- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-142-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15506-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- AB „Citadele“
- Atsakovas
- M. S.
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Citadele“ banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Citadele“ banko ieškinį atsakovui M. S. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Citadele“ bankas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. S. ieškovo naudai 2 384,17 Lt negrąžinto kredito, 582,95 Lt palūkanų, 410,39 Lt delspinigių, 8,75 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-01-22 ieškovas ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKS/645. Atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs su ieškovu pagal vartojimo kredito sutartį, todėl atsakovo skola ieškovui priteistina.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-14 nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl ginčas yra nagrinėtinas Širvintų rajono apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB „Citadele“ bankas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-14 nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodo, kad nei CPK 29 str., nei apygardos teismų formuojama praktika neįpareigoja reikšti ieškinio pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Išimtinai remtis Gyventojų registro duomenimis nustatant teismingumą būtų pagrįsta tuomet, jeigu nebūtų kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog asmuo faktiškai gyvena kitur, arba jeigu registro duomenys būtų naujesni už kitus įrodymus. Byloje esantys duomenys paneigia aplinkybę, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruota gyvenamąja vieta. Teismas nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį neteisingai taikė CPK 29 str., neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, todėl nutartis yra neteisėta ir naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
CPK 29 straipsnyje numatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CK 2.16 straipsnis nustato, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardinti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t.y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai. 1998 m. liepos 2 d. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Be to, pažymėtina, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad skolos dokumentuose, t. y. 2007-01-22 Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 20), atsakovas M. S. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini), bet ne deklaruotą gyvenamąją vietą. Be to, iš kartu su atskiruoju skundu pateikto VSDFV išrašo (b.l. 11) matyti, kad atsakovas iki 2011-04-29 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kurios tiek registracijos, tiek buveinės adresas nurodytas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo glaudesnis ryšys yra su Vilniuje esančia gyvenamąja vieta. Vadovaudamasis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys teismingas pagal atsakovo nurodytą faktinę gyvenamąją vietą. Be to, atsakovas kitai sandorio šaliai, t. y. ieškovui, nepranešė apie jo gyvenamosios vietos, nurodytos 2007-01-22 Vartojimo kredito sutartyje, pasikeitimą, todėl ieškovas turėjo teisę pateikti ieškinį paskutinės jam žinomos atsakovo gyvenamosios vietos teismui.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.