- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- II-46-486/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., gim, skundą dėl 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N- 29233-2018 panaikinimo, kuriuo R. K. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jam skirta 10 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2018 m. spalio 30 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2018 m. spalio 22 d., apie 18.18 valandą, vairuodamas automobilį Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prasilenkdamas su priešpriešiais tiesiai važiuojančiu automobiliu buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono ir su juo susidūrė. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistės A. G. 2018 m. spalio 30 d. nutarimu R. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje ir nubaustas 10 eurų bauda.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas jį skundžia teismui. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su jo atžvilgiu priimtu nutarimu nesutinka, kadangi peržiūrėjus autobuso įrašus akivaizdžiai matosi, kad jis buvo atsargus, įvertino situaciją stovėdamas prieš posūkį, buvo kuo dešiniau dešiniojo krašto. Eismo įvykio metu, kai pastebėjo, kad autobuso vairuotojas jo nemato ir susidūrimas neišvengiamas, pavažiavo į priekį, kad sumažintų automobilio apgadinimus. Todėl prašo ištirti šį įvykį iš naujo.
Atsiliepime į skundą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas nurodė, kad institucijos nuomone, įrodyta, kad R. K. 2018 m. spalio 22 d., apie 18.18 val., vairuodamas automobilį Š. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, S. N. g. 109, prasilendamas su priešpriešiais tiesiai atvažiuojančiu autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono ir su juo susidūrė. Vaizdo įrašas parodo, kad kontakto metu abi transporto priemonės juda, tai reiškia, kad abu vairuotojai matydami kliūtį nesiima visų atsargumo priemonių, kad įvykis neįvyktų, todėl tęsia judėjimą ir susiduria šonais. P. R. K. skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytas aplinkybes. Išaiškino, kad buvo atvažiavę du policijos ekipažai, kurie akivaizdžiai matė autobuso vairuotojo kaltę. Nesutinka, kad jis kaltas dėl to, kad nepaliko saugaus atstumo, kadangi jis ir taip buvo prie bortelio dešiniau. Autobusas neįvertino situacijos ir įvažiavo į jo automobilį. Jis pats stovėjo ir niekur nevažiavo, o kai pamatė, kad į jį juda autobusas, tada pajudėjo į priekį, nes jei būtų stovėjęs, būtų dar didesnis susidūrimas. Jis pats vairavimo instruktorius, todėl stengėsi išvengti didesnių nuostolių. Nesijaučia kaltas.
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. LR (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Skundžiamu nutarimu, už LT (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta minimali administracinė nuobauda –10 eurų bauda. Pareiškėjas nesutinka padaręs LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Pareiškėjo skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad jis nesutinka, kad dėl eismo įvykio kaltas jis nurodė, kad jis pats stovėjo ir niekur nevažiavo, o kai pamatė, kad į jį juda autobusas, tada pajudėjo į priekį, taip jis padarė siekdamas išvengti didesnių nuostolių.
Iš 2018-10-22 pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-10-22 atvykus į eismo įvykį rado susidūrusius automobilį bei autobusą. A. Š. vairuotojas R. K. paaiškino, kad važiuodamas S. N. g. link autobusų žiedo prie posūkio sustojo, nes matė, kad važiuoja autobusas, stovint per šoninį veidrodėlį pamatė, kaip autobusas kliudė jo vairuojamą automobilį. Autobuso vairuotojas A. M. paaiškino, kad išsukdamas iš stovėjimo vietos, sukant į kairę jam važiuojant į priekį priešpriešinėje eismo juostoje važiavo lengvasis automobilis Škoda, su kuriuo bandė prasilenkti, bet kliudė. Dėl eismo įvykio nei vienas, nei kitas vairuotojas kaltės nepripažino (b. l. 13).
Iš A. M. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jo teigimu jis išsukdamas iš stovėjimo vietos suko į kairę, jam judant į priekį judėjo ir lengvasis automobilis, buvo bandyta prasilenkti, bet nepavyko (b. l. 18).
Iš R. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad prieš posūkį pamatęs autobusą jis sustojo, kad jį praleistų kadangi didelių gabaritų automobilis. Stovint laukiant kol pravažiuos, per šoninį veidrodėlį pastebėjo, kad autobusas kliudė jo automobilį, tuo metu pavažiavo apie 0,5 m į priekį, kad nuostoliai būtų mažesni (b. l. 19).
Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).
LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalyje atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Institucija nubausdama pareiškėją pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį, pažymėjo, jog šiuo atveju pažeistas Kelių eismo taisyklių 126 punktas. Kelių eismo taisyklių 126 punkte nurodoma, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą nuostatą (duomenys neskelbtini) punktas reglamentuoja taip pat bendro pobūdžio reikalavimą judančioms transporto priemonėms palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Akivaizdu, kad dviem greta važiuojančioms transporto priemonėms susidūrus šonu, šio reikalavimo nebuvo laikytasi, tačiau teismas pastebi, kad šioje situacijoje nustatyta abipusė vairuotojų kaltė, kadangi tiek skundo pareiškėjui, tiek autobuso vairuotojui A. M. buvo surašyti tapatūs protokolai, jų pagrindų priimti nutarimai bei paskirtos tapačios minimalios baudos. Dėl aukščiau išdėstyto, negalima sutikti su pareiškėjo teigimu, kad jis siekė išvengti didesnės žalos, o liko kaltas. Be to, pabrėžtina, kad pareiškėjui (kaip ir autobuso) vairuotojui surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir jų pagrindu nutarimai ne dėl apgadinimų (kas būtų LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos), o būtent dėl to nesilaikyta KET taisyklių 126 reikalavimų ir nepaliktas tarpo tarp šono. Vaizdo įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad kontakto metu abi transporto priemonės juda, tai reiškia, kad abu vairuotojai matydami kliūtį nesiima visų atsargumo priemonių, kad įvykis neįvyktų, todėl tęsia judėjimą ir susiduria šonais.
Teismo vertinimu, byloje neginčijamai nustatyta, kad abu vairuotojai nesilaikė elementarių (duomenys neskelbtini) straipsnio taisyklių reikalavimų, R. K. privalėjo ne judėti, o sustoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti autobuso vairuotojo kaltės. Abiejų vairuotojų kaltės įrodytos ne tik tarnybiniu pranešimu, bet ir eismo įvykio schema, vaizdo įrašu. Dėl aukščiau išdėstyto, nėra pagrindo konstatuoti, kad Institucijos nutarimas neteisėtas ir naikintinas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo tenkinti nėra pagrindo, o Institucijos nutarimas paliktinas galioti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2018 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. Nr. 10-ANR_N- 29233-2018 palikti nepakeistą, o R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas J. J.