Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. J. ir R. Č. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams;pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio mėn. 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, taikant BK 65 str. 2 d. nustatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 5 MGL (650 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2011-06-09.

T. J. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-02-20 16.00 val. iki 2010-02-26 15.25 val., t. y. šešios dienos.

pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams.pagal BK 150 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos 2011-06-09.

R. Č. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-02-20 16.00 val. iki 2010-02-22 14.30 val., t. y. dvi dienos.

Iš T. J. ir R. Č. solidariai priteista nukentėjusiajai G. P. 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. ir R. Č. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtą, atimant galimybę priešintis, išžagino žmogų ir taip pat seksualiai prievartavo, o būtent 2010-02-19 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P., tai yra T. J. ranka suduodant G. P. ne mažiau 3 kartus ranka į veidą bei dešinę šlaunį ir taip padarant G. P. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, jėga nuvelkant rūbus nuo nukentėjusiosios G. P. kūno bei grasinant užmušti, o R. Č. laikant G. P. už rankų ir taip atimant galimybę priešintis, T. J. lytiškai santykiavo su G. P. prieš jos valią, po ko R. Č. pasikėsino seksualiai prievartauti G. P. oraliniu būdu, tai yra prikišo savo lytinį organą G. P. prie lūpų, tačiau įkišti į burną negalėjo, nes nukentėjusioji ranka užsidengė veidą, todėl tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su G. P. prieš jos valią.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Č. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 birželio 9 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis ir T. J. nukentėjusiosios nežagino, seksualiai neprievartavo ir nemušė.

Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji G. P. su pareiškimu į policiją kreipėsi ne iš karto, o praėjus beveik 22 val. nuo įvykio ir savo pareiškime nurodė, kad jos manymu, abu asmenys lytinių aktų nebaigė. Pažymi, kad apklausiama liudytoja G. P. teigė, kad įvykio naktį, po vidurnakčio, jis išėjo į kiemą parūkyti, palikdamas ją su T. J., o šis pradėjo prie jos kabinėtis, sudavė jai smūgius, tačiau ji jo nekvietė, neprašė pagalbos, o kai lytinį organą T. J. ištraukė iš makšties į kambarį įėjo jis ir tuoj pat pradėjo laikyti jos rankas. Dėl to apeliantui neaišku, kur ir kaip nukentėjusiosios rankos buvo laikomos, kodėl jis turėjo laikyti jos rankas, jeigu T. J., pagal jos žodžius, pasipriešinimą buvo palaužęs vartodamas fizinį smurtą. Taip pat R. Č. iš nukentėjusiosios parodymų neaišku, kur buvo T. J., kai jis, pasak nukentėjusiosios, prikišo savo lytinį organą prie jos lūpų, kokioje padėtyje jis tai darė, ir ar kliūtį galėjo sudaryti jos ranka, jei jis, tariamai būtų norėjęs įkišti savo lytinį organą jai į burną, juk, pasak nukentėjusiosios, jos pasipriešinimas buvo palaužtas.

Apelianto manymu negalima tikėti tokiais suaugusios moters, dažnai su įvairiais partneriais turinčios įvairaus pobūdžio lytinius santykius, parodymais, kuriuos, kaip teigia teismas savo nuosprendyje, patvirtina liudytojos, jos draugės. Be to, skunde teigiama, kad apklausiant nukentėjusiąją vėliau – 2010-02-20, 2010-02-24, 2010-05-04, jos parodymai kiekvienu kartu pasipildydavo naujomis detalėmis, kurias buvo bandoma nutylėti anksčiau. Teigia, kad iš nukentėjusiosios parodymu matyti, jog ji, iš esmės, negali apibūdinti pamestų savo kojinių, negali paaiškinti kitų svarbių įvykio aplinkybių. Dėl to, apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nepašalino prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose, duotose ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje.

Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad G. P. teismo medicinos specialisto apžiūrėta tik 2010-02-20 ir apžiūros metu specialistui pareiškė, jog ji prieš savaitę turėjo paskutinius lytinius santykius, kas, vėlgi, kelia abejones, nes teismas šios aplinkybės neišnagrinėjo. Be to, specialistas nurodė, kad nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti, suduodant rankos delnu, tačiau neaišku nei kuria vieta, nei tai, ar sužalojimai negalėjo atsirasti atsitrenkiant į kietą buką daiktą, tuo labiau, kad nukentėjusi niekada nepasakė, jog T. J. jai smūgiavo į šlaunį, o sužalojimas ten rastas.

Nuteistasis akcentuoja, kad 2010-02-20 9 val. G. P. pateikė policijos pareigūnams įvykio metu vilkėtus rūbus, tarp jų juodas apatines kelnaites, tačiau pastarosios ikiteisminio tyrimo pareigūno apžiūrėtos, nufotografuotos nebuvo, kaip to reikalauja įstatymas. Pažymi, kad kiti pateikti rūbai ir iš liudytojos I. G. išimtos kojinės, pareigūno apžiūrimos tik 2010-03-16, iš I. G. paimtų moteriškų puskojinių apžiūros protokole nurodyti visai kiti kojinių išvaizdos akcentai, nei jas apibūdino G. P., ir 2010-06-01 kojinės grąžinamos nukentėjusiai, neatlikus esminių proceso veiksmų.

Apeliantas teigia, kad iš 2010-02-20 įvykio vietos apžiūros protokolo negalima tiksliai spręsti apie nukentėjusiosios apklausos protokoluose nurodytas atitinkamas objektų išsidėstymo vietas, nes įvykio bute pirmiau buvo atliekama krata – 2010-02-20 16 val., o tos pačios dienos 17 val. apžiūrima įvykio vieta kas sutrukdė gynybai gintis nuo pateikto kaltinimo

Skunde nuteistasis pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nebuvo apklaustos liudytojos S. T. ir I. G., ir nemano, kad jų parodymai gali būti pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, neapklausus teisiamajame procese.

Pažymima, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas baudžiamojoje byloje pateikė tarnybinį pranešimą, iš kurio matyti, jog buvo apklausiami gyventojai, kurie gyvena šalia įvykio vietos buto, ir pareigūnui naudingos informacijos nepateikė, todėl neaišku, kokia ta informaciją ir kodėl kaimynai liudytojais nebuvo apklausiami oficialiai, ypač jei nukentėjusioji gana ilgą laiką šaukė.

Be to, apeliantas skunde teigia, kad teismas nuosprendyje neaptarė, kodėl D. M. surastas vyriškis gana ilgai ir intensyviai bendravo telefonu su nukentėjusiąją, pati G. P. to negali paaiškinti, o teismas nesiaiškino, kam priklauso to vyriškio telefono numerio abonentas, ar jis buvo naudojamas po 2010-02-20, kas, jo manymu, būtų patvirtinę jo parodymus, kad G. P. to vyriškio pagalba norėjo gauti iš jo ir T. J. pinigų ar buvo aptarinėjamos kitos įvykio detalės. Kelia klausimą, kodėl nebuvo bandyta nustatyti D. M. pažįstamos – D., kam priklausė jos nurodytas telefono abonentas ir t. t.

Apeliantas teigia, kad iš nukentėjusios parodymų matyti, jog ji tvirtina jo poziciją, kad jie bendravo, bendravimo metu turėdavo lytinių santykių (į makštį, oraliniu ir analiniu būdu), kad prieš pora savaičių iki 2010-02-18 jie buvo susitikę, todėl ant jos kelnaičių ir galėjo likti jo sperminis skystis nuo to laiko. Pažymi, kad teismas to nepaneigė, o ekspertas negalėjo pasakyti, kada ant kelnaičių atsirado sperma.

Teigiama, kad nuosprendyje nebuvo vertinami Serologijos ir DNR laboratorijos atsakymai teismui (2011-03-08), kas rodo, jog teismas nuosprendį grindė tik kaltinimui palankiais įrodymais. Be to, apeliantas teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų dėl jo kaltės, nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus, todėl teismo nuosprendis yra neteisingas, neobjektyvus ir neteisėtas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 birželio 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti.

Skunde apeliantas teigia, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-06-09 nuosprendis neatitinka LAT Teisėjų Senato 2003-0-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą", 3.1.7. p. reikalavimų, nes nuosprendyje be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad teismo padarytos išvados vertinant įrodymus, teismo nuosprendyje nėra pagrįstos.

Skunde nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokių kitų, išskyrus G. P. parodymus bei asmenų, kurie yra G. P. pažįstamos ar draugės, paaiškinimų apie aplinkybes, kurios joms žinomos iš tos pačios nukentėjusiosios, jo ir kito nuteistojo R. Č. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Mano priešingai, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog jis ir kitas nuteistasis R. Č. yra nekalti dėl veikų, už kurias nuteisti.

Apeliantas skunde pažymi, kad pati G. P. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog jos turtinė padėtis buvo ir yra bloga, pripažino aplinkybę, kad yra prašiusi pinigų iš kito nuteistojo R. Č., nes jai trūkdavo pinigų, todėl ji buvo ir yra suinteresuota bylos baigtimi ir civilinio ieškinio patenkinimu. Mano, kad vien dėl to, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teismas negalėjo vadovautis jos parodymais ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

Be to, teigia, kad G. P. parodymai, skirtingai nei jo ir R. Č., ikiteisminio tyrimo metu ženkliai kito, dėl žaginimo aplinkybių buvo nenuoseklūs ir net neatitinka eksperto išvados, tačiau teismas nuosprendyje vis tiek nurodė, kad jie – T. J. ir R. Č., duodami parodymus apie pareikšto kaltinimo aplinkybes, vengia teismui sakyti tiesą, ir jokių konkrečių argumentų dėl tokios išvados nenurodė.

Taip pat skunde nuteistasis reiškia įsitikinimą, kad S. T. parodymai teismo išvis neturėjo būti vertinami, nes ji teismo posėdyje apklausta nebuvo, o be to liudytoja betarpiškai nedalyvavo ir nematė G. P. nurodomų aplinkybių, ir visas ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodytas aplinkybes sužinojo iš tik iš savo draugės G. P. pasakojimo. Tuo pačiu apeliantas tvirtina, kad ir liudytojos A. P. duoti parodymai teismo turėjo būti vertinami kritiškai.

Apeliantas nurodo, kad liudytoja I. G. teisme taip pat nebuvo apklausta, o teismo posėdyje apklaustas šią liudytoją apklausęs tyrėjas A. M. kojinių radimo aplinkybių pats faktiškai nematė, todėl jo parodymus teismas turėjo vertini kritiškai.

Be to, teigia, kad teismas neišnaudojo visų galimybių iškviesti ikiteisminio tyrimo metu apklaustą liudytoją I. G. ir S. T., todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą (betarpiškai apklausti liudytoją už duoti jai klausimus ir t.t.).

Apeliantas skundu siūlo ir liudytojos N. M. nenuoseklius parodymus vertinti kritiškai, nes ji su G. P. yra draugės, visa tai, ką ji papasakojo, sužinojo iš G. P. ir apklausiama teismo posėdyje negalėjo tiksliai atsakyti į daugelį klausimų. Tuo pačiu nurodo, kad liudytojos D. M. parodymai taip pat nenuoseklūs, į daugelį klausimų teismo posėdžio metu ji atsakė, kad neatsimena, nežino ar pan., todėl teismas ir juos turėjo vertinti kritiškai.

Skunde apeliantas pažymi, kad DNR tyrimas, ar G. P. atpažintos kojinės yra tikrai jos, nebuvo atlikta ir tuo pačiu grąžintos G. P., o ne pridėtos prie bylos kaip daiktinis įrodymas. Akcentuojama, kad su G. P. nebuvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje nei bute, nei prie namo, kur neva rengėsi, nebuvo nustatyta, ar I. G. nurodyta kojinių radimo vieta ir G. P. nurodyta rengimosi vieta sutampa, ir to padaryti teisme nebeįmanoma, nes G. P. visa bylos medžiaga yra žinoma, o kojinės jau pabuvojo pas G. P.. Apeliantas teigia, kad liudytojos I. G. apklausos protokole kojinės apibūdintos vienaip, daiktinių įrodymų apžiūros protokole jau kitaip, liudytojo A. M. apklausos metu teisme apibūdinamos dar kitaip, o nuotraukose, kuriose matyti, kaip G. P. atpažįsta tas kojines, jos atrodo dar kitaip.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelnaites ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė pati G. P., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog ji nurodytą dieną mūvėjo tas kelnaites, ir pažymi, kad G. P. su R. Č. pripažino turėję iki tol lytinių santykių, vadinasi, kaltinamojo R. Č. sperma galėjo atsirasti ant G. P. kelnaičių ir anksčiau, o tai yra dar viena abejonė, kuri teisme nebuvo pašalinta.

Nuteistasis T. J. nurodo, kad specialisto išvadoje bei eksperto išvadoje konstatuota, jog su G. P. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai, tačiau, kam priklauso sperma pasakyti negalima. Tuo pačiu nurodo, kad jam priklausanti sperma specialistų rasta tik ant paklodės, o tai prieštarauja G. P. 2010-04-24 parodymams, kad viskas vyko ant lovos antklodės, tačiau teismas dėl šių prieštaravimų nepasisakė. Be to, nurodo, kad jis gyveno tame bute ir miegodavau toje lovoje, turėjo intymių santykių su kita moterimi, todėl ir atsirado ant paklodės jo sperma.

Apeliantas pažymi, kad specialistams pateikus aukščiau minėtą išvadą, būtent, jie – jis ir R. Č., prašė skirti ekspertizę ir ekspertai patvirtino specialisto išvadą, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio.

Skunde nuteistasis deklaruoja įsitikinimą, kad jis ir R. Č. yra plano, kaip lengvai gauti pinigų, aukos - liudytojos yra G. P. draugės, duodamos parodymus teisme, melavo, siekdamos padėti G. P.. Tuo pačiu nurodo, kad jis ir R. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog po kaltinime nurodytos datos buvo skambučiai su reikalavimais sumokėti 10000 Lt iš G. P. broliu prisistačiusio asmens ir grasinimai, jog nesumokėjus bus kreiptasi į policiją, o G. P. apie skambučius jam, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pirmųjų apklausų metu nutylėjo ir papasakojo apie juos tik vėliau, t. y. po to, kai jai ikiteisminio tyrimo pareigūnai pranešė apie jų pateiktus parodymus, tačiau G. P. taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl šią aplinkybę anksčiau nutylėjo, ir kokio turinio žinutes siuntinėjo asmeniui, kuris jam skambino ir reikalavo sumokėti 10000 Lt.

Skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir tendencingai, nebuvo tiriamos kaltinamųjų pateiktos versijos, nebuvo padaryti išrašai SMS žinučių iš G. P. telefono. Apeliantas teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai apsiribojo tik skambinusiojo skambučių išklotinių gavimu, tačiau byloje nenustatytas jam skambinęs asmuo, nors jo gynėjas keletą kartų teisminio nagrinėjimo metu prašė išreikalauti iš mobiliojo ryšio operatoriaus duomenis apie išeinančių ir įeinančių skambučių numerių savininkus, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, taip užkirsdamas kelią į tinkamą gynybą.

Nuteistasis skunde pažymi, kad pats sumušimo žymių buvimas nepatvirtina išžaginimo ir/ar seksualinio prievartavimo fakto, o be to, byloje nėra objektyvių įrodymų, jog kūno sužalojimai atsirado nurodytu laikotarpiu, ir, kad jie negalėjo būti padaryti vėliau, nes nėra jokių liudytojų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji iš susitikimo grįžo sumušta, niekas negirdėjo, kad G. P. būtų šaukusi, ant jo kūno jokių sužalojimų nerasta, nors G. P. tvirtino, kad ji priešinosi, kaip nesuplėšyti ir jos rūbai, nors pati sakė, kad rūbai buvo nuvilkti naudojant jėgą.

Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į prokuroro pateiktas jo pažįstamos ir R. Č. G. P. rašytas SMS žinučių išklotines, kurių jis neneigia, ir pažymi, kad tai jie darė praradę viltį apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, nusprendę savaip išsiaiškinti susidariusią situaciją su G. P..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji R. Č. ir T. J. ir jų gynėjai advokatai prašė jų skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

R. Č. ir T. J. skundai tenkinami iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendis dalyje dėl T. J. nuteisimo pagal LR BK 150 str. 2 d. ir R. Č. nuteisimo pagal LR BK 149 str. 2 d. naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (LR BK 329 str. 1 p.), taip pat nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1, 2 p.).

Nuteistųjų T. J. ir R. Č. apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas remiantis vien tik nukentėjusiosios parodymais, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais, neteisėtai gautais duomenimis bei nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliantai neigia padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jų kaltę įrodo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotas įrodymų visetas. Susipažinus su skundais matyti, kad nuteistieji neigia bet kokių lytinių aktų su nukentėjusiąją G. P. buvimą tiriamo įvykio metu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį T. J. ir R. Č. atžvilgiu dėl G. P. seksualinio prievartavimo, pagrįstai rėmėsi G. P. parodymais, kuriuos patvirtina specialistų išvados, daiktų pateikimo protokolai, liudytojų N. M., D. M. A. P., A. M. parodymai. Iš nukentėjusiosios G. P. parodymų matyti, kad T. J. lytinį aktą atliko panaudojant prieš ją fizinę prievartą, ją mušė, nukentėjusioji parodė, kad T. J. pradėjus lytinį aktą, ji priešinosi, šaukė, stūmė T. J. nuo savęs. Taip pat parodė, kad R. Č. tuo metu buvo balkone, o sugrįžęs iš balkono laikydamas jos rankas ją žagino analiniu būdu. Nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra pagrindo, jai buvo išaiškinta atsakomybė už melagingus parodymus, duomenų, kad ji siektų apkalbėti T. J. ir R. Č., byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad žaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose nukentėjusiojo parodymai itin svarbūs, kadangi darant minėtas nusikalstamas veikas liudytojų dažniausiai nebūna.

G. P. viso bylos tyrimo metu teigė, kad pakviesta R. Č., ji su R. Č. ir T. J. nuvyko į T. J. butą, kur R. Č. išėjus į balkoną parūkyti, T. J. užgesino šviesą ir pradėjo lįsti, ji prašiusi nelįsti, šoką ji patyrė tuomet, kai ją pradėjo nurenginėti ir mušti, labai išsigando, bandė apsiginti, priešinosi, tačiau T. J. ją per prievartą nurengė, nusirengė pats, pražergė jos kojas, įkišo varpą į makštį, atliko natūralų lytinį aktą, o T. J. atsitraukus, R. Č. ją laikė už rankų, po to nusirengė, prilietė savo varpą prie lūpų, bet ji rankomis užsidengė burną, tada R. Č. jos kojas pakėlė į viršų ir pradėjo prievartauti analiniu būdu. R. Č. pasitraukus, T. J. mušė ją delnu per galvą. Nukentėjusiosios parodymus apie prievartinius lytinius santykius patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tampone su G. P. makšties turiniu rasti sperminio skysčio pėdsakai (2010-02-24 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina lytinių santykių buvimą, o toje pačioje išvadoje nurodytos G. P. nustatytos kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje patvirtina nukentėjusiosios duotus parodymus apie tai, kad buvo santykiaujama prieš jos valią panaudojant smurtą. Apklausiamas teisme teismo medicinos specialistas patvirtino, kad 2010-10-20 nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti prieš vieną ar dvi paras rankos delnu mušant, suduodant ar spiriant, taip pat nurodė, kad lytinio akto metu nustojus priešintis sužalojimų galėjo ir nelikti, o santykiaujant analiniu būdu sužalojimų gali ir nebūti, jei tokiu būdu santykiaujama ne pirmą kartą, taip pat nurodė, kad makštyje sperminiai skysčiai išsilaiko iki penkių parų (2 t., 155 b. l.). Atlikus DNR tyrimą ant G. P. kelnaičių, kurias ji nurodė vilkėjusi įvykio metu, rasti sperminio skysčio pėdsakai, iš kurio gautas Y haplotipas, kuris priklauso R. Č. su nemažesne 99, 9 % tikimybe. Ant antklodės užvalkalo, kuris buvo paimtas kratos metu, rasti sperminio skysčio pėdsakai (1 t., 93 b. l.) patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad viskas vyko ant paklotos lovos antklodės, kuri buvo patiesta ant čiužinio (2 t., 185 b. l.). Tiriant įvykį buvo nustatyta, kad I. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2010-02-19 apie 12 val. rado prie savo namo kojines, kurias nukentėjusioji atpažino ir nurodė, kad mūvėjo jas įvykio metu, o išbėgusi iš buto pusiau apsirengusi jas pametė prie daugiabučio (2 t. 152, 185 b. l.). Ir nors teisminio nagrinėjimo metu nebuvo apklausta liudytoja I. G., nepavykus jos išsikviesti į teisiamąjį posėdį, teisme jos parodymų teisingumą tvirtino jos apklausą atlikęs ir surašęs daiktų pateikimo protokolą (duomenys neskelbtini) Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas A. M. (BPK 276 str. 4 d.). Pareigūnas parodė, kad nuvykus prie nukentėjusiosios nurodyto namo pavyko prisibelsti tik į I. G. buto duris, kuri nurodė, kad vakare nešant šiukšles ji rado moteriškas puskojines, kurias pateikė tyrėjui (2 t., 158 b. l.). Taigi teismo medicinos specialisto išvada ir specialisto parodymai teisme, serologijos ir DNR laboratorijos ekspertų išvada, daiktų pateikimo protokoluose užfiksuoti duomenys objektyviai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad T. J. ir R. Č. lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią.

Be jau paminėtų įrodymų, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Liudytoja N. M. nurodė, kad 2010-02-19 apie 10.00 val. ji darbo vietoje sutiko G. P., kuri buvo išsigandusi, suirzusi, nervinosi, o akies srityje matė kraujosruvą, R. P. jai papasakojo, kad praeitą naktį T. J. ir R. Č. ją bute sumušė ir išprievartavo (2 t., 151 b. l.). Teismo posėdyje apklausta liudytoja Šiaulių apskrities VPK tyrėja, kuri atliko byloje ikiteisminį tyrimą, patvirtino, kad liudytoja S. T. apklausos metu nurodė, jog įvykio vakarą prižiūrėjo nukentėjusiosios dukrą, žinojo, kad G. P. išvyko susitikti su draugais, o ryte atsikėlusi pamatė G. P. akies srityje kraujosruvą ir G. P. papasakojo, kad buvo išprievartauta (3 t., 67 b. l.).

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gynėja pateikė 2011-07-08 teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo atlikta jau po nuosprendžio pirmosios instancijos teisme paskelbimo, ir joje pateikti atsakymai į advokatės pateiktus klausimus (3 t., 147 b. l.).

Konsultacinės išvados 1 punkte nurodyta, kad G. P. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo gautis kieto buko daikto poveikyje: sužalojimai veide galėjo gautis suduodant kumščiu arba delnu ne mažiau dviejų smūgių, tačiau kraujosruvos kairiame skruoste, kaip ir kraujosruvos šlaunyje lokalizacija neatmeta galimybės, kad jos galėjo atsirasti griuvimo ir atsitrenkimo į kietus bukus daiktus pasėkoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į duomenų visetą dėl T. J. smūgių sudavimo nukentėjusiajai, konstatuoja, jog nėra įrodymų, leidžiančių manyti, jog nukentėjusioji įvykio metu būtų griuvusi ar atsitrenkusi. Nukentėjusioji viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad T. J., siekdamas su ją lytiškai santykiauti prieš jos valią, naudojo fizinį smurtą suduodamas smūgius į galvą, o ji, nesutikdama su lytiniais santykiais, priešinosi. Taip pat pažymėtina, kad konsultacinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodytos iš esmės jokios naujos aplinkybės, o daromos tik teorinės prielaidos (2, 5, 6, 8 punktai), išdėstomos prieštaraujančios viena kitai įvykio aplinkybės – 4 punkte nurodoma, kad G. P. veide rasti ,,tiktai du nedideli kūno sužalojimai“, o tos pačios išvados 6 punkte nurodoma, kad ,,G. P. teismo medicinos tyrimo metu sužalojimų veide .... konstatuota nebuvo“ (išvados 30 lapas). Iš išvados matyti, kad ji atlikta susipažinus ne su visa baudžiamosios bylos medžiaga, o tik su atskirais bylos dokumentais, todėl joje padarytą išvadą, kad byloje nėra jokių patikimų duomenų, jog įvykio metu G. P. galėjo būti bejėgiškoje būsenoje (4 punktas), kolegija laiko nepagrįsta bei pažymi, kad byloje esančių duomenų pakankamumą vertina teismas ir tai neįeina į medicinos ekspertų kompetenciją. Išvados 9 punkte tik dar kartą patvirtinamas teismo medicinos eksperto J. Sakalo paaiškinimas pirmosios instancijos teisme, kad atliekant analinį lytinį aktą pakartotinai, t. y. ne pirmą kartą, tiesiojoje žarnoje jokių sužalojimų gali ir nelikti (2 t., 155 b. l.), juolab, kad ir pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad tokių santykių anksčiau jau buvo turėjusi (2 t., 185 b. l.). 10 punkte padaryta išvada, kad ant G. P. kelnaičių rastuose spermininio skysčio pėdsakuose nustatytas Y haplotipas neįrodo, kad rastoji sperma tikrai priklauso R. Č., nes tikimybės procentas kelia labai rimtų abejonių, nei paneigia, nei patvirtina bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija neturi pagrindo manyti, kad pateikta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada paneigia nukentėjusiosios parodymus bei juos patvirtinančius įrodymus.

Vien tai, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip (subjektyviai) interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus, kadangi išvadą dėl jų kaltės patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas. Ir nors R. Č. skunde nurodoma, kad byloje nėra liudytojų parodymų apie tai, kad kas nors būtų girdėjęs nukentėjusiąją įvykio metu šaukiant, kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog byloje nebuvo nustatyti asmenys, kurie būtų įvykio metu girdėję triukšmą T. J. priklausiančiame bute, nereiškia, jog nebuvo naudojama lytinė prievarta prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji proceso metu nuosekliai aiškino, jog T. J. ji prašė liautis, o jis jai sudavė į veidą, po to smūgiavo į galvą. Priešindamasi G. P. stūmė T. J. nuo savęs, tačiau jis ją išžagino, po ko R. Č. prikišus savo lytinį organą prie lūpų, ji rankomis užsidengė veidą, o R. Č. ją seksualiai prievartavo analiniu būdu. Taip pat atmetamos apeliantų skunde nurodytos abejonės dėl to, kad R. Č. spermos skystis ant nukentėjusiosios kelnaičių galėjo atsirasti dar iki tiriamo įvykio, kadangi buvus lytinius santykius tiriamo įvykio metu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o ir pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kad, prieš susitikdama su R. Č. ir T. J., ji užsidėjo švarias kelnaites. O tai, kad kelnaitės nebuvo ikiteisminio tyrimo pareigūnų apžiūrėtos ir nufotografuotos, nepaneigia šio įrodymo, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu siekiant nustatyti nusikalstamos veikos pėdsakus serologijos ir DNR laboratorijai buvo pateiktos įvykio metu nukentėjusiosios vilkėtos juodos spalvos apatinės kelnaitės, ant kurių specialistai rado sutepimus (1 t., 89, 91-93 b. l.), o teisminio nagrinėjimo metu minėtas daiktinis įrodymas buvo apžiūrėtas (2 t., 193 b. l.). Nepagrįstomis kolegija laiko ir apeliantų skunduose išsakytas abejones dėl nukentėjusiosios atpažintų prie daugiabučio namo paliktų ir rastų puskojinių, kadangi pamestas puskojines ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji gana tiksliai apibūdino nurodydama, kad jos buvo pusilgės, juodos ir su nedideliais raštais, ir šis apibūdinimas atitiko nukentėjusiosios nurodytoje vietoje iš kart po įvykio I. G. rastų ir pateiktų puskojinių požymius (2 t., 185 b.l.).

Dėl nuteistųjų skunduose nurodyto teiginio, jog G. P. juos nekaltai apkalbėjo siekdama pasipelnyti, pažymėtina, kad tas faktas, jog nuteistieji, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir praėjus beveik 4 mėnesiams po įvykio, siekė su nukentėjusiąja susitikt, ką patvirtina mobiliajame telefone užfiksuotos žinutės ir skambučiai (3 t., 30-35 b. l.), o nukentėjusioji atsisakė susitikti, taip pat tai, kad nukentėjusioji, kaip ji nurodė teismo posėdyje, atsisakė jai siūlytų 10 000 Lt (2 t., 153 b.l.), leidžia atmesti nuteistųjų prielaidą, jog nukentėjusioji išsigalvojo nustatytas aplinkybes, siekdama apkalbėti nuteistuosius ir iš susidariusios situacijos pasipelnyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad aptartų įrodymų visuma patvirtina T. J. kaltę žaginus ir R. Č. kaltę seksualiai prievartavus nukentėjusiąją.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog nuteistieji R. Č. ir T. J. nusikaltimus padarė bendrininkų grupe ir atitinkamai pagal šį kvalifikuojantį požymį kvalifikavo jų nusikalstamas veikas pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas yra išaiškinęs, kad iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prievarta­vi­mas yra lai­ko­mi pa­da­ry­ti ben­dri­nin­kų gru­pės, kai iš­ža­gi­nant ar sek­su­a­liai prie­var­tau­jant su­si­ta­rę da­ly­vau­ja ke­li as­me­nys, iš ku­rių bent du yra iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vykdyto­jai. Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­ju pri­pa­žįs­ta­mas as­muo, ku­ris da­rant nu­sikaltimą nau­do­jo fi­zi­nį smur­tą, gra­si­ni­mus ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis ir ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ar­ba ten­ki­no su juo ly­ti­nę aist­rą. Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo vyk­dy­to­ju lai­ko­mas ir toks as­muo, ku­ris nau­do­jo fi­zi­nį smur­tą, gra­si­no ar ki­tais veiks­mais at­ėmė nu­ken­tė­ju­sia­jam ga­li­my­bę prie­šin­tis, bet ly­tiš­kai su nu­ken­tė­ju­siuo­ju ne­san­ty­kia­vo ir ne­ten­ki­no ly­ti­nės aist­ros (LAT senato 2004-12-30 nutarimas Nr.49, 15 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. J. ir R. Č. kaltais veikiant bendrininkų grupėje, panaudojus fizinį smurtą ir atėmus galimybę priešintis išžaginus G. P. bei seksualiai prievartavus, iš esmės rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, duotais 2011-05-27 teisiamojo posėdžio metu. Nuosprendyje teismas nurodė, kad T. J. žaginat nukentėjusiąją R. Č. buvo balkone, o po to, kai nukentėjusioji atsipeikėjusi ir garsiai šaukdama T. J. kojomis stūmė nuo savęs, prie jų priėjo R. Č. ir laikė rankas paėmęs nukentėjusiajai už riešų. R. Č. rankas pradėjo laikyti tuo metu, kai T. J. buvo atlikęs lytinį aktą, kai ji pradėjo šaukti, jie šiek tiek atsitraukė, bet tada T. J. puolė ją mušti. Kai nukentėjusiąją prievartavo R. Č., T. J. tiesiog stovėjo ir žiūrėjo. Tokie nukentėjusiosios parodymai, išdėstyti nuosprendyje, kolegijos nuomone, neduoda pagrindo T. J. ir R. Č. veiksmus vertinti kaip padarytus bendrininkų grupėje.

Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad apklausiama teismo posėdžiuose nukentėjusioji G. P. skirtingai nurodė kai kurias tiriamo įvykio aplinkybes – 2010-09-17 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. Č. rankas laikė tuo metu, kai ji po patirto šoko ir T. J. atlikto lytinio akto pradėjo šaukti, prašyti viską pabaigti ir kojomis stūmė T. J. nuo savęs, kad tuo metu priėjo R. Č. ir paėmęs jai rankas už riešų jas laikė, o T. J. ir vėl įkišo savo varpą jai į makštį ir atlikinėjo natūralų lytinį aktą (2 t., 152 b. l.), o 2011-05-27 teisiamajame posėdyje G. P. nurodė, kad R. Č. laikė jos rankas, kai T. J. nuo jos buvo šiek tiek atsitraukęs ir buvo atlikęs lytinį aktą (3 t., 52 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji davė beveik analogiškus parodymus, duotus 2010-09-17 teisiamojo posėdžio metu (1 t., 18 b. l.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šie netikslumai ir neatitikimai nebuvo pašalinti. Siekiant pašalinti netikslumus G. P. parodymuose apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir nutarė į teismo posėdį iškviesti nukentėjusiąją, tačiau, susisiekus su užsienyje gyvenančia nukentėjusiąja telefonu, nukentėjusioji atsisakė į posėdį atvykti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės pašalinti nukentėjusiosios parodymuose esančių netikslumų.

Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad nuteistieji T. J. ir R. Č. išžagino ir seksualiai prievartavo G. P., veikdami bendrininkų grupėje, nepatvirtina įrodymai. Todėl, nenustačius objektyvių, patikimų nuteistųjų bendrininkavimą patvirtinančių įrodymų, remiantis principu in dubio pro reo, kuris įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, daroma išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad T. J. ir R. Č. veikė bendrininkų grupėje, todėl aplinkybės, susijusios su T. J. ir R. Č. bendrininkavimu žaginant ir seksualiai prievartaujant nukentėjusiąją iš kaltinimo šalinamos.

Įvertinus visa, kas aptarta, konstatuojama, jog T. J. 2010-02-19 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. P., tai yra ranka suduodamas G. P. ne mažiau kaip 3 kartus ranka į veidą bei dešinę šlaunį ir taip padarydamas G. P. kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame skruoste ir dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, jėga nuvilkdamas rūbus nuo nukentėjusiosios G. P. kūno bei grasindamas užmušti, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, t. y. išžagino nukentėjusiąją G. P., po ko R. Č., laikydamas G. P. už rankų, atėmė galimybę priešintis, pasikėsino seksualiai prievartauti G. P. oraliniu būdu, tai yra prikišo savo lytinį organą G. P. prie lūpų, tačiau įkišti į burną negalėjo, nes nukentėjusioji ranka užsidengė, veidą, todėl tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su G. P. prieš jos valią.

Atsižvelgiant į tai, T. J. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 149 str. 2 d. į BK 149 str. 1 d., o pagal BK 150 str. 2 d. jis išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą. R. Č. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 150 str. 2 d. į BK 150 str. 1 d., o pagal BK 149 str. 2 d. jis išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą.

Perkvalifikavus T. J. veiką pagal BK 149 str. 1 d., o R. Č. veiką pagal BK 150 str. 1 d., iš naujo sprendžiamas civilinio ieškinio ir bausmių skyrimo klausimas.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajai iš T. J. ir R. Č. solidariai atlyginti 20 000 Lt neturtinę žalą. Priteisto neturtinės žalos dydis ir pagrįstumas apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia, tačiau kolegija pažymi, kad šiuo atveju nenustačius T. J. ir R. Č. veiksmuose bendrininkavimo, negali būti taikoma ir CK 6.276 str. 1 d. numatyta solidariosios atsakomybės taisyklė, kurioje nustatyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. T. J. ir R. Č. veiksmuose nenustačius bendrininkavimo solidarioji atsakomybė negali būti taikoma, todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Skiriant bausmę T. J. atsižvelgiama į tai, kad dėl jo panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, T. J. gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai (1 t., 180 b. l.), dirba (1 t., 182 b. l.), byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 183-187 b. l.), teisiamas antrą kartą, teistumui neišnykus, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), kas laikoma nusikaltimo recidyvu (BK 27 str.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, todėl jam skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Skundžiamu nuosprendžiu T. J. paskirta bausmė, vadovaujanti LR BK 64 str. 1, 2 d. buvo subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta informacija apie tai, kad T. J. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo 2008 m. kovo 7 d., todėl apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo BK 64 str. pagrindu naikinama.

Skiriant bausmę R. Č. atsižvelgiama į tai, kad jis dirba (2 t., 39 b. l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 42-43 b. l.), byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisiamas pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijos vidurkį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl T. J. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Nuosprendžio dalį dėl R. Č. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

R. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 2 d. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeisti:

T. J. veiką dėl G. P. išžaginimo iš Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 149 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo T. J. LR BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011-12-06.

T. J. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-02-20 iki 2010-02-26 ir nuo 2011-06-09 iki 2011-12-06.

R. Č. veiką dėl G. P. seksualinio prievartavimo iš Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 150 straipsnio 1 dalį ir paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2011-12-06.

R. Č. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2010-02-20 iki 2010-02-22 ir nuo 2011-06-09 iki 2011-12-06.

Priteisti iš T. J. nukentėjusiajai G. P. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš R. Č. nukentėjusiajai G. P. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.