Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2464-358/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-14
Bylos Nr.
A6.-2464-358/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01557-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
P. V.
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2464-358/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01557-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Audronė Levinskienė,sekretoriaujant Aurelijai Genienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. V.,

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas P. V., būdamas atskaitingu asmenių bei akcininku, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. V. pripažįsta nurodytas aplinkybes, nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir P. V. kaltę įrodo: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 5-6), 2018 m. liepos 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko sprendimas (b. l. 8), išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti nepriemokos mokėjimą (b. l. 9-13), UAB (duomenys neskelbtini) balansas“ (b. l. 15-22), sąskaitos išrašas (b. l. 23-29).

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.

CK 6.930¹ straipsnis numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Nustatinėjant įmonės vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir savo turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „MEDIA INCOGNITO“ (toliau – Bendrovė), kodas 300042753, įregistruota mokesčių mokėtojų registre 2004-07-22, adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, Bendrovės direktorius P. V.. Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017 m. rugsėjo 27 d. duomenimis (pareiškimo surašymo dieną), Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 43329,85 EUR.

VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą duodant kredito įstaigoms nurodymus nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš Bendrovės sąskaitos (sąskaitų).

VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-07-12 duomenimis (tikrinto laikotarpio pabaigai ) Bendrovės skola biudžetui buvo 34286,35 EUR.

2018 m. liepos 17 d. VMI prie FM gavo UAB (duomenys neskelbtini) kodas (duomenys neskelbtini) prašymą išdėstyti 23514,00 Eur mokestinės nepriemokos (iš jų 263,00 Eur pelno mokesčio, 2000,00 Eur avansinio pelno mokesčio ir 21251,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio) mokėjimą iki dalimis iki 2018 m. gruodžio 25 d. Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis bei įvertinti Bendrovės finansinę būklę, VMI prie FM išnagrinėjus pateiktą prašymą ir pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017 m. bei 2018 m. I ketvirtį bei Bendrovės pateiktus bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018-02-26 iki 2018-07-12, 2018 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą Nr. (23.24-08)-327-7007 Atidėti / išdėstyti mokestinės nepriemokos / baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, kuriuo nusprendė netenkinti Bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstyti 23514,00 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Prašymo netenkinimo motyvai išdėstyti VMI prie FM Nepriemokų administravimo departamento 2018 m. liepos 25 d. išvadoje Nr. (23.31-08)-326-6066 Dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą. Vienas iš pagrindinių prašymo netenkinimo argumentų buvo tai, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Pagal Bendrovės pateiktus bankų sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2018-02-26 iki 2018-07-12, į Bendrovės sąskaitas įplaukė 242163,24 Eur (įskaitant vidinius mokėjimus tarp savo sąskaitų), šio laikotarpio išlaidos sudarė 236651,20 Eur (įskaitant vidinius mokėjimus tarp savo sąskaitų). Bendrovė nuo 2018-02-26 iki 2018-07-12 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėjo/padengė iš permokų/iš jos buvo išieškota 5212,24 Eur mokesčių/įmokų (iš jų išieškota 4669,24 Eur), tai sudaro apie 2,20 proc. šio laikotarpio visų Bendrovės sąskaitų išlaidų.

Finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas P. V. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tuo pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

P. V. baustas administracine tvarka. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. V., teismas nemato sąlygų ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, pagrindo sumažinti ar neskirti nuobaudos nėra, ir mano, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda tinkama ANK 22 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė