- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-16
- Bylos Nr.
- AS-143-55-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Vilniaus
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė, Kristina Mikolaitė, Jelena Koltakova
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. spalio 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, šalia kitų reikalavimų, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 747/06 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal J. R. prašymą“ bei įpareigoti atsakovą priimti sprendimą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal 2006 m. kovo 16 d. prašymą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu sprendimu atsakovas atsisakė suteikti jam antrinę teisinę pagalbą. Norėdamas apskųsti šį sprendimą, 2006 m. balandžio 20 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius 2006 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 18 ,,Dėl darbuotojų nušalinimo priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo“ nušalino nuo sprendimo priėmimo visus šios tarnybos tarnautojus, nusišalino pats ir perdavė prašymą nagrinėti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Ši tarnyba 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 06-T-294/334/414-630 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ suteikė antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatę Jeleną Koltakovą. Kadangi ši advokatė teisinės pagalbos dėl pablogėjusios sveikatos nesuteikė, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. 07-P-481(294/334/414)/06-66 ,,Dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo“ teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę Giedrę Martinėnaitę. Nesulaukęs šios advokatės teisinės pagalbos, 2008 m. rugpjūčio 18 d. apskundė jos veiksmus Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Kauno apskrities administracinių ginčų komisijai. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-P-1674-P(1675-P)-1933 ,,Dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo“ teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę Kristiną Mikolaitę. Pareiškėjas teigė, jog išvardintos aplinkybės patvirtina, kad terminą skundui paduoti praleido ne dėl savo kaltės, bet dėl Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų administracinių procedūrų trukmės bei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokačių neveikimo. Būdamas rusakalbis be profesionalių teisininkų pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. nutarties dalimi atmetė pareiškėjo prašymą ir skundo dalį panaikinti atsakovo 2006 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 747/06 ir įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad lietuvių kalbos nemokėjimas nelaikytinas objektyvia nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe. Tai, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai surašyti skundo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų administracinių procedūrų trukmės bei advokatų neveikimo, taip pat negali būti pripažinta svarbia aplinkybe. Teismas nurodė, kad ginčijamame atsakovo sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai. Be to, pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį, kreiptis į teismą pareiškėjas gali pats, atstovo dalyvavimas nėra privalomas. Jis taip pat turėjo galimybę pasinaudoti kitomis teisės aktų numatytomis galimybėmis gauti teisinę pagalbą ir laiku kreiptis su skundu į teismą. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas pats pasirinko kitą elgesio variantą – kreipėsi į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo, vėliau skundė jos priimtus sprendimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, žinodamas sprendimo apskundimo terminą, nebuvo pakankamai rūpestingas įgyvendinti savo teisę laiku su skundu kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti atsakovo sprendimą atsisakytina priimti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties dalį ir atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti šią skundo dalį.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai nurodė ir vertino aplinkybes, susijusias su jam reikalingos teisinės pagalbos nesuteikimu. Akivaizdu, kad termino praleidimą lėmė ne nuo jo valios priklausančios aplinkybės. Pažymi, jog vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu dėl teisinės pagalbos suteikimo į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi laiku, tačiau dėl administracinių procedūrų trukmės bei advokačių neveikimo buvo praleistas terminas apskųsti ginčijamą sprendimą. Visiškai nepagrįsta teismo išvada, jog jis nebuvo pakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo teisę laiku kreiptis su skundu į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad 2008 m. spalio 28 d. pateikdamas skundą teismui dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 747/06 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal J. R. prašymą“ praleido įstatymo nustatytą terminą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d., ABTĮ 33 str. 1 d.).
ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Pareiškėjas iš esmės teigia, jog terminą skundui paduoti praleido dėl Vilniaus ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų administracinių procedūrų trukmės bei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokačių neveikimo (b. l. 4 – 6, 32 – 33).
Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu, pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apskundžiant ginčijamą atsakovo sprendimą. Teikti antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2006 m. balandžio 20 d. prašymą nuspręsta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 06-T-294/334/414-630 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 14). Kaip nurodyta, pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2008 m. spalio 28 d. (b. l. 4 – 6).
Vykdydami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį pareiškėjas ir advokatės J. Koltakova, G. Martinėnaitė bei K. Mikolaitė pateikė įrodymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo/neteikimo aplinkybių. Įvertinus šiuos įrodymus, galima konstatuoti, kad pareiškėjas iš esmės nebuvo pakankamai rūpestingas įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą. Teisinė pagalba iš esmės nebuvo teikiama dėl pareiškėjo nebendradarbiavimo su paskirtomis advokatėmis. Tai tęsėsi pernelyg ilgai, įvertinus, kad terminas kreiptis į teismą yra vienas mėnuo.
Išdėstytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl nesvarbios priežasties, todėl prašymas atnaujinti terminą atmestas pagrįstai (ABTĮ 34 str. 1 d.), o skundą (jo dalį) atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties dalis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.