- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-17
- Bylos Nr.
- II-372-270/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Zaicevas
- Advokatai
- Algauda Šimkūnienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas, sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. K., jo atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei, nedalyvaujant Institucijos priėmusios nutarimą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
2014-05-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d., ir skyrė jam 1100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių.
M. K. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2014-05-04 apie 20.20 val. Šventaragio – Universiteto g. sankryžoje, vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą sukeldamas galinių ratų prasisukimą, kai tam nebuvo būtinybės, ko pasekoje automobilis slydo šonu, buvo sunkiai valdomas. Savo veiksmais M. K., pažeisdamas KET 4,9,133 punktų reikalavimus, sukėlė pavojų eismo saugumui.
Šalies argumentai
M. K. pateikė teismui skundą dėl 2014-05-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kartu su skundu pateikė prašymą dėl termino skundui paduoti atnajinimo.
Prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo motyvavo tuo, jog jam ginčijamas nutarimas buvo įteiktas 2014-05-13, tačiau sekančią dieną, t.y. 2014-05-14, jis verslo reikalais turėjo išvykti į Didžiąją Britaniją tikėdamasis sugrįžti po dviejų dienų, tačiau buvo priverstas užtrukti ir į Lietuvą jis grįžo tik 2014-06-02 vakare. Grįžęs namo pasijuto blogai ir 2014-06-03 kreipėsi pagalbos į Nemenčinės polikliniką, jam buvo konstatuota liga, todėl laikotarpiu nuo 2014-06-03 iki 2014-06-05 buvo nedarbingas. Dėl kelionės ir ligos jis praleido terminą skundui paduoti.
Šalies argumentai
Įvertinus praleisto termino trukmę, pateikto prašymo motyvus bei kartu su prašymu pateiktus duomenis (kelto bilietą, išrašą iš asmens sveikatos istorijos bei medicininę pažymą), kurie patvirtina prašyme nurodytas aplinkybes, bei tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė apskųsti pareigūnų priimtą nutarimą yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, todėl kylant nors mažiausiai tikimybei, jog dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių asmuo negalėjo paduoti skundo, jos turėtų būti vertinamos asmens, kurio teisės gali būti pažeistos, naudai. Be to, priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teisme nepažeis kitų proceso dalyvių (Institucijos priėmusios nutarimą) teisių bei interesų, todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas konstatavus, kad apskundimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
M. K. pateiktą skundą dėl 2014-05-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo motyvavo tuo, jog teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. gali būti padaromas tyčia, t.y. kuomet pažeidimą padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Nurodo, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jis sąžiningai paaiškino visas aplinkybes, kad buvo priverstas stabdyti, nes jam 2014 m. gegužės 4 d. vakare važiuojant Gedimino prospektu, kelias buvo šlapias, eismas pakankamai intensyvus. Jis suko iš Gedimino prospekto į Šventaragio gatvę ir turėjo stabdyti, matė policijos automobilį, kurie sustabdė jį Šventaragio- Universiteto gatvių sankryžoje. Tačiau bylą nagrinėjęs pareigūnas į parodymus neatsižvelgė, kaltę įrodinėjo policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis nepašalinus pieštaravimų, įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis ar vaizdo registratoriumi. Mano, jog kaltė grindžiama tik prielaida ir bylą nagrinėjusio pareigūno nuomone, todėl prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Bingelio 2014 m. gegužės 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinę byla jo atžvilgiu nutraukti, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime į M. K. skundą prašė skundą atmesti. Institucijos nuomone, M. K. veika, kuomet jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 bei 133 punktų reikalavimus įrodyta, Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūno nutarime padaryta išvada, kad M. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124² str. 2 d. yra teisėta ir pagrįsta, byloje surinktų įrodymų, pakanka pripažinti M. K. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, skundo teiginiai, kritikuojantys kaltinančius įrodymus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi KET pažeidimo įrodymui, o M. K. parodymai vertintini kaip gynimosi taktika, siekiant sumažinti nuobaudos dydį.
Teisme apklaustas M. K. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais, paaiškino, jog nebuvo jokio šoninio slydimo. Jam važiuojant buvo intensyvus eismas, automobiliai pristabdė, todėl ir jis pristabdė. Automobiliams pradėjus važiuoti, važiavo ir jis, paspaudė akseleratorių (gazą), galimai slydo galinis ratas, nes buvo akmenys, tačiau automobilio slydimo nebuvo. Greitis nebuvo didelis, nes ten buvo ir šviesaforas.
Teisme apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, J. M. paaiškino, kad 2014-05-04 apie 20.20 val., dirbant kartu su S. I., Šventaragio – Universiteto g. sankryžoje pastebėjo automobilį „BMW“, kurio vairuotojas tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, sukeldamas galinių ratų prasisukimą ir slydimą į šoną, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui. Pažymėjo, jog tuo metu nebuvo intensyvaus eismo, kelio danga nebuvo slidi. Tame kelio ruože yra tašyti akmenys, tačiau jie nebuvo slidūs, nes, nors ir buvo apsiniaukę, tačiau lietaus nebuvo. Patvirtino, jog asmuo važiuodamas kelis kartus slydo ir tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, dėl ko automobilis slydo šonu. Darant tokį manevrą greičio nereikia, yra posūkis, todėl paspaudus akseleratorių slydimas atsiranda važiuojant galu, nes šio automobilio yra varomas galas, kadangi toje vietoje buvo vingis, to pakako, kad paspaudus akseleratoriaus pedalą būtų sukeltas galinių ratų prasisukimas. Matydami pažeidimą vairuotoją sustabdė su švyturėliais, jis sprukti nebandė. Vairuotojas daug neaiškino, pasakė, kad atvažiavo iš Anglijos ir nutarė pasivažinėti su automobiliu, buvo nekalbus. Važiavo nuo Gedimino link Užupio g. Vaizdo registratoriaus nebuvo, jis remontuojamas, nes buvo sugadintas ir tarnyboje tai yra užfiksuota. Kas vairavo automobilį tapo žinoma tik sustabdžius automobilį, šio vairuotojo asmeniškai nepažįsta ir jo apkalbėti pagrindo neturi. Pažymėjo, kad toks važiavimas tikrai buvo tyčinis veiksmas, nes matėsi, kad automobilis posūkyje kelis kartus iš eilės slydo šonu ne dėl išcentrinės jėgos, o todėl kad vairuotojui akseleruojant prasisukinėjo galiniai ratai ir todėl mano, kad tokie veiksmai yra tyčiniai.
Teisme apklausta liudytoja, policijos pareigūnė, S. I. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teisme apklaustas liudytojas J. M., patvirtino, kad dirbant kartu su J. M. ir važiuojant Barboros Radvilaitės g. link Katedros aikštės, matė priešpreišais važiuojantį automobilį „BMW“. Maždaug 10-15 metrų atstumu pamatė, kad vairuotojas kelis kartus iš eilės slydo automobilio galiniais ratais, tai į vieną, tai į kitą pusę, t.y. vairuotojui akseleruojant prasisukinėjo galiniai ratai, ir tai kvalifikuojama kaip chuliganiškas vairavimas. Mano, kad automobilis slydo, nes tai buvo kelis kartus pakartota, gal 3-4 kartus pasikartojo. Tą vakarą nelijo ir kelio danga buvo sausa. Automobilio vairuotoją sustabdė švyturėlio pagalba. Su pažeidėju kalbėjo porininkas, tačiau ji suprato, kad tuo metu vairuotojas sutiko su pažeidimu. Ką protokole parašė pažeidėjas, neprisimena.
Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnė S. I. nurodė savo tarnybiniame pranešime.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. Skunde bei apklaustas teisme M. K. teigia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., nes nevairavo automobilio chuliganiškai, o tik kelio dangai esant šlapiai, pakankamai intensyviam eismui, jis buvo priverstas stabdyti, dėl ko automobilis šiek tie paslydo ir atleidęs akseleratorių jis automobilį išlygino, pavojus niekam nebuvo sukeltas, niekas nenukentėjo.
ATPK 124² str. 2 d. inter alia nustatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dviejų metų.
Iš policijos pareigūnų J. M. ir S. I. parodymų duotų teisme,tarnybinio pranešimo, matyti, kad minėti pareigūnai, įvykio metu ėję jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, Šventaragio – Universiteto g. sankryžoje pamatė pavojingai važiuojantį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas posūkyje kelis kartus iš eilės slydo šonu ne dėl išcentrinės jėgos, o todėl, kad vairuotojui akseleruojant prasisukinėjo galiniai ratai. Policijos pareigūnai matydami pažeidimą vairuotoją sustabdė tarnybiniu automobiliu švyturėlių pagalba. Pareigūnai daromą pažeidimą matė tiesiogiai, automobiliui „BMW“ važiuojant priešpriešais pariegūnų tarnybinį automobilį, 10-15 metrų atstumu, o matydami daromą pažeidimą, šie pažeidėją sustabdė. Minėtų policijos pareigūnų paaiškinimai yra išsamūs, nuoseklūs, logiški ir objektyvūs, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti ir nesivadovauti. Netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis teisme bei jų nurodytomis aplinkybėmis tarnybiniame pranešime, teismas neturi pagrindo, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti M. K. nebūto pažeidimo padarymu. Pažymėtina, kad skunde iškelta versija, jog M. K. buvo priverstas stabdyti dėl ko jo vairuojamas automobilis šiek tiek paslydo, nes kelio danga buvo šlapia, paneigiama minėtų policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis ir yra laikytina pareiškėjo pasirinkta gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, paneigta tiesiogiai pažeidimą matančių pareigūnų paaiškinimais, kurie kategoriškai patvirtino, jog įvykio metu kelio danga nebuvo slidi, lietus nelijo, o pažeidėjas vairuodamas automobilį „BMW“ tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą sukeldamas galinių ratų prasisukimą, kai tam nebuvo būtinybės, ko pasekoje automobilis slydo šonu, buvo sunkiai valdomas.
Teismas daro išvadą, kad toks pareiškėjo transporto priemonės vairavimas, miesto centre, po darbo valandų, kuomet paprastai tokiu metu ir tokioje vietoje yra ne tik kitų transporto priemonių, o ir kitų eismo dalyvių, tuo tarpu vairuotojui akseleruojant (kuomet prasisukinėja galiniai ratai, o pareigūnai pažymėjo, jog tai buvo daroma keletą kartų), vertintinas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais pareiškėjas kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui bei demonstravo niekinamąjį požiūrį į aplinkinius eismo dalyvius bei susiformavusią saugaus eismo tvarką. Todėl konstuotina, kad M. K. pažeidė KET 4, 9,133 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir savo veiksmais kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, ypač įvertinus ir tai, jog KET 133 punktas imperatyviai įpareigoja, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuobauda M. K. paskirta pagrįstai, sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (duomenys apie asmens baustumą patvirtina, jog pažeidimo padarymo metu M. K. buvo baustas už KET pažeidimą ir turi galiojančią nuobaudą). M. K. išdėstyti motyvai iš esmės vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant švelninti administracinę nuobaudą, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal byloje surinktus įrodymus bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytus argumentus, naikinti paskirtą administracinę nuobaudą nėra pagrindo, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius nustatė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai 2014-05-13 priėmė nutarimą, kuriuo M. K. pripažino kaltu padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 2 d. ir skyrė nuobaudą – 1100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, todėl skundas atmestinas, o nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., teismas, -
nutaria:
Palikti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2014-05-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir M. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.