Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-03-31 · Civilinė byla Nr. 2-946/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-31
Bylos Nr.
2-946/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
Ieškovas
UAB ,,Rato takas“
Kategorijos
  • 119.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-946/2011Procesinio sprendimo kategorija: 119.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 31 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Rato takas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria uždarosios akcinės bendrovės ,,Rato takas“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Druskininkų elfas“ paliktas nenagrinėtu (civilinė byla Nr. B2:3602-153-2010).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Rato takas“ ieškiniu prašė iškelti UAB ,,Druskininkų elfas“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas vengia grąžinti jam paskolą ir to nedaro net Kauno apygardos teismui 2010 m. kovo 30 d. sprendimu priteisus iš pastarojo ieškovo naudai 120 000 Lt nepagrįstai įgytų piniginių lėšų. Atsakovo bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB ,,Audata“.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog pranešimą dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei jo priedus atsakovui įteikė tinkamai, nes jas gavęs asmuo - I. M. nėra atsakovo darbuotoja. Tokiu būdu atsakovas neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Rato takas“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog aplinkybė, kad ieškovo siųstus dokumentus abu kartus (tiek 2010 m. spalio 1 d., tiek 2010 m. lapkričio 11 d.) priėmė tas pats asmuo – I. M., nurodydama tas pačias pareigas – biuro administratorė, suponuoja išvadą, kad tarp I. M., priėmusios dokumentus, ir atsakovo buvo akivaizdus nuolatinis tiesioginis ar netiesioginis ryšys, susiformavęs jei ne darbo sutarties, tai kitu pagrindu, tačiau Kauno apygardos teismas nesiaiškino šių svarbių bylai aplinkybių. Teigia, kad aplinkybė, jog asmenys, pas atsakovą galbūt dirbantys nelegaliai arba tam tikrų sutarčių pagrindu, turintys ryšį su juridiniu asmeniu, priima dokumentus, negali suponuoti išvados, kad ieškovas tuos dokumentus įteikia netinkamai.

Pažymėjo, kad atsakovas turi įrodyti ne tik tai, kad jis yra nesusijęs su ieškovo dokumentus priėmusiu asmeniu – I. M. darbo santykiais, tačiau jis taip pat turi įrodyti aplinkybę, kad jie tarpusavyje nesusiję jokiomis kitomis sutartimis ar aplinkybėmis. Taip pat nurodė, kad pranešimas dėl ketinimo inicijuoti bankroto bylą atsakovui buvo įteiktas jau 2009 m. rugsėjo 22 d.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį. Nurodo, kad ieškovo teiginys esą jo raštus priėmė atsakovo mistinė darbuotoja I. M., neatitinka tikrovės, nes atsakovo registravimo adresu (Kapsų 30-2, Kaunas) nėra ir niekada nebuvo jokio biuro, o atsakovo veiklos adresu Laisvės al. 98-27, Kaunas, taip pat jau beveik metus niekas pastoviai nebūna ir negali priimti jokios korespondencijos. Į minėtas patalpas vidutiniškai kartą per mėnesį atvyksta atsakovo direktorė pasiimti korespondencijos. Nei darbuotojų, nei interesantų, nei jokių kitų asmenų ten nebūna. Pagal ieškovo 2010 m. gruodžio 21 d. raštą Valstybinė darbo inspekcija atliko patikrinimą UAB ,,Druskininkų elfas“, bet negalėjo rasti tai ko nėra: atsakovui nedirba ir niekada nedirbo joks nelegalus darbuotojas. Aplinkybė, kad tik ieškovo dokumentai (ir niekada jokie kiti) buvo antspauduoti atskirajame skunde minimu spaudu, suponuoja prielaidą, kad tokį spaudą gali turėti tik pats ieškovas. Atsakovas tokio spaudo neturėjo ir neturi, o jokių kitų dokumentų tokiu spaudu nežymėjo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Nagrinėjamu atveju bankroto bylos nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK bei Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str.), o ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja kreditorių apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešti įmonei raštu, o to paties straipsnio 4 dalis nustato, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei.

Kreipdamasis į teismą ieškovas šių įstatymo reikalavimų įvykdymui patvirtinti pateikė teismui duomenis apie tai, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą ir pareiškimo teismui nuorašus priėmė atsakovo darbuotoja I. M.. Tačiau iš atsakovo teismui pateiktų pranešimų VSDFV Kauno skyriui matyti, kad tokia darbuotoja pas atsakovą 2010 m. rugsėjo -lapkričio mėnesiais nedirbo. Be to, paties ieškovo inicijuoto patikrinimo, kurį atliko Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, metu taip pat nebuvo nustatyta, kad I. M. dirba pas atsakovą nelegaliai. Tokiu būdu, priešingai negu teigiama atskirajame skunde, pats ieškovas neįrodė, kad kreipdamasis į teismą tinkamai įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 2 ir 4 dalių reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškimą palikti nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p.). Tokios išvados pagrįstumo nepaneigia ir ieškovo nuoroda į 2009 m. rugsėjo 18 d. atsakovui rašytą įspėjimą, nes, atsižvelgiant į pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo datą – 2010 m. lapkričio 12 d., toks įspėjimas neteko teisinės reikšmės, ką, be kita ko, pripažino ir pats ieškovas 2010 m. spalio 1 d. surašęs atsakovui naują įspėjimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėDonatas Šernas