- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-30
- Bylos Nr.
- ATP-748-238/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimo V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu V. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 straipsnio 6 dalį ir, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams už tai, kad jis 2015 m. balandžio 2 d., apie 19 val., Kauno m. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja kelio juosta kairė pusė), 2,00 km, būdamas pradedantis vairuotojas, vairuodamas automobilį „Audi S3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį 55 km/h, važiavo 125 km/h greičiu, tuo pažeidė KET 134 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde V. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą pakeisti skiriant mažesnę nei 100 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam nei vienerių metų laikotarpiui arba administracinės nuobaudos neskirti, taip pat prašo, nustačius LR ATPK 17 straipsnio taikymui būtinas sąlygas, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis yra baustas administracine tvarka ir kad jo nurodytos aplinkybės dėl staiga pablogėjusios sveikatos vertintinos kaip jo gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta kitų įrodymų visuma. Teigia, kad pavojų eismo saugumui jis sukėlė tik siekdamas profesionalios medicininės pagalbos. Eismo sąlygos buvo geros, eismas nebuvo intensyvus. Viršydamas greitį jis galimai sukėlė grėsmę eismo saugumui, tačiau realios žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui nepadarė, saugiai nuvyko į gydymo įstaigą, kur jo sveikata pasirūpino specialistai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti, o teismo nutarimą palikti nepakeistą.
V. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, fakto nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas, taip pat apeliaciniame skunde prašoma pripažinti, jog buvo veikiama būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl byla nagrinėtina apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ straipsnis).
LR LR ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, negu išvengtoji žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.
Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog V. L. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantas nurodo, kad greitį viršijo siekdamas profesionalios medicininės pagalbos dėl jį ištikusios hipoglikemijos. Tačiau, teismo nuomone, net ir tokiu atveju tai nėra pakankamas pagrindas taikyti LR ATPK 17 straipsnio nuostatas, kadangi ši apelianto nurodoma aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos. Priešingai, Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, yra imperatyviai nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Įstatymas išskiria kitas aplinkybes (tokias kaip nuovargis, liga ir pan.), kuomet gali kilti pavojus eismo saugumui, ir joms esant vairuoti draudžia, todėl manytina, kad V. L. sukelta situacija, kuomet jis vairavo automobilį ir gerokai viršijo leistiną greitį, pasak jo, būdamas sunkios būklės, tik patvirtina, kad jis kėlė didelę grėsmę eismo saugumui. Pažymėtina, kad šiuo atveju vairuoti automobilį apeliantui nebuvo būtina, kadangi byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl jis negalėjo pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis ar išsikviesti greitosios medicinos pagalbos, taigi nelaikytina, kad šiuo atveju padaryta žala yra mažiau reikšminga. Apeliantas teigia, kad realios žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui nepadarė, saugiai nuvyko į gydymo įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad jei jis būtų padaręs žalos kitiems asmenims, jo veika būtų kvalifikuojama ir pagal kitus, griežtesnę atsakomybę numatančius LR ATPK, ar netgi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.
Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).
Būtent LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu V. L. buvo pritaikytos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta, piniginė bauda. Tačiau apeliantas teigia, kad šiuo atveju jam turėjo būti skiriama dar švelnesnė piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpesniam laikotarpiui, nei nurodoma straipsnio sankcijoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, jis yra nebaustas administracine tvarka. Tačiau kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarimo, jame visiškai pagrįstai nurodoma, kad V. L. yra baustas administracine tvarka, tačiau nuobaudos šiuo metu negalioja. Tai, kad V. L. praeityje yra baustas, patvirtina išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 9). Teismas šios aplinkybės nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neteisingai įvertino ankstesnį V. L. baustumą. Nepripažinęs to atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas pagrįstai šia informacija rėmėsi tik kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančiu aspektu.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs V. L. apeliacinio skundo motyvus bei prie skundo pridėtus dokumentus, mano, kad jie neįrodo ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinė nuobauda pažeidėjui turėtų būti švelninama dar labiau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad V. L. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, jis, remiantis LR ATPK 329 straipsnio nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. V. L. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą teisinio pagrindo nėra. Apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą o V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.