Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. G. už tai, kad jis 2009 m. spalio 31 d., apie 02.45 val., Vilniaus gatvėje, ties namu Nr. 10, Kretingos mieste, viešoje vietoje, žodžiais išplūdo policijos pareigūnus, užtikrinančius viešąją tvarką ir eismo kontrolę, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. R. G. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šioje teisės normoje numatyta, kad policijos <...> pareigūno <...> garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, – užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, mano, jog pareigūnų parodymai yra prieštaringi, neįrodantys jo kaltės. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su Kretingos rajono apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismo posėdyje liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai (b. l. 19) ir jų tarnybiniai pranešimai (b. l. 1, 2) neabejotinai patvirtina faktą, jog R. G. įžeidė pareigūnus, juos vadindamas „ožiais“. Atmestina apelianto versija, jog šį žodį asmuo sakė savo draugui – pareigūnai vienareikšmiškai nurodė, jog šie įžeidimai buvo skirti būtent jiems, kadangi draugas sėdėjo sustabdytame automobilyje ir negalėjo girdėti R. G. žodžių, be to, įžeidimus asmuo sakė žiūrėdamas tiesiai į pareigūnus. Netikėti policijos pareigūnais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nėra jokių duomenų, kurie liudytų jų norą pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Pažymėtina, kad tokius pareigūnų parodymus iš dalies patvirtino ir apelianto draugas N. D., savo paaiškinime nurodęs, jog kas vyko prie tarnybinio automobilio, jis negirdėjo (b. l. 4). Tad spręstina, kad apelianto įžeidinėjimai buvo nukreipti būtent pareigūnų, o ne automobilyje likusio draugo atžvilgiu. Apelianto argumentai dėl pareigūnų parodymų skirtumų (R. G. neblaivumo patikrinimo aplinkybės) bei dėl pareigūnų įgaliojimų peržengimo, nėra reikšmingi ir nedaro įtakos sprendžiant R. G. veikos kvalifikavimo pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį klausimą. Be to, jų parodymų skirtumai gali būti paaiškinami tuo, kad paaiškinimus teismo posėdyje pareigūnai davė praėjus tam tikram laiko tarpui nuo pažeidimo. Tuo tarpu įrodymų, kad pareigūnai peržengė savo kompetencijos ribas, byloje nėra. Patikrinti asmens neblaivumą pareigūnai turėjo, kadangi atidarius sustabdyto automobilio dureles, iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas. Tad įtardami, jog ne tik keleivis, bet ir vairuotojas gali būti neblaivus, pareigūnai privalėjo pašalinti abejones. Kadangi alkotesterio šis pareigūnų ekipažas neturėjo, R. G. buvo pagrįstai nuvežtas į komisariatą blaivumo patikrinimui. Be to, manydamas, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, asmuo turėjo galimybę juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje nagrinėjamas tik R. G. veikos neteisėtumo klausimas, tad pareigūnų veikos tyrimas peržengtų šios bylos nagrinėjimo ribas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.