutinį kartą – 2025 m. liepos 8 d. nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei stebimas rizikos valdymas: piktnaudžiavimo alkoholiu srityje pastebimi reikšmingi teigiami pokyčiai – nuteistasis pats iniciatyviai kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, ieškodamas pagalbos dėl žalingo alkoholio vartojimo ir pastaruoju metu įkalinimo įstaigoje nefiksuota jokių apsvaigimo nuo alkoholio atvejų; mąstymo ir elgesio srityje pastebimi akivaizdūs teigiami pokyčiai: bausmės atlikimo laikotarpiu nefiksuota smurtinio ar agresyvaus elgesio apraiškų, asmuo pats kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus, aktyviai dalyvauja konsultacijose, įsitraukė į elgesio korekcines programas, kurios padeda gerinti gebėjimą atpažinti problemas. Remiantis atliktų vertinimų rezultatais, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Atlikus didelės žalos rizikos vertinimą 2025 m. kovo 13 d. buvo nustatytas vidutinis smurtinio elgesio lygis laisvėje (visuomenei). Įkalinimo įstaigoje – žemas. Nuteistajam nustatomi keturi statiniai kriminogeniniai veiksniai bei dešimt dinaminių kriminogeninių veiksnių. Apsauginių veiksnių nenustatyta.

2. Teismo posėdyje Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovas teikimą palaikė jame nurodytais pagrindais. Nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti. Prokuroras prašė teikimą atmesti.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dydį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

4. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Č. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (beveik 24 metus), kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau vien tik formalaus kriterijaus atitiktis nesudaro pagrindo besąlyginiam teikimo tenkinimui. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

6. Susipažinus su teismui pateikta R. Č. asmens byla nustatyta, jog teikimas dėl R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra teikiamas ir nagrinėjamas jau ketvirtą kartą. Paskutinį kartą toks teikimas buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartimi buvo palikta galioti.

7. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam R. Č. 2016 m. spalio 21 d. sudarytas individualus resocializacijos planas buvo 2024 m. rugsėjo 25 d. papildytas šiomis priemonėmis: dalyvauti RS specialistų atsakingų už užimtumo veiklą vedamuose edukaciniuose užsiėmimuose, skaitomose paskaitose bei būreliuose, dalyvauti individualiose konsultacijose arba įžanginėje grupėje (piktnaudžiavimas alkoholiu), elgesio keitimo terapijoje (mąstymas ir elgesys), motyvacinis pokalbis, darbas bausmės atlikimo metu arba individualios veiklos vykdymas.

8. Nuteistasis R. Č. po 2024 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, lankosi elgesio keitimo terapijoje (mąstymas ir elgesys). 2024 m. gruodžio 20 d. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S“. Šiuo metu pastebimi reikšmingi teigiami pokyčiai piktnaudžiavimo alkoholiu srityje. Nuteistasis pats iniciatyviai kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus. Aktyviai dalyvavo priklausomybių prevencijos užsiėmimuose. Iš teikimo medžiagos matyti, kad nuteistasis už alkoholio vartojimą paskutinį kartą baustas 2023 m. lapkričio 30 d. Nuteistajam buvo pravestas motyvacinis pokalbis, nuo 2023 m. lapkričio 30 d. jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių. Teigiami pokyčiai taip pat pastebimi ir mąstymo, ir elgesio srityje. Bausmės atlikimo metu nefiksuota smurtinio ar agresyvaus elgesio apraiškų, nuteistasis įsitraukė į elgesio korekcines programas, kurios padeda gerinti gebėjimą atpažinti problemas, suvokti savo veiksmų pasekmes ir atsakingai priimti sprendimus ateityje. Nuteistasis nuo 2005 m. tęsia darbinę veiklą, yra motyvuotas dirbti. Taigi, šiuos įpareigojimus R. Č. įvykdė.

9. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. liepos 8 d. socialinio tyrimo išvados, individualiame resocializacijos plane R. Č., be jau paminėtų, buvo numatytos šios priemonės: 1) dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, ne mažiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, 2) dalyvauti konsultacijose arba užsiėmimuose orientuotuose į alkoholio vartojimo prevenciją, 3) dalyvauti užsiėmimuose orientuotuose į kriminalinio elgesio korekciją.

10. Teikime nurodyta, kad R. Č., atvykęs į įstaigą sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą ir buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) darbininko pareigose. Nuo 2005 m. sausio 3 d. R. Č. dirbo (duomenys neskelbtini) staliumi, nuo 2019 m. liepos 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose pilnu etatu. Šiuo metu nuteistasis mokosi staliaus-dailidės specialybės ir, kaip nurodė teismo posėdžio metu, 2025 m. gegužės 26 d. išlaikė paskutinį egzaminą ir mokslus baigė. Jo asmens byloje yra pažyma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasibaigus bausmės atlikimo terminui, praves reikiamus apmokymus ir suteiks R. Č. darbo vietą. Stebima aukšta motyvacija darbinei veiklai tiek laisvėje tiek ir įkalinimo įstaigoje, nėra išrankus darbo pobūdžiui.

11. Nuo paskutinio teikimo nagrinėjimo nuteistasis R. Č. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų dailės terapijos programą „R.A.K.T.A.S“, toliau nuosekliai dirba, nuo 2025 m. gegužės 19 d. lankosi „Elgesio keitimo terapijoje“, pas resocializacijos psichologus, rodydamas nuoseklų ryžtą keisti savo gyvenimo būdą ir atsigręžti į vertybes, kurios grįstos pagarba sau ir kitiems.

12. Teisėjų kolegija teigiamai vertina nuteistojo rodomą motyvaciją įsitraukti į darbinės veiklos procesą, jo gebėjimą išlaikyti turimą darbą, paskirtas darbines užduotis atlikti kruopščiai ir laiku. Teigiamai vertintina ir tai, kad R. Č. dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, individualiai bei aktyviai dirba su psichologe, dalyvavo ir baigė terapijos programą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šiuo metu jis pradėjo nuosekliai keisti savo elgesį, siekdamas ne tik ištaisyti praeities klaidas, bet ir tapti geresniu žmogumi.

13. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis stengiasi prasmingai išnaudoti bausmės atlikimo laiką, deda tam tikras pastangas valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Prie R. Č. naudai vertintinų duomenų priskirtina ir jo asmens byloje esanti informacija, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį už gerą ir pavyzdingą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą ir sąžiningą darbą valstybės įmonėje nuteistasis buvo skatintas dvidešimt šešis kartus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atvykęs į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių kalėjimą nuteistasis adaptavosi tinkamai, prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, bendravimo joje ypatumų. Požiūris į jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą yra teigiamas, su administracijos atstovais nuteistasis bendrauja tinkamai, destruktyvių grupių bausmės atlikimo vietoje vengia. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad šiuo metu R. Č. pripažįsta savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų, jos nemenkina. Vis tik, šios aplinkybės negali būti pernelyg sureikšmintos ir vertinamos atsietai nuo kitų asmens byloje esančių duomenų, kurie neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo R. Č. pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme.

14. Remiantis 2025 m. liepos 8 d. socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad pirminis R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, buvo atliktas 2016 m. rugsėjo 29 d. Jo metu buvo nustatyta vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinių vertinimų metu ši rizika ir toliau išliko vidutinė, 2025 m. kovo 7 d. atlikus vertinimą vėl buvo nustatyta vidutinė rizika, tačiau nustatytos rizikos mažėjimo tendencijos. 2025 m. liepos 8 d. R. Č. buvo nustatyta išliekanti vidutinė rizika. Pastebimi teigiami pokyčiai piktnaudžiavimo alkoholiu ir mąstymo bei elgesio srityse. Nuteistasis realizuoja save darbinėje veikloje, aktyviai vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, vis dėl to, jam priskiriama visa eilė kriminogeninių, t. y. jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių – nuteistajam nustatoma net keturiolika tokių veiksnių, iš kurių vos keturi yra statiniai, tai yra nekintantys, o likusieji – dinaminiai, tai yra tokie, kurių įtaka pakartotiniam nusikalstamam elgesiui gali būti panaikinta arba bent jau reikšmingai sumažinta, priklausomai nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų koreguoti savo elgesį, mąstymą ir t. t. Statiniams kriminogeniniams veiksniams priskirta: kriminalinė istorija (2-3 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiams kriminogeniniams poreikiams priskirta: lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Šiame kontekste svarbu paminėti ir tai, kad atlikus R. Č. vertinimą, vis dar nebuvo nustatyta apsauginių, t. y. jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinančių, veiksnių.

15. Ankstesnėje šios nutarties pastraipoje aptarti duomenys patvirtina, jog, nepaisant ilgo bausmės atlikimo laiko, tokie R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, kurie leistų pakeisti nuteistajam paskirtą pačią griežčiausią baudžiamajame įstatyme įtvirtintą bausmę terminuotu laisvės atėmimu, dar neįžvelgtini. Taip pat šie ir kiti, toliau aptartini, duomenys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog nuteistasis vis dar išlieka itin pavojingas visuomenei.

16. R. Č. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka už savo tėvo nužudymą (nusikalstama veika įvykdyta 1997 m. gegužės 6 d.) ir už dar dviejų asmenų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų (nusikalstama veika įvykdyta 2001 m. rugsėjo 1 d.). Iš Šiaulių apygardos teismo 2002 m. spalio 29 d., nuosprendyje nurodytų pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybių matyti, kad savo šeimos narį – tėvą – nuteistasis nužudė dėl įvykusio ginčo, tyčia suduodamas nukentėjusiajam apie aštuonis smūgius plaktuku į galvą bei peiliu durdamas du kartus į krūtinę. Tuo tarpu kiti du nukentėjusieji buvo nužudyti siekiant užvaldyti jų turtą, tyčia du kartus šaunant į juos miegančius. Pats nuteistasis tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek jo vertinimo metu nurodė, kad nukentėjusiuosius jis nušovė vedamas daugiau ne finansinių paskatų (pasisavinti jų turtą), o dėl to, kad vienas iš nukentėjusiųjų nesumokėjo jam žadėto atlygio už darbą, kuris siekė vos kelis šimtus litų, t. y. dėl visiškai menkavertės ir niekaip nepateisinamos priežasties jis nušovė ne tik su juo neatsiskaičiusį, bet ir su tuo nesusijusį asmenį. Tiek tokio pobūdžio nusikaltimų padarymas, tiek priežastys, dėl kurių jie buvo padaryti, atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, visišką moralės ir elgesio normų niekinimą. Itin svarbu atkreipti dėmesį, jog abu šie nusikaltimai buvo padaryti nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio. Nors R. Č. jo įvertinimo metu tvirtino suprantantis alkoholio vartojimo įtaką padarytų itin sunkių smurtinių nusikaltimų, lėmusių net trijų asmenų mirtį, įvykdymui, be to, bausmės atlikimo metu jis įsitraukė į resocializacijos priemones, nukreiptas į psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų sprendimą, tačiau net ir po šių priemonių taikymo bei būdamas struktūruotoje aplinkoje jis vis tiek nesugebėjo susilaikyti nuo alkoholinių gėrimų vartojimo, už ką buvo baustas drausmine tvarka 2011 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. liepos 9 d., 2023 m. lapkričio 30 d. Nurodytos aplinkybės parodo, kad mažiau nei prieš dvejus metus R. Č. dar nebuvo sėkmingai išsprendęs alkoholio vartojimo problemos.

17. Nurodytos aplinkybės taip pat rodo, jog R. Č. dar neilgą laiką kryptingai sprendžia alkoholio vartojimo problemą. Nutarties priėmimo metu tik mažiau nei du metus nebuvo fiksuotas alkoholio vartojimo faktas. Vertinant tai, kad bausmės atlikimo metu buvo dešimties metų laikotarpis, kuomet nebuvo gauta duomenų apie R. Č. alkoholio vartojimą atliekant bausmę, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam vis dar tebėra būdingos alkoholio vartojimo problemos, o jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus reikalauja tęstinio dalyvavimo tikslinėse intervencinėse priemonėse, kas akcentuojama ir socialinio tyrimo išvadoje. Šioje išvadoje nurodoma ir tai, kad nuteistajam vis dar būdingi nepakankami problemų identifikavimo ir jų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai, impulsyvumas, todėl, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, reikalingas tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymas ir šiose srityse. Esant tokioms išvadoms, taip pat nustačius ne vienkartinį alkoholio vartojimo bausmės atlikimo vietoje epizodą, o kartu įvertinus ir nuteistojo padarytų nusikaltimų smurtinį pobūdį, jais sukeltas itin sunkias negrįžtamas pasekmes, veiksnius, kurie turėjo įtakos tokiam jo elgesiui, konstatuoti, jog nuteistasis nebėra toks pavojingas visuomenei, negalima.

18. Vertinant R. Č. elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat paminėtina, jog nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas ne tik už alkoholio vartojimą, bet ir už tai, kad nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, laikė uždraustus daiktus. Viso drausmine tvarka jis buvo baustas penkis kartus. Dar du kartus apsiribota tik jo svarstymu drausminėje komisijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog R. Č. pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog jis bausmės atlikimo vietos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 2002 m., 2005 m. (du kartus), 2011 m., 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. Taigi, stebima tendencija, jog pastaruoju metu nuteistojo daromi pažeidimai dažnėjo ir netgi sunkėjo. Nors nuteistasis sugebėjo nenusižengi nustatytoms taisyklėms net dešimt metų (nuo 2011 m. iki 2021 m.), tačiau nuo 2021 m. jis sistemingai (kartą į metus) darė pažeidimus, ir šie pažeidimai, lyginant su ankstesniais, yra sunkesni. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pažeidimų darymas suintensyvėjo sušvelninus nuteistojo bausmės atlikimo sąlygas, t. y. perkėlus jį bausmę atlikti paprastosios grupės, o vėliau ir lengvosios grupės sąlygomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, toks nuteistojo elgesys yra akivaizdus patvirtinimas, kad jis stokoja motyvacijos keistis bei nepažeidinėti privalomų normų, ypač, kai yra mažiau kontroliuojamas ir kai jam parodomas pasitikėjimas, nors ir teigia, kad suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų. Pažymėtina, jog net ir laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę galimybė nėra pakankama priežastimi R. Č. pavyzdingai laikytis bausmės atlikimo vietos taisyklių, todėl bent jau šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra jokio pagrindo manyti, kad jis bus motyvuotas nepiktnaudžiauti alkoholiu bei laikytis įstatymų ir nenusikalsti ir tolesnio terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (jei bausmė būtų pakeista) bei išėjęs į laisvę.

19. Teisėjų kolegija, spręsdama bausmės pakeitimo R. Č. klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis. Anksčiau jis buvo teistas du kartus už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pirmą kartą jis nuteistas vos šešiolikos metų. Tuo metu nuteistajam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Antrojo teistumo atveju nuteistajam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, neatlikus 11 mėnesių ir 7 dienų laisvės atėmimo bausmės, jam taikytas lygtinio paleidimo institutas. Vis tik nuteistasis jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, nei taikytos auklėjamojo poveikio priemonės, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas įtakos jam nepadarė, nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo neatgrasė, jo daromos nusikalstamos veikos tik sunkėjo. Šios aplinkybės taip pat atskleidžia žymiai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, įvertinamos kitų aukščiau aptartų duomenų kontekste.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog aptartos aplinkybės, nepaisant teigiamai R. Č. ir jo pataisos procesą apibūdinančių duomenų, šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Juo labiau, kai ir socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo keliamos didelės žalos rizikos lygis visuomenėje yra vidutinis, nepaisant to, kad nusikaltimus, už kuriuos jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, jis įvykdė 1997 m. ir 2001 m.

21. Kaip jau buvo paminėta, teikimas dėl R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę yra teikiamas ir nagrinėjamas jau ketvirtą kartą. Paskutinį kartą toks teikimas buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi. Nesutikdamas su ja, nuteistasis pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris pritarė žemesnės instancijos teismo pozicijai, kad R. Č. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus ir nusikalstamo elgesio rizika, neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuotu laisvės atėmimu. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo dienos iki šios dienos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika reikšmingai nesumažėjo, paskutiniu vertinimu buvo nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors šiuo metu nėra nustatyta naujų R. Č. alkoholio vartojimo atvejų, jis kreipėsi į Resocializacijos skyriaus psichologus dėl žalingo alkoholio vartojimo, tačiau vertinant nuteistojo elgesio pokyčius paskutinių penkių metų kontekste, jie nelaikytini pakankamu pagrindu švelninti nuteistojo padėtį. Taigi, priimti sprendimą pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuota laisvės atėmimo bausme, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

22. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.