Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2010-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-981-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-18
Bylos Nr.
2A-981-460/2010
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00638-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
J. B., V. B.
Suinteresuotas asmuo
O. B., Palangos miesto pirmajam notarų biurui
Advokatai
Marina Saveljeva, Ramūnas Girevičius

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-981-460/2010

Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00638-2009-4)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 34.1, 34.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Ievai Mockutei, dalyvaujant pareiškėjams J. B., V. B., pareiškėjo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, suinteresuotam asmeniui O. B., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. B. ir V. B. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. B. ir V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto pirmajam notarų biurui ir O. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog priėmė po brolio R. B. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą ir jį valdo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų brolis R. B., gyvenęs (duomenys neskelbtini). R. B. savo palikimui nebuvo surašęs testamento. Jo palikimą sudaro priimtas palikimas po tėvo J. B. mirties. Pareiškėjai, vadovaujantis 1964 metų Civilinio kodekso 573 str. 1 d. 3 p. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo redakcija) yra trečiosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą mirusio brolio R. B. turtą. Įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė O. B. – yra pirmosios eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą. Po R. B. mirties pareiškėjai nepadavė Palangos miesto pirmajam notarų biurui pareiškimo dėl R. B. palikimo priėmimo, bet faktiškai jam priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir kiemo statiniais, namų apstatymo ir apyvokos daiktus – per šešių mėnesių terminą priėmė ir pradėjo valdyti – rūpinasi ir prižiūri pastatų techninę būklę, t. y. perdažė gyvenamąjį namą, išvalė šulinį bei remontuoja ūkinį pastatą, tvarko namų valdos aplinką. Todėl reikia nustatyti faktą, kad pareiškėjai priėmė palikimą ir jį valdo. Palikimo priėmimo faktą nustatyti reikia paveldėjimo teisės liudijimui gauti gyvenamajam namui su ūkiniais pastatais bei kiemo statiniais, esantiems (duomenys neskelbtini), ir turtui įregistruoti pareiškėjų vardu.

Suinteresuotas asmuo O. B. juridinio fakto nustatymui neprieštaravo.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-03-09 sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus negalima laikyti nustatytu fakto, kad R. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo įgijęs nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kadangi pagal VĮ Registrų centro duomenis jo daiktinės teisės (nuosavybė) į šiuos statinius įregistruotos nebuvo. Įpėdinis negali paveldėti teisės, kurios neturi palikėjas, nes įpėdinis paveldi tik tas teises, kurias palikėjas turi.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir jį valdo. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo įpėdiniui. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Pareiškėjai per šešis mėnesius priėmė brolio palikimą ir tą teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai G. M. bei V. D.. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė įrodymų, kuriais grindžia savo išvadas apie reikšmingas bylos aplinkybes, įvertinimą bei argumentus, kuriais remdamasis atmetė įrodymus, prieštaraujančius išvadoms. Byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo netenkintas jų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė po brolio R. B. mirties atsiradusį palikimą ir jį valdo. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, todėl toks sprendimas naikintinas. Kolegija sutinka su apeliantų argumentais.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad R. B. mirė (duomenys neskelbtini), jis gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, vadovaujantis 1964 metų Civilinio kodekso 573 str. 1 d.3 p., yra trečiosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą mirusio brolio R. B. turtą. Įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė O. B. yra pirmosios eilės įpėdinė paveldint pagal įstatymą, tačiau ji dėl juridinio fakto nustatymo neprieštarauja, palikimo atsisakė ir 2010-02-23 O. B. pareiškimą dėl palikimo nepriėmimo patvirtino Radviliškio rajono 2-ojo notarų biuro notarė A. S. (b. l. 62).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Ieškovo motina mirė 1993-01-06. Pagal 1964 m. CK 568 straipsnį, galiojusį ieškovo motinos mirties dieną, palikimas atsirado, palikėjai mirus arba paskelbus ją mirusia. Nagrinėjamoje civilinėje byloje teisė į palikimą ieškovui atsirado dar galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą; pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai po brolio mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo per nustatytą šešių mėnesių terminą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu).

Pareiškėjai J. B. ir V. B. nurodė, kad mirusio brolio palikimą priėmė per šešis mėnesius – rūpinosi gyvenamuoju namu su priklausiniais ir kiemo statiniais, namų apstatymo ir apyvokos daiktais, prižiūrėjo pastatų techninę būklę – perstatė vieną gyvenamojo namo sieną, nudažė namą, išvalė šulinį, suremontavo ūkinį pastatą, sutvarkė namų valdos žemės sklypą. Šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojai G. M. bei V. D.. Liudytoja G. M. parodė, kad yra kaimynė ir jai žinoma, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno Balčių šeima. Po R. B. mirties namu, ūkiniais pastatais rūpinosi broliai V. B. ir J. B.. Pareiškėjai perkalė visą namo sieną, tvarkė prie namo esančią aplinką. Liudytojas V. D. parodė, kad yra kaimynas ir po R. B. mirties namą prižiūri broliai V. B. ir J. B.. V. B. sutvarkė išgriuvusią sieną, sutvarkė šulinį, pastatė pavėsinę, apgenėjo žolyną. Tiek 1964 m. CK (587 straipsnyje), tiek 2000 m. CK (5.51 straipsnyje) kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatytas įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai J. B. ir V. B. priėmę mirusio brolio R. B. palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, turintys teisę į palikimą: kartu rūpinosi nekilnojamuoju turtu kaip savo – tvarkė, prižiūrėjo, remontavo.

Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Palikimą sudarančio turto kiekis ir jo vertė nustatomi pagal palikimo atsiradimo metu buvusią situaciją ir tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus negalima laikyti nustatytu fakto, kad R. B., miręs (duomenys neskelbtini), buvo įgijęs nuosavybės teisę į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), jo nuosavybė į šiuos statinius nėra įregistruota. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 50/122921, matyti, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1953 metais, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytų 1982 metais ir kitų statinių (šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudotojas J. B., daiktinės teisės jo vardu neįregistruotos. 2008 m. balandžio 9 d. Palangos miesto pirmojo notarų biuro pažymoje nurodyta, kad mirusio (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimui pagal testamentą kreipėsi jo sūnus R. B., miręs (duomenys neskelbtini), jis buvo padavęs pareiškimą notarui 1988 m. liepos 24 d., kad palikimą po tėvo mirties priima. Paveldėjimo teisės liudijimas iki įpėdinio mirties dienos įpėdiniui nėra išduotas. Po tėvo J. B. mirties brolis R. B. padavęs pareiškimą notarų biurui, kad priima tėvo palikimą pagal testamentą, nesiėmė priemonių teisiškai įregistruoti pastatus tėvo vardu ir juos paveldėti. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, kad pareiškėjai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Dėl to naikintinas Palangos miesto apylinkės teismo 2010-03-08 sprendimas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas tenkintinas. Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai J. B. ir V. B. priėmė ir valdo R. B., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teismas

nusprendžia:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Virginija Nijolė GriškevičienėBronius Valius