Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2-874/2009

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Data: 2009-08-27
Bylos Nr.: 2-874/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Egidijus Žironas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Dasfa“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Ogmios centras“

Kategorijos

110.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-874/2009 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 110.2.(S)

Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dasfa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalies, kuria padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. L2-3430-565/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Ogmios centras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Dasfa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius AB „Ogmios centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą dėl 335 692,12 Lt skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Dasfa“.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi nutarė kreditoriaus AB „Ogmios centras“ reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 335 692,12 Lt sumai areštuoti skolininkui UAB „Dasfa“ priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai skolininkui UAB „Dasfa“ priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi AB „Ogmios centras“ pagal pareikštą reikalavimą, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas; nutarties vykdymą pavesti kreditoriaus pasirinktam antstoliui.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. priėmė teismo įsakymą dėl 335 692,12 Lt skolos ir delspinigių išieškojimo iš skolininko UAB „Dasfa“ kreditoriui AB „Ogmios centras“.

Skolininkas UAB „Dasfa“ 2009 m. balandžio 22 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Šalies argumentai

Kreditorius AB „Ogmios centras“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Dasfa“ 366 264,40 Lt skolos, 21 340,34 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas UAB „Dasfa“ 2009 m. gegužės 18 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, prašydamas įpareigoti ieškovą UAB „Ogmios centras“ įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 300 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė priimti ieškovo AB „Ogmios centras“ ieškinį atsakovui UAB „Dasfa“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. teismo įsakymą; padidinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi atsakovui UAB „Dasfa“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 387 604,74 Lt; nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo pavesti vykdyti ieškovo pasirinktam antstoliui. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio suma padidėjo, nesant naujų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, yra pagrindas padidinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 387 604,74 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Dasfa“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Teismas nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, aprašė atsakovui priklausantį pastatą (kiaulidę) bei keturis automobilius, turtą paliekant saugoti atsakovui. Teismas pažymėjo, kad 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi uždrausta areštuotu turtu disponuoti, tačiau neapribotos valdymo ir naudojimo teisės. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog, vykdant minėtą teismo nutartį, būtų areštuotos atsakovo piniginės lėšos. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog dėl nurodyto turto arešto jis realiai gali patirti 300 000 Lt nuostolių, todėl prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmestinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dasfa“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas priimdamas nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones turėtų motyvuoti tokią savo nutartį ir ją pagrįsti, t.y. nurodyti, kokios aplinkybės, teismo manymu, suteikia pagrindą manyti, kad gali kilti CPK 144 straipsnio pirmojoje dalyje numatytos pasekmės, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgdamas tik į didelę ieškinio sumą.Ieškovas pats nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas sutartiniuose santykiuose, todėl toks elgesys negali būti dabar priežastimi teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien tik dėl to, kad ieškovas pareiškė neaišku ar pagrįstą didelės sumos ieškinį.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, esant pasikeitusiai valstybės finansinei padėčiai, turėjo įvertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas ir žalingas pasekmes bei priversti atsakovą prie bankroto.

Atsiliepimas

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Dasfa“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti ieškovą UAB „Ogmios centras“ įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 300 000 Lt. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo atsakovo 335 974,61 Lt sumos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje, todėl toks suvaržymas disponuoti piniginėmis lėšomis jau sukėlė UAB „Dasfa“ didelę žalą. Vilniaus apygardos teismui 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo suvaržytos UAB „Dasfa“ disponavimas areštuotu turtu ir tokio suvaržymo taikymas pats savaime reiškia, kad asmuo, kuriam yra pritaikyti turtinio pobūdžio apribojimai, patiria nuostolius. UAB „Dasfa“ verčiasi prekyba statybinėmis medžiagomis, todėl dalis verslo partnerių, sužinoję apie pritaikytą areštą, pareikalavo iš UAB „Dasfa“ sugrąžinti sumokėtus avansus, nutraukė sutartis, motyvuodami, kad pritaikytas didelės sumos turto areštas gali lemti, jog sumokėti avansai bus panaudoti skolos padengimui ir UAB „Dasfa“ nesugebės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų. Tokiu būdu UAB „Dasfa“ mažėja prekių apyvarta, o tuo pačiu ir gaunamos pajamos. Be to, bankai, matydami pritaikytą turto areštą, atsisako suteikti kreditus, o sutinkantys tai padaryti nustato dideles palūkanų normas. Negalėjimas finansuoti projektų bei gauti kreditų suvaržo verslo subjekto veiklą, sustabdomas ar apribojamas investavimas ir visa tai lemia didelių nuostolių atsiradimą. Atsakovas pažymi, kad UAB „Dasfa“ su AB SWEDBANK yra sudaręs sutartį dėl kredito limito pagal kurios nuostatas bankui yra įkeistos piniginės lėšos ir prekių atsargos 950 000 Lt sumai. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir antstoliui areštavus bankui įkeistą turtą, buvo padaryta didelė žala UAB „Dasfa“ ir banko santykiams, AB SWEDBANK buvo sukeltas pavojus dėl įkeisto turto areštavimo ir galimo realizavimo ir tokiu būdu sudarytos kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas AB „Ogmios centras“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo UAB „Dasfa“ atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, atsakovo prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį ir įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 300 000 Lt dydžio užstatą yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo nuomone, teismas, nutaręs atmesti atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tinkamai, objektyviai ir išsamiai ištyrė visas byloje pateiktus įrodymus bei visas esmines bylos aplinkybes, todėl laikytina, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Ieškovo nuomone, atsakovas, pateikdamas teismui atskirąjį skundą piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovas pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo nevykdomų sutarties sąlygų ieškovas jau yra patyręs daugiau kaip 366 264,40 Lt nuostolių ir jo teisės jau yra pažeistos. Patenkinus atsakovo prašymą ir pareikalavus, kad ieškovas į teismo specialiąją sąskaitą pervestų 300 000 Lt sumą, ieškovo nuostoliai padidėtų ir dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, piktnaudžiavimo teisėmis, viršytų 600 000 Lt. Toks ieškovo teisių pažeidimas galėtų padaryti žalą ieškovui, ieškovas netektų didelės sumos apyvartinių lėšų, o tai neabejotinai sutrikdytų bendrovės veiklą. Ieškovas pažymi, kad atsakovo prašymas pareikalauti ieškovą užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą yra nepagrįstas, nes nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas realiai patirtų nuostolių.

Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalies, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, paliktina nepakeista, atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Bylos duomenys patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės UAB „Dasfa“ turto atžvilgiu buvo taikytos Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi, o atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo padidintas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas atskiruoju skundu skundžiama nutartimi pagrįstai padidino laikinųjų apsaugos priemonių mastą, kadangi, ieškovui padidinus ieškinio reikalavimus, tačiau netaikius papildomai laikinųjų apsaugos priemonių, t.y. nepadidinus laikinųjų apsaugos priemonių masto, teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turėtų galimybę turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovo UAB „Dasfa“ turtinė padėtis yra tokia gera, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymui grėsmė neiškiltų.

Šalies argumentai

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas pats nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas sutartiniuose santykiuose ir nėra aišku, ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo klausimus ir pan., nėra sprendžias ieškinio pagrįstumo klausimas, todėl minėtas atsakovo argumentas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali sukelti neigiamas pasekmes atsakovui, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 147 straipsnyje yra numatytas atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutas ir bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas UAB „Dasfa“ pareiškė byloje prašymą taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – įpareigoti ieškovą UAB „Ogmios centras“ įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 300 000 Lt.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, paliktina nepakeista.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutai yra tarpusavyje susiję. Įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su atsakovo tam tikrų turtinių teisių ar interesų apribojimu, todėl įstatymų leidėjas, nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, garantuoja ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas gali būti įpareigojamas užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, kai teismas, preliminariai įvertinęs bylos aplinkybes, pripažįsta nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybę. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą pakanka pateikti įrodymus, kad nuostoliai gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti nuostolių konkretaus dydžio. Tai reiškia, kad teismas, skirdamas CPK 147 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas priemones, nebūtinai turi turėti įrodymus, jog tam tikro dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti vien tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas turi nustatyti, atsižvelgdamas į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertindamas laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių pasekmes ribojant šią veiklą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi 335 692,12 Lt sumai areštuotas skolininkui UAB „Dasfa“ priklausantis nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti; nesant turto ar esant jo nepakankamai, trūkstamai sumai areštuotos skolininkui UAB „Dasfa“ priklausančios pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditoriumi AB „Ogmios centras“ pagal pareikštą reikalavimą, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas; nutarties vykdymas pavestas kreditoriaus pasirinktam antstoliui. Atsakovo UAB „Dasfa“ teigimu, minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas daro žalą įmonei, kadangi antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo atsakovo 335 974,61 Lt sumos pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje. Į bylą pateiktas antstolio G. Puodžiuko 2009 m. balandžio 30 d. patvarkymas Nr. 19-3318 patvirtina, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, areštavo skolininkui UAB „Dasfa“ priklausančias pinigines lėšas – 335 692,12 Lt, esančias AB SWEDBANK. Į bylą pateiktas 2009 m. gegužės 5 d. pažymėjimas apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą Turto arešto aktų registre patvirtina, kad 2009 m. gegužės 4 d. buvo pakeistas turto arešto aktas, antstoliui G. Puodžiukui pateikiant turto aprašą dėl atsakovui priklausančių pastato (kiaulidės) bei keturių automobilių aprašymo. Į bylą nėra pateikti duomenys, kokia minėtų areštuotų pastato ir automobilių vertė ir ar šio turto arešto pakanka ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Į bylą taip pat nėra pateikti duomenys, koks konkretus ir kokios vertės atsakovo turtas, įskaitant pinigines lėšas, yra areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija pažymi, kad piniginių lėšų areštas gali turėti įtakos juridinio asmens ūkinei-komercinei veiklai ir tai gali sukelti atsakovui tam tikrus nuostolius. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, neišaiškindamas aplinkybių, koks konkretus ir kokios vertės atsakovo turtas yra areštuotas taikant laikinąsias apsaugos priemones, neatskleidė klausimo esmės, kadangi nurodytos aplinkybės turi reikšmę teisingam klausimo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išsprendimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių neaiškino ir pagal pateiktus į bylą įrodymus nurodyto klausimo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1, 3 punktais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutarties dalį, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto padidinimo, palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti atsakovo UAB „Dasfa“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, panaikinti ir atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Danutė GasiūnienėKazys KailiūnasEgidijus Žironas