Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-81/2011

Teisėja V. Miceikienė Teisminio proceso Nr.01-2-00055-05;

2011 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Jurgio Kiškio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Vaidai Pupšytei, Vidai Butiškienei, Nomedai Sireikytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. V., jo gynėjui advokatui Raimundui Lideikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 208 str. 2 d. padarymą 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 208 str. 2 d. nuteistas už tai, kad dėl bendrovės nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams, būtent iki 2005 m. gruodžio 20 d., dirbdamas bendrovės (duomenys neskelbtini) , į.k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889) 19 straipsnio 6 dalį - „Bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas“, 37 straipsnio 1 dalį- „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą...“, pagal 2004-10-11 įregistruotų UAB(duomenys neskelbtini) įstatų 9.5. punktą „Bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą...“, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą, dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui (2005-11-23 sustabdyta veikla, 2005-12-31 dienai buvo 24453064 Lt kreditorinis įsiskolinimas), bendrovei (duomenys neskelbtini) neperkant N.M. rezervavimo sistemos, patvirtindamas savo parašu Vokietijos įmonės M. G. 2005-09-23 sąskaitą Nr. 0208-101 5850 eurų sumai už rezervavimo sistemos parengimą, kurioje nenurodytas paslaugų gavėjas - mokėtojas ir nurodydamas buhalterijos darbuotojoms šią sąskaitą apmokėti, po ko tą pačią dieną 5850 eurų (20198,88 Lt) iš bendrovės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) N. B. Švedijoje pavedimu Nr. 430 buvo pervesti į H.-W. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) E. banke; taip pat N. V., pasirašydamas mokėjimo pavedimą dėl 2005-09-30 4000 eurų valdybos nario skolinio įsipareigojimo ir nurodydamas vyr. finansininkei jį apmokėti, po ko 2005-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 116/1 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke V.V. skubiu pavedimu 4000 eurų (13 811,20 Lt) buvo pervesti į H.W. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. B. ir iki 2006-01-16 negražinti, tokiu būdu N. V. iššvaistė 34 010,08 Lt vertės bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti ir dėl to padarė 34 010,08 Lt turtinės žalos kreditoriams.

Nuteistajam apeliacine tvarka apskundus nuosprendį, Kauno apygardos teismo 2009-06-25 nuosprendžiu Kauno rajono apylinkės teismo 2008-11-18 apkaltinamasis nuosprendis panaikintas, N. V. pagal LR BK 208 str. 2 d. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui kasacine tvarka apskundus Kauno apygardos teismo 2009-06-25 išteisinamąjį nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-19 nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-25 nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Nuteistajam N. V. šią nutartį apskundus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartis panaikinta ir byla perduoti nagrinėti apeliacine tvarka.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Nuteistasis iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu, mano, kad neištirtos visos svarbios bylai aplinkybės, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visus N. V. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius jo veikoje, tai yra pagrįstai nustatė, jog N. V. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, veikdamas pagal jam bendrovės įstatų ir įstatymų suteiktus įgaliojimus , gerai žinodamas, jog bendrovė yra nemoki ir jai gresia bankrotas, neteisėtai perleido tretiesiems asmenims, t.y. iššvaistė 34010,08 Lt, kas galėjo būti pateikta skoloms grąžinti, tuo pažeisdamas kreditorių turtinius interesus.

N. V. parodė, jog bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2002m. iki 2005m. pabaigos, buvo generalinis direktorius. Jis naudojosi dviem bilietų rezervavimo sistemų kanalais, vienoje bilietus buvo galima rezervuoti internetu, kitoje tik iš išorės, todėl ieškojo alternatyvios sistemos, kuri apimtų tuos du pagrindinius kanalus. Buvo apsistota prie bilietų rezervavimo sistemos „Amelia“, kuri atsirado po to, kai pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su vokiečiais. N. V. parodė, jog įmonė 2005m. realiai veiklos nevykdė. Reikalavimai kreditoriams 2005m. pabaigoje buvo apie 20 mln. litų. 2005m. sustabdyta įmonės veikla kreditorių iniciatyva kai jis vienas buvo akcininkas, įmonė buvo nemoki. N. V. pripažino, jog paskolino 4000 eurų(duomenys neskelbtini) vardu H.W. P., kuris tuo metu buvo valdybos narys ir pirmininkas. H.W. P. pasirašė paskolos raštelį, pareigų nerašė, įsipareigojimą prisiėmė pats. Pinigus jis paskolino kaip fiziniam asmeniui, vadovavosi proporcingumo principu. Suma buvo maža, todėl jis buvo įsitikinęs, kad ekonominės žalos kreditoriams nepadarys. Paskolos tikslas buvo kuo greičiau ir sklandžiau pravesti derybas Melburne dėl lėktuvų nuomos. Teisėtas pinigų pervedimo pagrindas –paskolos raštelis. Tuo metu, kai jis paskolino pinigus, įmonė neturėjo tiek lėšų, kad sumokėti visus įsiskolinimus kreditoriams.

Taip pat N. V. pripažino, jog 5850 eurų pervesti su jo žinia, pagal 2005-09-23 sąskaitą faktūrą buvo skirti avansiniam apmokėjimui, kad būtų pradėti darbai dėl bilietų rezervavimo sistemos „Amelia“ įdiegimo. Sutarties sąlygos buvo suderintos, tačiau sutartis raštu dar nebuvo pasirašyta. Šio avansinio apmokėjimo tikslingumas-įvesti bilietų rezervavimo sistemą. Avansinis mokėjimas turėjo būti atliekamas už „Amelia“ sistemos diegimo darbus. Sistema buvo būtina, nes be bilietų rezervavimo sistemos nėra galimybės vykdyti veiklos. Parengiamieji darbai buvo atlikti už avansinį apmokėjimą, buvo gaunami dokumentai. Buvo paimti duomenys tam, kad apdoroti ir perkelti į kitą sistemą.

Liudytojas V. K. parodė, jog rezervavimo sistemos paieškoms ir įdiegimo darbams vadovavo N. V.. Rezervavimo sistema buvo įmonės pajamų įrankis. 2005 m. „Aviakompanija Lietuva“ turėjo dvi rezervavimo sistemas, tačiau tik viena buvo internetinė, vykdyti rezervavimą per dvi sistemas nebuvo patogu ir buvo neekonomiška, todėl 2005 m. buvo planuojama ieškoti alternatyvios vienos rezervavimo sistemos. Šį darbą jam pavedė direktorius N. V.. Visą surinktą informaciją dėl sistemos „Amelia“ iš Kanados jis perdavė direktoriui N. V., jokios atgalinės informacijos negavo, nežino ar priimtas tas projektas. Kiek jam žinoma, sutartis dėl šios sistemos nebuvo sudaryta, nes jei būtų sudaryta, jis būtų informuotas apie darbų vykdymą. Jei būtų buvusi ketinimų sutartis, tai turėtų būti informuotas, nes turi būti planuojami kiti darbai, tai pat būtų reikėję derinti su direktoriumi tam tikrus sutarties punktus, tačiau to nebuvo. Apie sistemos sutartį su „N.M.“ nieko nežino, apie jokį žodinį susitarimą direktoriaus taip pat nežino. Jei būtų susitarimas, jis turėtų būti informuotas, nes jo darbas susijęs su tomis sistemomis. Be to, jei būtų vykę derybos ar kokie darbai, būtų žinoję ir kiti darbuotojai, apie avansinius mokėjimus dėl sistemos „Amelia“ jam taip pat nebuvo žinoma, negali pasakyti, ar įdiegus sistemą būtų padidėjusios pajamos.

Specialistė L. J. paaiškino, jog ji dirba FNTT vyriausia specialiste, atliko patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) , surašė išvadas 2006-09-29 ir 2007-02-27. Buvo nustatyta, kad nuo 2004-01-01 įmonė buvo nemoki, tai rodė pateiktos finansinės atskaitomybės, 2003 metų metinis balansas, nes įmonė (duomenys neskelbtini) 2004 metų pradžiai turto turėjo už 20439203 litus, o įsipareigojimų 13075359. įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal pasižadėjimo raštą, kurį parašė H. W. P. 2005-09-30 buvo prašoma suteikti trumpalaikę paskolą, kurią buvo numatyta grąžinti 2005-10-10. Gavus paskolą įmonė 4000 eurų (13811, 20 Lt) pervedė į V. P. sąskaitą. Neįvertinus rizikos paskola buvo negrąžinta dėl ko įmonė patyrė nuostolį. 2005-09-23 UAB(duomenys neskelbtini) už 5850 eurų (20198, 88 Lt) paslaugų gavėjas neįvardintas, bendrovė pervedė pinigus į asmeninę į P. sąskaitą, nors čia buvo rezervavimo mokestis, bet pervedė į asmens sąskaitą. Nebuvo duomenų, kad įmonė nurodyta N. M. rezervavimo sistema naudotųsi. Pinigai turėjo būti pervesti išrašius sąskaitą-faktūrą, jeigu tai avansinis mokėjimas. Tikslas pinigų pervedimo visiškai neaiškus. Pagal įmonėje esančius dokumentus pagrindo dėl ko buvo pervesti pinigai nenustatyta, tikslas nenurodytas. Visos ūkines operacijos turi būti atliekamos pagal dokumentą, šitame dokumente nebuvo visų reikiamų rekvizitu, nebuvo nurodytas paslaugos pirkėjas. Pervedimas yra nepagrįstas. Nėra jokio požymio, kad bendrovė įsigijo prekę ar paslaugą iš Vokietijos įmonės Net M. G.. Nebuvo jokios sutarties. Įmonė būdama nemoki, pervedinėjo sumas už negautas paslaugas. Jeigu nėra nurodyta paslauga, turi būti nurodyti dokumentai, kurie nurodytų ūkinės operacijos tikrumą. Išankstinė sąskaita turi būti įtraukta į kitą sąskaitą, operacija turi būti apskaityta buhalteriniuose įmonės dokumentuose. 2004-09-01 direktoriaus įsakymu apskaitos tvarkymas buvo perduotas apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Vokietijos įmonė išrašė sąskaitą, tačiau nebuvo jokių sutarčių.

Liudytoja I. B. parodė, jog 5 mėnesius dirbo finansininke UAB (duomenys neskelbtini) , nuo 2005 gegužės iki spalio mėnesio. Jai pradėjus dirbti, jau buvo apyvartinių lėšų trūkumas, su mokėjimais ji iš pradžių nedirbo, todėl situaciją stebėjo iš šalies. Paskutinį mėnesį jai teko dirbti su mokėjimo operacijomis. Kiekvienas dokumentas turi būti patvirtintas atsakingo žmogaus parašu ir įtrauktas į apskaitą. Kitas variantas - išankstinis mokėjimas, kada dar nėra sąnaudų. Reikalingas atsakingo žmogaus patvirtinimas, kad mokėjimą padaryti. Išankstiniam mokėjimui turi būti sutartis tarp šalių arba užsakymas ir kitos pusės užsakymo patvirtinimas. Liudytoja visada stengdavosi gauti direktoriaus patvirtinimą, kad apmokėti sąskaitą, reikėjo patvirtinti apmokėjimą. Be vadovo parašo ji jokios mokėjimo operacijos neatliko. Su H. W. P. bendravo ne kartą. Jis ir dar vienas asmuo buvo pristatyti kaip įmonės savininkai. Parodžius liudytojai T.6 b.l. 173-176, 177-178 patvirtino, jog čia jos susirašinėjimas su H.W. P.. šiuo atveju gavėjas yra N. M., ta yra įmonė, kuri išrašė sąskaitą. Operacija dėl 5850 eurų jai kėlė įtarimų. Jai buvo liepta klausyti H.W. P... Tos operacijos nebūtų padariusi be direktoriaus leidimo ir raštiško patvirtinimo. Prašydama leidimo elektroniniu būdu sąskaitą pridėjo.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 11 straipsnis nustato, jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą.

To paties įstatymo 21 straipsnis, nustato, jog už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

23 straipsnyje numatyta, jog asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis nustato, jog bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. To paties įstatymo 37 str. 1d. įtvirtina, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.

UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 9.5 punkte nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovė sveiklą,2) priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; 3) skiria apskatinimus ir nuobaudas bendrovės darbuotojams; 4) Nustato bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;5) nustatyta tvarka atidaro ir uždaro bankuose sąskaitas; 6) nustato vidaus darbo taisykles, tvirtina bendrovės padalinių nuostatus, administracijos darbo reglamentą; 7) bendrovės vardu sudaro sandorius su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 8) išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra priskirtos jo kompetencijai; 9) užtikrinta bendrovės turto, komercinių paslapčių apsaugą; 10) išduoda ir panaikina prokūrą bendrovės darbuotojui ar kitam asmeniui bendrovės vardu ir dėl jos interesų atlikti visus teisinius veiksmu, susijusius su bendrovės verslu.

Bendrovės įstatų 9.6 1 punkte nustatyta jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 9.6. 8 ) nustatyta, jog bendrovės vadovas atsako už akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatymuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatose nustatytų pareigų vykdymą.

LR BK 208 str. 2 d. nustatyta atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.

Iš 2004-09-27 UAB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolo matyti, jog bendrovės generaliniu direktoriumi išrinktas N. V. (5 t., b.l. 23), todėl jis, kaip numatyta anksčiau nurodytų LR Akcinių bendrovių 2003-12-11 įstatymo Nr. IX-1889 19 str. 6 d., 37 str. 1 d., nuo 2004-09-27 buvo vienasmenis bendrovės valdymo organas, bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu veikė vienvaldiškai ir buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ((duomenys neskelbtini) įstatų 9.5 punkto nuostatos). Šios nuostatos patvirtina, jog N. V. ir tik jis vienas kaip vienasmenis valdymo organas, remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi bendrovės vardu vienvaldiškai atstovavo bendrovę su kitais asmenimis, t.y. nuo jo veiksmų, sandorių sudarymo priklausė visa bendrovės veikla ir jos tikslų įgyvendinimas, ir jis už tai buvo atsakingas. Šios nuostatos taip pat patvirtina, jog N. V. yra tinkamas LR BK 208 straipsnyje numatytos veikos subjektas.

Pažymėtina, jog tiek N. V., tiek ir liudytojos I. B., specialistės L. J., L. L. parodymai pirmosios instancijos teisme bei byloje esančios specialistų išvados patvirtina, jog N. V. 2005 m. nusikalstamų veikų padarymo metu žinojo, jog įmonė faktiškai yra nemoki, jai akivaizdžiai gresia bankrotas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu N. V. patvirtino, jog žinojo, kad įmonės padėtis sunki, žinojo, kad įmonė nemoki. Liudytoja I. B. pirmosios instancijos teisme taip pat parodė, jog 2005 m. rugsėjo mėnesį įmonė neturėjo galimybės nei pirkti, nei išsinuomoti dviejų lėktuvų, nes įmonės būklė buvo ypatingai prasta. Įmonė buvo skolinga ir bankams, ir bendrovėms, iš kurių nuomodavosi lėktuvus. Kaip nurodyta 2006-09-29 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/116, UAB (duomenys neskelbtini) 2004 metais ir 2005 metais buvo nemoki, jau 2004m. pradžioje, o taip pat ir 2004 ir 2005m. negalėjo atsikaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus, nes trūko apyvartinių lėšų (1 t., b.l. 93-119). Specialistė L. J. parodė, jog buvo nustatyta, kad nuo 2004-01-01 įmonė buvo nemoki, tai rodė pateiktos finansinės atskaitomybės, 2003 metų metinis balansas, nes Įmonė (duomenys neskelbtini) 2004 metų pradžiai turto turėjo už 20439203 litus, o įsipareigojimų 13075359. Įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Tą aplinkybę, kad nusikalstamų veikų padarymo metu N. V. žinojo jog įmonė nemoki patvirtina ir tai, kad dar 2005-12-13 N. V. bendrovės vardu kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismo 2006-01-16 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 88).

Žinodamas, jog bendrovei akivaizdžiai gresia bankrotas, N. V. veikdamas bendrovės vardu priėmė sprendimą suteikti H.W. P. 4 000 eurų paskolą. Ši aplinkybė patvirtinama ne tik N. V. parodymais, tačiau ir objektyviais bylos duomenimis – specialistų išvadomis, skolinio įsipareigojimo dokumentu. (t2, b.l. 92-93). N. V. neneigia, jog tokį sprendimą priėmė, tačiau aiškina, jog suteikti paskolą bendrovės įstatai jam nedraudė, be to, atsižvelgė į tai, jog ši pinigų suma buvo paskolinta siekiant bendrovės veiklos tikslų, t.y. pinigai buvo reikalingai derybom Melburne dėl lėktuvų nuomos. Šią nuteistojo versiją paneigia specialistų išvados bei liudytojos I. B. parodymai, specialistės L. J. parodymai.

2007-02-27 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/23 nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) 2005-09-30 mokėjimo pavedimu Nr. 116/1 iš bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke V. W. AG, skubiu pavedimu pervedė 4000 eurų (13811,20 Lt) į H. W. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. B., banko kodas(duomenys neskelbtini) pagal 2005-09-23 Promissory note“. Nors bendrovė buvo nemoki ir 2005-12-31 būklei turėjo 24453064 Lt kreditorinį įsiskolinimą, bendrovės generalinis direktorius N. V. mokėjimo pavedimą dėl 4000 eurų paskolos patvirtino parašu ir nurodė „ apmokėti“. H. W. P. negrąžino bendrovei (duomenys neskelbtini) 4000 EUR (13811,20 Lt) paskolos, todėl bendrovė patyrė 13811,20 Lt nuostolį (2 t., b.l. 97-135)

Liudytoja I. B. pirmosios instancijos teisme parodė, jog įmonės padėtis tuo metu buvo sunki. Įmonė buvo skolinga ir bankams, ir bendrovėms, iš kurių nuomodavosi lėktuvus. Du lėktuvus išnuomoti būtų buvusios didelės problemos dėl apmokėjimo, naujų skrydžių organizavimo.

Dėl 4000 eurų specialistė L. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad buvo paskolos raštelis, generalinio direktoriaus N. V. viza dėl bendrovės pinigų 4000 eurų pervedimo į H.W. P. asmeninę sąskaitą. Skola nebuvo sugrąžinta iki tyrimo pabaigos, t.y. iki 2006-01-16 ir todėl buvo padaryta išvada, kad bendrovė patyrė 13 811,20 Lt nuostolį. N. V. apeliacinės instancijos teise patvirtino, jog įmonė tuo metu buvo nemoki. Taip pat specialistė paaiškino, jog patikrinimo metu iš dokumentų buvo nustatyta, kad bendrovėje buvo vienas nuosavas ir du nuomojami lėktuvai. Vienas lėktuvas dirbo Italijoje, po to buvo sugrąžintas atgal. Buvo įsiskolinimas už tuos lėktuvus, įsiskolinimai buvo mokami, tačiau jie nebuvo visiškai padengti.

Šie duomenys patvirtina, jog nebuvo jokio šios paskolos pagrįstumo bendrovės veiklos ir interesų prasme. Byloje aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, jog šio sandorio pagrindu įmonė negavo jokio ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir dėl to sumažėjo įmonės turto abstrakti piniginė vertė ir tuo buvo pažeisti kreditorių turtiniai interesai. Be to, šių duomenų visuma taip pat nustatyta jog, atsižvelgiant į jau esančią įmonės finansinę padėtį, nemokumą, negalėjimą atsiskaityti net ir dėl trumpalaikių įsipareigojimų, nebuvo realaus faktinio pagrindo tikėtis, jog šiuo sandoriu gali būti gauta reali ekonominė nauda. Be to, kaip matyti, iš bendrovės įstatų, kuriuose nurodytos konkrečios bendrovė sveikos sritys pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, paskolų teikimo veikla nenumatyta. (t5, b.l. 40-49)

N. V. taip pat nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, dėl bendrovės nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, bendrovei neperkant rezervavimo sistemos, patvirtindamas savo parašu Vokietijos įmonės N. M. GMBH 2005-09-23 sąskaitą Nr. 0208-101 5850 EUR sumai, kurioje nenurodytas paslaugų gavėjas-mokėtojas ir nurodamas buhalterijos darbuotojams šią sąskaitą apmokėti, po ko tą pačią dieną pinigai buvo pervesti, iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Kaip jau minėta anksčiau N. V. būdamas (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi buvo atsakingas už įmonės veiklą, jos organizavimą bei turėjo teisinius įgalinimus sudaryti sandorius su įmonės vardu, jis vienvaldiškai atstovavo bendrovę santykiuose su kitais asmenimis. Be to, aukščiau aptartų duomenų visuma taip pat nustatyta, jog šios nusikalstamos veikos padarymo metu bendrovė buvo nemoki ir tai nuteistasis žinojo.

N. V. neneigė, jog patvirtino savo parašu sąskaitą faktūrą INVOICE (duomenys neskelbtini) 2005-09-23, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) pervedė 5850 eurų (20198,88 Lt) į H. -W. P. asmeninę sąskaitą. Jis teigė, jog šie pinigai pervesti siekiant įdiegti rezervavimo sistemą „Amelia“, dėl kurios įdiegimo tarėsi su H. -W. P., ir kuri užtikrintų didesnes pajamas. Jis pripažino, jog rašytinės sutarties dėl šios sistemos įdiegimo nebuvo, sąskaita apmokėta ne už pačios sistemos įdiegimą, tačiau už sistemos įdiegimo paruošiamuosius darbus. Teismas konstatuoja, jog ši nuteistojo gynybinė versija paneigiama teisiamojo posėdžio ištirtais duomenimis.

2006-09-29 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/116 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius N. V. 2005-09-23 sąskaitą Invoice No. (duomenys neskelbtini) patvirtino parašu ir nukreipė apmokėjimui. Bendrovė (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną 2005-09-23 pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5850 eurų (20198,88 Lt) į H. -W. P. sąskaitą už N.M. rezervavimo sistemos mokestį pagal 2005-09-23 Invoice No. (duomenys neskelbtini).Pagal tyrimui pateiktus dokumentus duomenų, kad bendrovė(duomenys neskelbtini) savo veikloje naudojosi N.M. rezervavimo sistema, nenustatyta. Tokiu būdu bendrovė (duomenys neskelbtini) būdama nemoki ir negalėdama atsiskaityti su kreditoriais apmokėjo 20198,88 Lt ne savo skolą, dėl ko bendrovė patyrė 20198,88 Lt nuostolį (1 t., b.l. 93-119).

Apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė L. J. parodė, jog atliko patikrinimą bendrovėje (duomenys neskelbtini) , surašė 2006-09-29 ir 2007-02-27 išvadas. 2005-09-23 sąskaitoje už 5850 eurų (20198, 88 Lt), kurią apmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) , paslaugų gavėjas neįvardintas, bendrovė pervedė pinigus į asmeninę į P. sąskaitą, nors čia buvo rezervavimo mokestis, bet pervedė į asmens sąskaitą. Nebuvo duomenų, kad įmonė nurodyta N. M. rezervavimo sistema naudotųsi. Pinigai turėjo būti pervesti išrašius sąskaitą-faktūrą, jeigu tai avansinis mokėjimas. Tikslas pinigų pervedimo visiškai neaiškus. Pagal įmonėje esančius dokumentus pagrindo dėl ko buvo pervesti pinigai nenustatyta, tikslas nenurodytas. Visos ūkines operacijos turi būti atliekamos pagal dokumentą, šitame dokumente nebuvo visų reikiamų rekvizitu, nebuvo nurodytas paslaugos pirkėjas. Pervedimas yra nepagrįstas. Nėra jokio požymio, kad bendrovė įsigijo prekę ar paslaugą iš Vokietijos įmonės N. M. G.. Nebuvo jokios sutarties.

Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai, kuris paaiškino, jog rezervavimo sistemos paieškoms ir įdiegimo darbams vadovavo N. V.. Rezervavimo sistema buvo įmonės pajamų įrankis. 2005 m. (duomenys neskelbtini) turėjo dvi rezervavimo sistemas, tačiau tik viena buvo internetinė, vykdyti rezervavimą per dvi sistemas nebuvo patogu ir buvo neekonomiška, todėl 2005m. buvo planuojama ieškoti alternatyvios vienos rezervavimo sistemos. Šį darbą jam pavedė direktorius. Visą surinktą informaciją dėl sistemos „Ameli“ iš Kanados perdavė direktoriui N. V., jokios atgalinės informacijos negavo, nežino ar priimtas tas projektas, kiek jam žinoma sutartis dėl šios sistemos nebuvo sudaryta, nes jei būtų sudaryta, jis būtų informuotas apie darbų vykdymą. Jei būtų buvusi ketinimų sutartis, tai turėtų būti informuotas, nes turi būti planuojami kiti darbai, tai pat būtų reikėję derinti su direktoriumi tam tikrus sutarties punktus, tačiau to nebuvo. Apie sistemos sutartį su „N.M.“ nieko nežino, apie jokį žodinį susitarimą direktoriaus taip pat nežino. Jei būtų susitarimas, jis turėtų būti informuotas, nes jo darbas susijęs su tomis sistemomis. Be to, jei būtų vykę derybos ar kokie darbai, būtų žinoję ir kiti darbuotojai, apie avansinius mokėjimus dėl sistemos „Amelia“ jam taip pat nebuvo žinoma, negali pasakyti, ar įdiegus sistemą būtų padidėjusios pajamos.

Liudytoja I. B. parodė, jog šios sąskaitos apmokėjimas jai kėlė įtarimų. Be vadovo parašo jokios mokėjimo operacijos neatliko. Tos operacijos nebūtų padariusi be direktoriaus raštiško patvirtinimo. Prašydama leidimo elektroniniu būdu sąskaitą pridėjo.

Iš byloje esančio elektroniniais laiškais susirašinėjimo kopijos matyti, jog N.W. P. kreipėsi elektroniniu paštu prašydamas atlikti pervedimą dėl rezervavimo sistemos, I. B. teiraujasi, ar tai bus išankstinis apmokėjimas, nurodo, jog negalima įvykdyti apmokėjimo, nes nėra dokumento - prašomo apmokėjimo pagrindo. (T6, b.l. 17175-178) Tačiau nepaisant šių aplinkybių sąskaita INVOICE (duomenys neskelbtini) 2005-09-23 dėl 5.850 eurų apmokėjimo į asmeninę N.W. P. sąskaitą apmokėta. Sąskaitos apmokėjimas patvirtintas bendrovės vadovo parašu (T6, b.l. 173).

Nors N. V. teigė jog tai sąskaita už rezervavimo sistemos įdiegimo parengiamuosius techninius darbus, tačiau šie parodymai paneigiami liudytojo V. K. parodymais bei aptarta specialisto išvada bei specialistės paaiškinimais. V. K. nurodė, jog jokie parengiamieji darbai nebuvo atliekami, Darbai ,kurie buvo atliekami dėl sistemos “Amelia“ buvo nemokami. Specialisto išvada bei paaiškinimais nustatyta, kad tokia rezervavimo sistema bendrovėje nebuvo naudotasi, nenustatyta ir jokių sutarčių, kurios sudarytų pagrindą tokiam finansiniam mokėjimui. Be to, N. V. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, jog tai buvo avansinis mokėjimas, tačiau jokios rašytinės sutarties dėl šios sistemos įdiegimo nebuvo. N. V. skunde nurodo, jog pinigai buvo pervesti ne už sistemos įdiegimą, tačiau už techninius paruošiamuosius darbus jai įdiegti. Teisėjų kolegijos nuomone ši aplinkybė ne tik prieštarauja aptartų įrodymų visumai, tačiau yra nelogiška, nes techniniai paruošiamieji darbai tikslingi ir pateisinami tik jau esant jų pagrindui, t.y. galutiniam sprendimui dėl pačios sistemos įdiegimo, tačiau tokio sprendimo- sutarties nebuvo. Pažymėtina, jog V. K. dirbo iki 2006 m. vasario mėnesio (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, jog apie jokius darbus šios sistemos įdiegimą ar sprendimą ją įdiegti nežinojo, nors pagal pareigas jis būtų turėjęs žinoti. Teismas taip pat pažymi, jog N. V. nurodė, jog minėta sąskaita išrašyta ir susijusi būtent su sistema „Amelia“, tačiau nei viename iš ištirtų dokumentų nėra nurodytas rezervavimo sistemos pavadinimas, t.y. nenurodyta, jog sąskaita išrašoma būtent dėl sistemos „Amelia“. Taip pat pažymėtina, jog N. V. nurodė, jog lygiagrečiai buvo deramasi ir dėl kitų panašių sistemų Amsys ir kt, parodė, jog „Amelia“ pasiūlė būtent P.. Nors nurodo, jog minėta sąskaita išrašyta būtent dėl šios sistemos, tačiau nei angliškame jos variante nei byloje esančiuose vertimuose žodžio Ameli ar Amelia nėra, nėra nei kompanijos, kuriai priklauso ši sistema -Intelsysis kaip teigia skunde nuteistasis, pavadinimo, o pačiame dokumente nurodoma ne įmonės, o asmeninė P. sąskaita. Šios aplinkybės tik patvirtina, jog minėta sąskaita apmokėta be teisėto ir faktinio pagrindo bei paneigia N. V. aiškinimą, jog šie pinigai pervesti už sistemos „Amelia“ įdiegimo techninius paruošiamuosius darbus.

Taip pat nepagrįsti, todėl atmetami nuteistojo skundo argumentai, jog jis patvirtindamas sąskaitą elektroniniu paštu, (T6, b.l. 188) nežinojo, kad sąskaita neturi visų reikiamų rekvizitų, t.y. jis tik patvirtino sąskaitos apmokėjimą, bet ne jos atitikimą buhalterinės apskaitos norminiams aktams. Pažymėtina, jog N. V. pateikti kaltinimai ne dėl netinkamos buhalterinės apskaitos, tačiau dėl savo neteisėtais veiksmais – sprendimais padarytos žalos kreditorių interesams. N. V. kaltinamas tuo, kad dėl valinių veiksmų, t.y. aiškiai neteisėto ir ekonomiškai, bendrovės interesais nepagrindžiamo sprendimo patvirtinti apmokėjimą pagal pavedimą Invoice(duomenys neskelbtini) , buvo iššvaistytas bendrovės turtas ir tuo padaryta žala kreditoriams. Tai, kad pavedimas buvo ne tik nepagrįstas jokiais teisiniais dokumentais, tačiau taip pat nebuvo jokio faktinio pagrindo bei ekonominio pagrįstumo patvirtina aukščiau aptarti įrodymai. Byloje nustatyta, jog įmonė tuo metu buvo nemoki, naudojosi dviem rezervavimo sistemomis, ieškojo vienos, kuri apjungtų tų dviejų funkcijas, tačiau jokių duomenų dėl tokios sistemos akivaizdžios ekonominės naudos ar pajamų padidėjimo bei būtinybės tokią sistemą diegti nėra. Liudytojas V. K. nepatvirtino, kad ši rezervavimo sistema užtikrintų didesnes pajamas.

Be to, pažymėtina, jog aplinkybę dėl Invoice formos trūkumų nežinojimo apeliantas grindžia elektroninio susirašinėjimo kopija (t6, b.l. 188), tai yra teigia, jog šis laiškas patvirtina, tik jo sprendimą patvirtinti 5.850 eurų apmokėjimą N. M. kompanijai. Atkreiptinas dėmesys, jog N. V. teigė, kad šis pavedimas susijęs su sistemos „Amelia“ įdiegimu, nors minėtame laiške apie tokią sistemą ir rezervavimo sistemą neminima. Dar daugiau, iš elektroninio susirašinėjimo kopijos matyti, jog N. V. laišku atsakyta į I. B. laišką, kuriame prašoma sąskaitos patvirtinimo elektroniniu būdu, tačiau nenurodoma nei pinigų suma, nei kompanija, nei paslaugos, už kurias daromas pavedimas. Prašoma patvirtinti „šios“ sąskaitos teisingumą. Tuo tarpu atsakydamas į šį laišką N. V. nurodo duomenis, kurių šiame laiške nėra, t.y. konkrečią pinigų sumą, kompaniją. Šios aplinkybės tik patvirtina I. B. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, jog ji prašydama patvirtinimo elektroniniu paštu prisegdavo prašomas patvirtinti sąskaitas. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog patvirtindamas sąskaitą N. V. žinojo jos turinį. Be to, iš byloje esančios šios sąskaitos kopijos matyti, jog N. V. šią sąskaitą patvirtinęs ir raštu (t6, b.l. 173), tačiau jokių pastabų dėl jos neparašęs ir nepažymėjęs.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų I. B., V. K., L. L., specialistės L. J. parodymais, specialistų išvadomis ir pagrįstai nustatė visus kaltinime nurodytus N. V. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymius. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog N. V., būdamas generaliniu direktoriumi ir žinodamas apie bendrovės nemokumą bei gresiantį bankrotą, pervedė pinigines lėšas už bendrovei neatliktas paslaugas 5850 eurų (20198,88 Lt) bei suteikė paskolą H.W. P. 4000 eurų (13811,20 Lt), taip iššvaistė bendrovės turtą, kuris galėjo būti panaudotas padengti įsiskolinimus kreditoriams, ir tuo buvo pažeisti kreditorių interesai. Aptartų įrodymų visuma patvirtinama, jog N. V. veikė tiesiogine tyčia, t.y. nors ir suprato bei matė, jog įmonės padėtis yra sunki, įmonė yra nemoki ir jai akivaizdžiai gresia bankrotas, tačiau priėmė ekonomiškai nepagrįstus, akivaizdžiai neužtikrinančius ekonomiškai lygiaverčio ekvivalento ir neteisėtus sprendimus dėl paskolos suteikimo bei pinigų pervedimo už įmonės nepirktas paslaugas, kai įmonė tuo metu negalėjo atsiskaityti už savo trumpalaikius įsipareigojimus. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų buvo padaryta iš viso 34 010,80 Lt žala kreditoriams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, jog N. V. nusikalstama veika , numatyta LR BK 208 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą skundo argumentą, jog neaiškus 4000 eurų iššvaistymo padarymo laikas. Iššvaistymas laikomas baigtu nuo svetimo turto neteisėto perleidimo trečiajam asmeniui momento. Kaip matyti byloje pagrįstai nustatyta, jog 4000 eurų į į H.W. P. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. B. buvo pervesti 2005-09-30 skubiu mokėjimo pavedimu Nr. 116/1, todėl laikoma, kad iššvaistymas padarytas 2005-09-30. Šiuo atveju tai, kad nurodyta, jog skola nebuvo grąžinta iki 2006-01-16, kada buvo baigtas bendrovės mokestinis patikrinimas, nelaikoma netiksliu nusikalstamos veikos padarymo laiko nurodymu.

Ta aplinkybė, jog byloje neapklausti H.W. P. bei K.O. L., nepatvirtina, jog nusikaltimo padarymo aplinkybės ištirtos neišsamiai, nes byloje nenustatyta esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir rašytinės medžiagos, be to, faktinės aplinkybės (H.W. P. skolinis įsipareigojimas grąžinti 4000 eurų bei tai, kad 2005-09-23 atsiųstoje N.M. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta H.W. P. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ) patvirtinamos ir byloje esančiais objektyviais duomenimis - rašytinais dokumentais. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog užsienio šalies piliečių kvietimas į teisiamąjį posėdį užimtų nepateisinamai daug laiko, bei atsižvelgiant į kitų duomenų visumą tik reikštų nepagrįstą proceso vilkinimą.

Nepagrįstais laikomi, todėl ir atmetami skundo argumentai dėl sąlyginai nedidelės žalos padarymo atsižvelgiant į bendrą bendrovė įsiskolinimą kreditoriams, nes remiantis LR BK 208 str. ir 209 str. sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, jog baudžiamąją atsakomybę užtraukia ta veika, kuria kreditoriams padaryta žala viršija 150 MGL, t.y. 18 750 litų (150*125 lt). Šiuo atveju kreditoriams padaryta žala yra daugiau nei 34 000 litų.

Dėl išdėstytų įrodymų visumos konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai, atsižvelgiant į ištirtas aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenų, įrodymų analize ir motyvuos.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Skiriant bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padarytos veikos sunkumą bei pavojingumą ir pagrįstai skyrė 50MGL dydžio baudą., t.y. bausmę artimą šios bausmės rūšies, numatytos už nesunkius nusikaltimus, vidurkiui.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. V. apeliacinį skundą atmesti.