- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 1-44-287/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00117-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Civilinis ieškovas
- V. R.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Anatolij Šichovcov
Procesinio dokumento kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8: 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.9; 1.1.8.9.2; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.1; 2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 9 d.
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Valauskui, gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. S., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, registruota darbo biržoje bedarbe, pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji J. S., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2009 m. balandžio 9 d., apie 22 val. 15 min., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), brolio A. S. bute, tyčia, dviem peiliais, suduodama nenustatytą skaičių smūgių V. R. į įvairias kūno vietas, padarė jam žaizdas dešiniame petyje, abiejose nugaros pusėse ir nugaros vidurinės linijos projekcijoje, durtines-pjautines žaizdas krūtinėje, pilve, kairėje kaklo pusėje, bei kiauryminę durtinę-pjautinę dešinės krūtinės ląstos ertmės žaizdą su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dėl kurios nukentėjusiajam V. R. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamoji J. S. dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos iš esmės kalta prisipažino ir parodė, kad praeitų metų balandžio 9 dieną grįžusi namo, paskambinusi sugyventiniui V. R. ir iš balso supratusi, kad jis girtas, bijodama jo agresyvumo ir mušimo, nes būdamas girtas, jis būna neprognozuojamas, paprašė brolio Ž. E., kad nuvežtų ją pas mamą B. kaime. Po kurio laiko į Balsių kaimą atvažiavo jos brolis A. S. ir kartu V. R.. Brolis pakvietė važiuoti pas jį į namus švęsti jos gimtadienio, ji nelabai norėjo, tačiau brolis prikalbino. Važiuojant automobilyje R. iš butelio gėrė degtinę, kabinėjosi prie jos, įžeidinėjo žodžiais, tačiau ji pagalvojo, kad brolio namuose gal nesikabinės. Ji buvo blaivi. Atvažiavus pas brolį, visi šventė jos gimtadienį. Ji su broliene gėrė likerį, o R. gėrė degtinę. Brolis A. S. visiškai negėrė, nes jam neseniai buvo galvos trauma. Begeriant R. pradėjo prie jos kabinėtis, pastoviai skaudino, visaip šmeižė, užgauliojo, pyko, kad buvo išvažiavus pas savo mamą. Ji virtuvėje radusi V. mobilaus ryšio telefone numerį, kuriuo paskambinus, atsiliepė kažkoks moteriškas balsas, susinervino. V. ją pakvietė išeiti į kiemą parūkyti ir jie berūkydami susiginčijo. Jis pradėjo ją mušti, stumdyti, sudavė su ranka į veidą. Brolis A. liepė nesimušti ir eiti į kambarį. Jiems atėjus į vidų (į virtuvę), brolis A. V. pasodino ant kėdės, bandė nuraminti, kad nebesimuštų, tačiau V. puolė ją ir sudavė per ranką, jai žiedas perpjovė pirštą, čiupo ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Į muštynes įsikišo brolis A. ir brolienė, bandė juos išskirti, ją užstoti. Tada R. susistumdė su A. Brolis A. pačiupo pusiau nugertą degtinės butelį ir su juo trenkė R. per galvą, butelis nesuskilo. Tada R. puolė mušti brolį, smūgiavo į galvą. Ji labai išsigando, nes bijojo, kad R. nesuduotų broliui į galvą po turėtos traumos. Ji stovėdama R. už nugaros net nepajuto, kaip iš peilių stovo išsitraukė peilį ir dūrė kelis smūgius į nugarą ir į kitas kūno vietas, pradėjo R. iš kaklo bėgti kraujas. Viskas įvyko akimirksniu, nežino, kiek smūgių sudavė R. Išsigandusi savo veiksmų, nubėgo į tualetą. Buvo labai susinervinusi iš išsigandusi, neatsimena, ką darė brolienė. Būdama tualete, girdėjo, kad brolienė iškvietė greitąją pagalbą ir R. išvežė į ligoninę. Atvažiavo policija ir ji prisipažino, ką padariusi. Ligoninėje R. aplankė vieną kartą. Grįžęs iš ligoninės jis jai skambindavo, norėjo gyventi kartu, tačiau ji nesutiko. Netrukus po įvykio R. atsiprašė, susitaikė. Civilinį ieškinį atlygins dalimis, kadangi nedirba ir iš karto tokios sumos neturi. Supranta, kad padarė labai negerai, bet padarė tai netyčia, norėdama apginti brolį, nes buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, kad R. nesužalotų broliui galvos. Buvo truputį išgėrusi, blaivi nebūtų taip pasielgusi. Konflikto metu apie pasekmes negalvojo. Neatsimena to momento, kaip iš jos buvo atimtas peilis. Brolis A. pagalbos jos neprašė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Su nukentėjusiuoju tarėsi dėl žalos atlyginimo, tačiau jis nori, kad ji iš karto sumokėtų pusę žalos, o ji neturi tiek pinigų. Įvykio dieną rytą buvo išgėrusi antidepresantų, nes serga depresija, gydosi nuo 19 metų, yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje, lankosi pas gydytoją psichiatrę. Kai pradėjo gyventi su V. R., sveikata pablogėjo, nes buvo naudojamas smurtas, terorizuodavo, pastovus spaudimas, įtampa, pastovus nerimas, koks grįš, ar girtas, ar ne. Ji buvo ne kartą nuo jo išėjusi, tačiau vėl skambindavo, atsiprašinėdavo, buvo net TV pagalbą išsikvietęs, kad ją susigrąžintų. R. mokėdavo ją paveikti ir ji vėl jam nusileisdavo ir su juo gyvendavo. Ji alkoholį vartoja labai retai, o vaistus vartoja kiekvieną dieną. Tada kai vartoja alkoholį, vaistų nevartoja. Tą dieną ji buvo išgėrusi dvi tabletes vaistų „Xanax“, nes neplanavo vartoti alkoholio ir žinojo vaistų ir alkoholio poveikį.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios savo kaltės pripažinimo, jos kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. R. parodė, kad S. pasakė beveik viską teisingai. Tą dieną grįžęs iš darbo nuėjo pas J., bet jos nebuvo namuose. Jis buvo blaivus. Nuėjo pas A. S. ir paprašė, kad jį nuvežtų į B. kaimą pas J. mamą. J., jis ir A. grįžo pas A. S. namo, nes buvo su A. ir jo žmona sutarę, kad švęs J. gimtadienį. Gimtadienį šventė virtuvėje, jis gėrė degtinę ir alų, o moterys atrodo, kad likerį. Jis pasigėrė. A. S. negėrė. Jiems bešvenčiant, paskambino J. dukra ir paklausė, kur mama, J. paėmusi jo mobilaus ryšio telefoną, pamatė telefono numerį, paklausė kas skambino ir pasakė, kad „tau tik mergos ir mergos skambina“. Abu su J. išėjo į kiemą parūkyti ir berūkant susiginčijo, apsistumdė, sudavė J. vieną kartą per veidą. Po to atėjo į virtuvę. J. žodžiais pradėjo prie jo kabinėtis, kaltinti neištikimybe ir abu tarpusavyje susimušė. Neneigia, kad sudavė J. smūgį. Į muštynes įsikišo jos brolis A. S. Po to susikibo abu su A. A. jam su buteliu sudavė per galvą. Jis negirdėjo, kad tuo metu J. būtų ką nors šaukusi, ar sakiusi. J. stovėjo jam už nugaros ir jis pajuto, kad nugaroje pasidarė šilta, pradėjo bėgti kraujas iš kaklo. Jis nesuprato kas vyksta, nesuprato, kas su peiliu sužalotas, nes smūgių sudavimas įvyko akimirksniu. Atsimena, kad A. pasakė, jog nugaroje yra peilis. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Muštynių metu girdėjo, kaip A. S. šaukė, kad baikite muštis ir staiga pajuto, kad per nugarą eina šiluma, skausmo nejautė. Vienas dūris buvo durtas į galvą (pagal ausį, kaklą), todėl kraujas bėgo per veidą, akis. Iš pradžių jį nuvežė į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių, o po to į Šiaulius. Ligoninėje gulėjo iki balandžio 14 dienos, o po to dar apie savaitę gydėsi namuose. Visos žaizdos sugijo, tik dūrio vietoje yra jautrus kaklas, invalidumo neturi. Jis ant J. nepyksta. Grįžęs iš ligoninės norėjo su ja kartu gyventi, tačiau ji pasakė „ką žmonės pasakys“. Nenori, kad J. būtų atimta laisvė, sugadintas gyvenimas, prašo skirti švelnesnę bausmę. 5000 litų civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti palaiko ir prašo jį priteisti, kadangi patyrė skausmą, nepatogumus, liko randai, negalėjo gulėti.
Liudytoja A. S. davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamoji J. S. ir nukentėjusysis V. R. bei papildomai parodė, kad dar prieš V. susistumdant su A., J. buvo iš peilių dėklo paėmusi peilį, tačiau ji tą peilį atėmė, nes J. buvo labai supykusi ir ji bijojo, kad J. su peiliu nesuduotų, todėl ir peilių dėtuvę su peiliais padėjo į kitą vietą. Ji paskui nematė, kokiu momentu J. vėl paėmė peilį, kada dūrė, nes stengėsi išskirti besimušančius V. su A., tik pamatė, kad V. iš kaklo bėga kraujas. Girdėjo, kaip J. sakė „tu mano brolio nemuši“. Po dūrių J. išsigandusi nubėgo į tualetą ir pasislėpė. Vienas peilis buvo V. nugaroje, o kitas mėtėsi ant grindų. Ji iškvietė greitąją pagalbą. J. ir A. taip pat kreipėsi į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių dėl pagalbos suteikimo. J. buvo sužalotas antakis, pirštas, mėlynės ant kaklo. J. ir V. pykdavosi dažnai, ne kartą J. buvo sumušta, yra gyvenusi apie savaitę pas juos, dejuodavo, kad V. ją muša, po to taikydavosi ir vėl gyvendavo. V. tą vakarą pas juos virtuvėje irgi mušė J., mušė nukritusią ant grindų.
Liudytoja M. Ž. parodė, kad muštynių ji nematė, įvykio dieną J. buvo pas ją. Ji sakė J., kad tą vakarą niekur nevažiuotų, nes matėsi, kad R. išgėręs, bet J. išvažiavo. V. suėdė dukros gyvenimą, mušdavo, atvažiuodavo J. sumušta, dejuodavo, kad muša, terorizuoja. Jos namuose R. taip pat J. yra mušęs, yra ir ji gavusi nuo jo. R. labai dažnai vartodavo alkoholį, būdavo piktas, agresyvus. J. pastoviai gerdavo vaistus nuo nervų. Geriant tuos vaistus negalima vartoti alkoholio. Tą naktį jai paskambino sūnus A. ir pasakė, kad J. kažką padarė, kad norėjo sau kažką pasidaryti. Ji nuvažiavo pas A. ir tenai rado J., kuri sakė, kad gerai visko neatsimena. Dukrai buvo sužalotas pirštas, ant veido matėsi mėlynės, prakirstas antakis, mėlynė veide, mėlynės ant kaklo, didžiulė mėlynė šone, žiedas sumuštas į pirštą. J. buvo išgėrusi, matėsi iš judesių, labai verkė.
Liudytojas E. M., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, davė analogiškus parodymus, kaip kaltinamoji J. S., nukentėjusysis V. R., liudytoja A. S., bei papildomai parodė, kad kai V. mušė A., J. pasakė „tu mano brolio nemuši“ ir iš peilių stovo išsitraukė peilį ir ėjo link V., o mama bandė tą peilį iš J. atimti, bet J. neatidavė ir pradėjo su tuo peiliu badyti V. į nugarą ir kur pakliuvo. Badė ne vienu peiliu, jis tiksliai nematė dviem ar trimis, nes vienas peilis buvo įstrigęs V. nugaroje. J. V. dūrė daug kartų, tai truko kokias 5 minutes. Jis matė, kaip J. įdūrė V. į pilvą. Kai A. pasakė V., kad jo nugaroje yra peilis, tada J. atsitraukė ir nubėgo į tualetą. V. bėgo kraujas iš galvos, kaklo, buvo kraujuotas megztinis.
Iš tarnybinio pranešimo (b.l. 4) matyti, kad 2009-04-09 apie 22.20 val. policijos komisariate buvo gautas A. S. pranešimas, jog yra sužalotas žmogus (duomenys neskelbtini).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 5-12) matyti, kad po V. R. sužalojimo apžiūrint įvykio vietą, virtuvėje buvo rastos kraujo dėmės, ant grindų kruvini marškinėliai, ant palangės nulenktas kruvinas peilis ir peilių dėkle dar vienas kruvinas peilis ir po apžiūros paimti peiliai, marškinėliai bei degtinės „Sobieski“ butelis.
Iš neblaivumo (girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu ALCOTEST-7410 aktų Nr. 2095, Nr.1117, Nr.1118 (b.l. 13-15) matyti, kad kaltinamajai J. S. buvo nustatytas 1,44 promilės girtumas, o A. S. ir A. S. 0,00 promilės.
Iš daiktų pateikimo protokolo (b.l. 16) matyti, kad iš kaltinamosios J. S. buvo paimti džinsai ir raudonai baltos spalvos striukė.
Iš apžiūros protokolo su foto lentelėmis (b.l. 17-24) matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu ir iš J. S. paimti daiktai.
Iš specialisto išvados Nr.G 996/09(04) (b.l. 33) matyti, kad nukentėjusiajam V. R. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos ertmės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėnės ertmėje, kuri galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasekoje aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu ar daiktu ir dėl kurios padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes ši žaizda pavojinga nukentėjusiojo gyvybei, bei dar padarytos durtinės-pjautinės žaizdos galvoje, krūtinėje ir pilve.
Iš specialisto išvados Nr.KG 135-996/09(04) (b.l. 35) matyti, jog papildomai buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam V. R. 9 trauminių poveikių pasekoje buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: galvos kairės speninės ataugos viršutinio trečdalio žaizda, kairės kaklo pusės žaizda, žaizdos dešiniame petyje, abiejose nugaros pusėse ir nugaros vidurinės linijos projekcijoje.
Iš Valstybinės ligonių kasos dokumentų ir nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 59-62) matyti, kad kaltinamoji J. S. sumokėjo žalą už nukentėjusiojo V. R. gydymą.
Iš specialisto išvados (b.l. 67-68) matyti, kad kaltinamajai J. S. ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė netikslinga.
Iš asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr.559/s (b.l. 143-145) matyti, kad kaltinamoji J. S. 2009-04-10, 00.20 val. kreipėsi į Pakruojo ligoninės priėmimo skyrių ir jai buvo nustatyti sužalojimai kakle, kairės plaštakos krumplių zonoje, kairės plaštakos trečiame piršte bei buvo suteikta medicininė pagalba.
Iš VšĮ Šiaulių ligoninės pažymos (b.l. 153-154) matyti, kad kaltinamoji J. S. nuo 2010-07-12 iki 2010-07-13 gydėsi toksikologijos skyriuje dėl ūminio peroralinio apsinuodijimo psichotropiniais medikamentais.
Iš VšĮ Šiaulių ligoninės filialo psichiatrijos ligoninės pažymos (b.l. 157) matyti, kad kaltinamoji J. S. yra ligoninės pacientų registre ir paskutinį kartą gydėsi stacionare nuo 2010-07-13 iki 2010-08-11.
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios J. S. kaltė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo yra įrodyta.
Kaltinamosios J. S. parodymai, kad ji subadė peiliais nukentėjusįjį V. R., ne tyčia, o gindama savo brolį A. S., bijodama dėl jo sveikatos ir būdama išsigandusi, vertintini kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybos taktika, kadangi tokie jos parodymai yra paneigti kitų byloje surinktų įrodymų visumos: nukentėjusiojo V. R., liudytojų A. S., E. M. parodymais, specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūra ir daiktiniais įrodymais bei kita byloje surinkta ir teisminio įrodymų tyrimo metu ištirta medžiaga. Liudytojai A. S. ir E. M. parodė, kad J. S. tuo metu, kai mušėsi jos brolis A. S. ir V. R., pasakė, kad „tu mano brolio nemuši“ ir po to dūrė su peiliais V. R., kuriam iš kaklo pradėjo bėgti kraujas. Nė vienas iš liudytojų, buvusių įvykio vietoje, ir nukentėjusysis nenurodė, kad A. S. būtų prašęs pagalbos, ar kad jam jos būtų reikėję. Byloje yra nustatyta, kad A. S. įvykio metu buvo blaivus, o nukentėjusysis V. R. girtas, kad A. S. buvo savo namuose, kad buvo ne vienas, nes kartu buvo žmona A. S., namuose buvo ir jo nepilnamečiai vaikai, todėl jam pagalbos iš J. S. realiai ir nereikėjo. Kaltinamoji J. S., durdama net dviem buitinės paskirties peiliais nukentėjusiajam V. R. į įvairias kūno vietas, ir vienu vieno peilio dūriu dūrė tokia jėga, kad buvo padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė dešinės krūtinės ląstos ertmės žaizda su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, suvokė, kad ši jos veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jos pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai ir jų norėjo, tai yra, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamosios panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis (peilis) bei padaryto sužalojimo lokalizacija rodo, kad ji siekė sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai bus sutrikdyta sveikata ar atimta gyvybė, tai toks asmuo veikia tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-428/2008). Iš kaltinamosios parodymų ir kitų bylos aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamosios tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta, nes norėdama padaryti sužalojimus nukentėjusiajam, ji savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo mąsto.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei atlygino Valstybinei ligonių kasai turtinę žalą už nukentėjusiojo gydymą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p, 3 p.).
Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., ir į švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo ypatumus, numatytus LR BK 62 str.
Kaltinamoji J. S. yra teisiama pirmą kartą (b.l. 64), nebausta administracine tvarka (b.l. 73), yra psichiatro įskaitoje, serga depresija (b.l. 66,157), buvusios darbovietės charakterizuojama gerai (b.l. 69), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b.l. 71), viena augina mažametę dukrą (b.l. 70), yra bedarbė (b.l. 72), padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji susitaikė su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė, nukentėjusysis jai jokių pretenzijų neturi, prašo neskirti jai laisvės atėmimo bausmės, tik prašo priteisti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, kaltinamosios veiksmai buvo iššaukti netinkamo nukentėjusiojo elgesio su ja, kadangi jis, būdamas neblaivus, pirmas jai sudavė stiprų smūgį, nuo kurio ji nugriuvo.
LR BK 62 str. 2 d. yra įtvirtintos sąlygos, kurioms esant nusikaltimą padariusiam asmeniui teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal LR BK 62 str. 2 d. tokia bausmė gali būti paskirta tada, kai, be kitų šioje dalyje nurodytų sąlygų, yra bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Byloje yra nustatytos dvi kaltinamosios J. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi ir savo noru atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai. Taip pat yra viena iš sąlygų, numatytų LR BK 62 str. 2 d., - kaltinamoji J. S. viena augina mažametę dukrą G. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios dėl paskirtos įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės, nebūtų kam prižiūrėti, nes dukros tėvas gyvena atskirai ir dukra nesirūpina.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, kaltinamajai J. S. yra skirtina švelnesnė bausmė, negu numatyta įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje, - laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimą nustatytu laiku būti namuose (LR BK 48 str. 2 d., 6 d. 1 p.).
Nukentėjusiojo V. R. 5000,00 Lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra tenkintinas iš dalies. Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. dėl kaltinamosios J. S. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. pats savo netinkamu elgesiu, būdamas neblaivus ir pirmas suduodamas kaltinamajai smūgį, turėjo įtakos ir išprovokavo kaltinamąją įvykdyti prieš jį nusikalstamą veiką. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamoji viena augina mažametę dukrą, yra bedarbė, serga depresija, dėl kurios pastoviai vartoja vaistus. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai yra, nusikalstamos veikos pasekmes, paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, kaltinamosios kaltę – padarė tyčinę nusikalstamą veiką bei jos turtinę padėtį, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis 5000,00 litų, yra per didelis, ir mažina jį iki 3000,00 Lt, kuris yra priteistinas iš kaltinamosios, kadangi žala buvo padaryta jos neteisėtais veiksmais (LR CK 6.250 str., 6.263 str.).
Likusi 2000,00 Lt nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi prie bylos – du peiliai, kaip nusikaltimo įrankiai, marškinėliai, džinsinės kelnės, moteriška striukė, tuščias degtinės butelis, kaip beverčiai daiktai, konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (LR BPK 94 str).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d., ir taikant LR BK 62 str. 2 d. 2 p., 3 d. 3 p., ją nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu būti savo namuose nuo 24 val. iki 6 val.
Priteisti iš nuteistosios J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 3000,00 (trijų tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Nukentėjusiojo V. R. 2000,00 (dviejų tūkstančių) litų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, saugomus prie bylos – du peilius, marškinėlius, džinsines kelnes, moterišką striukę, tuščią degtinės butelį, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.