Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-11-03 · Byla Nr. TS-77-486/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
TS-77-486/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nuteistasis
M. Š.
Kategorijos
NuorašasBylos Nr. TS-77-486/2020
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. (toliau – Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2020-09-28 Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo (toliau – Komisija) Nr. 59-190, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Š. nuteistas 2013 m. sausio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį paskiriant jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrintina su Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. nuosprendžiu ir jam skirta galutinė 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2/3 bausmės atlikęs 2018 m. lapkričio 3 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 24 d. – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir 10 (dešimt) dienų.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija nutarimu Nr. 59-190 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Savo sprendimą ji motyvavo tuo, kad nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (79 taškai), jis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, 2020-03-16 nuteistajam atlikto smurto rizikos įvertinimo, taikant HCR-20 metodiką, metu nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika, būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, bausmės atlikimo metu nedirba, nemoka turimų įsiskolinimų, tik iš dalies įvykdė Komisijos jam teiktas rekomendacijas, nuostatos į priežiūrą neigiamos, daug kartų baustas.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas pateikė skundą teismui. Skunde pareiškėjas analizuoja Europos tarybos Ministro komiteto Rekomendacijos Rec 2003-09-24 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo nuostatas, Probacijos įstatymo nuostatas, taip pat teismų praktiką susijusią su lygtiniu paleidimu. Pareiškėjas nurodo, kad niekada neturėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Jau 11 mėnesių neturi nei vienos nuobaudos. Darbas jam buvo siūlytas tik 2013 metais ir jis jam neturėjo kvalifikacijos. Taip pat pažymi, kad Komisija nepaneigė fakto, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemonės, bet nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Be to, pažymi, kad yra sumokėjęs virs 5000 eurų skolos, o būnant laisvėje yra didesnės galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. 59-190 ir taikyti jam lygtinį paleidimą.

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 158 straipsnyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant asmenys negali būti paleisti iš pataisos įstaigos lygtinai. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nėra nustatyta.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad M. Š. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tačiau pabrėžia, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistojo minimos Europos Tarybos ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tai atitinka ir galiojančią teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą rašytinę medžiagą, sutiktina su skundo argumentu, jog iš tiesų galima įžvelgti tam tikrus teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau jie nėra pakankami. Kaip minėta, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis vykdo tam tikras Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, po paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip pats M. Š. įvardija, jau kurį laiką nėra baudžiamas pataisos įstaigoje, yra sumokėjęs dalį skolos, bendrauja su savo šeima.

Tačiau iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad teistumų skaičius (iki šio nusikaltimo 3 kartą teistas), nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu, nusikalstamos veikos pobūdis (labai sunkus nusikaltimas, nužudymas), neabejotinai liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę bei sudaro pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis M. Š. turi vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (79 taškai) (statinių 20; dinaminių 59). Be to, atsižvelgiama į tai, kad nuteistasis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar išlieka smurtinio elgesio rizika.

Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytą nusikalstamą veiką. Iš jo asmens bylos matyti, kad nuteistasis išreiškia neigiamą požiūrį į savo įvykdytas veikas, nesistengia pateisinti, tačiau vengia juos analizuoti. Iki nuteisimo ir dabartiniu metu jam finansiškai padėdavo tėvai. Gautus pinigus išleisdavo maistui, drabužiams, lankė vairavimo kursus. Ankstesnį nusikaltimą plėšimą sieja su pinigų trūkumu, nebrandžiu amžiumi, pasidavimu neigiamai draugo įtakai. Turto valdymo skyriaus duomenimis, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo sumokėti 23792,35 eurų. Dėl aukščiau išdėstyto, pagrįstai manytina, kad nors nuteistasis teigia dalį pinigų grąžinęs, vien tėvų pastangos padėti greitesniam skolų atidavimui, nėra pakankamos, o nesprendžiamos turimos skolos gali apsunkinti nuteistojo integracijos į visuomenę procesą. Be to, bausmės metu jis tik 3 kartus skatintas ir net 24 kartų baustas drausmine tvarka. Teismas pritaria Komisijos nuomonei, kad 24 nuobaudos leidžia daryti prielaidas, kad nuteistajam vis dar sudėtinga laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, todėl automatiškai tai gali būti ir išėjus į laisvę. Be to, nesutiktina ir su nuteistojo skundo argumentu, kad jis neturi problemų su alkoholio vartojimu, kadangi jis yra baustas už tai. Teismas vertina, kad stokoja motyvacijos bei iniciatyvų, nukreiptų į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, neįžvelgia paties kriminogeninių veiksnių, tokių kaip alkoholio vartojimas, problemų atpažinimas bei jų sprendimo įgūdžiai, nuostatos bei požiūris į nusikalstamą elgesį bei visuomenės gerovę, aktualumo ateities gyvenimo būdui bei nusikalstamo elgesio rizikos valdymui.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 59-190 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, kurie teismo vertinimu taip pat nėra pakitę, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šių teismo išvadų nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai. Šios kategorijos bylose itin didelę reikšmę turi kiekvieno konkretaus asmens individuali charakteristika ir jo elgesys. Taigi kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Būtent šios individualios aplinkybės lėmė sprendimą netaikyti nuteistajam M. Š. lygtinio paleidimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo M. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų 2020 m. rugsėjo 28 d. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo Nr. 59-190, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski