Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje, neregistruotas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2017 m. gruodžio 10 d., apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 promilių girtumo laipsnis) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų spyrė į savo šeimos nario - sugyventinės I. Z. kojų sritis, pastarajai rankomis (delnais) – 3 (tris) kartus sudavė į galvos sritį (pakaušio, burnos sritis), tokiais savo bendrais veiksmais nukentėjusiajai I. Z. sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. Ž. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, paaiškino, jog santykiai su I. Z. yra geri, kartais konfliktuoja, tačiau konfliktai dažniausiai būna žodinio pobūdžio. Jis alkoholinius gėrimus vartoja retai. Sugyventinė I. Z. alkoholinių gėrimų nevartoja, nerūko. 2017 m. gruodžio 10 d., apie 08.00 val., nuėjo į šalimais esančią „IKI“ parduotuvę ir nusipirko butelį vyno, o vėliau nusipirko dar alaus. Sugyventinė I. Z. tuo metu dirbo. Vakare, tikslios valandos nurodyti negali, grįžo sugyventinė I. Z. ir tarp jų įvyko konfliktas, tačiau dėl kokios priežasties pasakyti negali, neprisimena. Atsimena, kad konflikto metu I. Z. pradėjo akmenukais mėtyti į jį, tačiau nepataikė. Tuomet I. Z. metė į jį batus, tačiau taip pat nepataikė. Toliau su I. Z. konfliktavo. Konflikto metu I. Z. galėjo suduoti smūgius, tačiau kiek ir kur nurodyti negali, nes neprisimena, kadangi buvo stipriai išgėręs ir konkrečių veiksmų neatsimena. Turbūt naudojo fizinį smurtą prieš I. Z.. Galėjo suduoti I. Z. smūgius į įvairias kūno vietas, t. y., kojas, galvos sritį. Savo sugyventinės I. Z. parodymais pasitiki. Sugyventinė I. Z. po įvykio išvažiavo pas motiną L., kurios pavardės neprisimena. Sugyventinė I. Z. į namus grįžo 2017 m. gruodžio 11 d. ryte, kartu su policijos pareigūnais. (b. l. 67, 73).

Motyvuojamoji dalis

Be J. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą NR. 01-1-64577-17 (b. l. 1), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. I. 2017 m. gruodžio 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 6-7), I. Z. 2017 m. gruodžio 11 d. pareiškimu (b. l. 8-9), Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu ir priedais (b. l. 12-17), Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 19), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios I. Z. duotais parodymais (b. l. 30), ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. K. duotais parodymais (b. l. 38), Asmens apžiūros protokolu ir priedais (b. l. 39-40), 2018 m. gegužės 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1738/2018 (01) (b. l. 43-44), alkotesterio kvitu (b. l. 81), kita bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis J. Ž. ir nukentėjusioji I. Z. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (LR BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji I. Z., kaip kaltinamojo J. Ž. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. Ž. 2017 m. gruodžio 10 d. panaudojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. Ž. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 86).

Skiriant bausmę J. Ž. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, J. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. Ž. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. Ž. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 12.36 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 13.48 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 420-421 str., teisėja,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio arba narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, J. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio arba narkotinių - psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 12.36 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 13.48 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

J. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti J. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programose, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. Ž., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.