- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- I1-12803-473/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03556-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Vilniaus kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Vilniaus kalėjimo dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2023 m. vasario 28 d. atvyko į Vilniaus kalėjimą tolimesniam bausmės atlikimui, pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą, kuri neatitiko tinkamų sąlygų. Kameroje trūko šviesos, buvo trys šviestuvai, iš kurių tik vienas veikė, pareiškėjui buvo per tamsu skaityti ar užsiimti kita veikla, ko pasėkoje pareiškėjui suprastėjo rega. 2024 m. birželio 18 d. pareiškėjui buvo išrašytas akinių receptas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ventiliacija kameroje neveikia ir dėl to trūksta oro, o pareiškėjui trūkstant oro sunku užmigti. Į kamerą patenka mažai šviesos dėl grotų uždėtų iš vidaus pusės, o langų nusivalyti iš vidaus pusės nėra galimybės, nes grotų tarpai yra labai maži ir smulkūs, palaikyti higieną ir švarą yra neįmanomą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo rašomi skundai ir prašymai neapsiekia tam tikrų institucijų arba jie dingsta, nes netinkamai veikia Vilniaus kalėjimo administracija.
Paaiškina, kad kreipėsi pas gydytoją-psichiatrę dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų taip pat kreipėsi į Sveikatos centrą, Priešgaisrinės apsaugos prie vidaus reikalų ministerijos, tam kad atvyktų nustatyti pažeidimų. Pareiškėjas kreipėsi raštu ir žodžiu į kalėjimo administraciją, tačiau niekas į tai nereagavo. Pareiškėjas ne kartą yra rašęs prašymą dėl psichologo iškvietimo, tačiau prašymai dingsta dėl to pareiškėjas jaučia baimę ir nerimą. Pareiškėjas buvo perkeltas į Reabilitacijos centrą, kuriame kartu su pareiškėju buvo dar 11 nuteistųjų, kur turėjo visi bendrai naudotis 1 tualetu ir 1 dušo kabina, dėl to reikėjo laukti eilėje, o tai sukėlė nepatogumus ir diskomfortą. Nurodo, kad kameroje trūko laisvo ploto, kameroje buvo kalinami 6 asmenys, o kameroje buvo tik viena rozetė, kas vėlgi sukėlė nepatogumus. Taip pat pareiškėjas paaiškina, kad Reabilitacijos centras neturi virtuvės, kur būtų galima pavalgyti atsisėdus. Kalėjimo administracija į pareiškėjo prašymą nėra atsakiusi, nors terminas jau yra praėjęs ir į prašymą vis dar nėra atsakyta, pasak pareiškėjo Kalėjimo administracija neveikia taip kaip turėtų veikti. Pareiškėjas jaučia baimę, nerimą, dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, pažeminimą prieš save ir kitus dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Teigia, kad pareiškėjas neišvengiamai patyrė tam tikros neturtinės žalos, kai valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrina pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimui tinkamų kalinimo sąlygų. Nebuvo užtikrinamos tinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas praleido kameroje, kurioje buvo netinkamos gyvenimo sąlygomis. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o būtent dėl nurodomų neteisėtų veiksmų pareiškėjas išgyveno daug dvasinių nepatogumų. Žala pasireiškia kaip neturtinė žala, padaryta žiauriai elgiantis su pareiškėju. Pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus dėl netinkamų įkalinimo sąlygų, Pareiškėjas jaučia nuolatinį nerimą ir baimę. Pareiškėjas savo dvasinius išgyvenimus vertina 7 000 Eur neturtine žala, kurią prašo atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Vilniaus kalėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovė) atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka, nes keliami reikalavimai yra nepagrįsti, o skundas atmestinas.
Dėl pareiškėjo minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui. Pagal pareiškėją, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 28 d. iki skundo teismui pateikimo dienos jis buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose jam nebuvo suteiktas įstatymo nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Atsakovė nurodė, kad kameros Nr. 12 plotas yra 12,75 kv. m, kameros Nr. 18 plotas yra 28,76 kv. m, kameroje Nr. 12 yra dvi miegamosios vietos, o kameroje Nr. 18 yra šešios miegamosios vietos, todėl, net ir esant pilnai užpildytai kamerai, vienam asmeniui tenkantis laisvas kameros plotas sudarydavo kameroje Nr. 12 – ne mažiau, kaip 6,085 k. m, kameroje Nr. 18 – ne mažiau, kaip 4,7933 kv. m. Konstatuotina, kad įstatymo nustatyta minimali laisvo kameros ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.
Dėl pareigūnų elgesio ir pareiškėjo prašymų registravimo. Anot pareiškėjo jam nebuvo užtikrinta galimybė įteikti kalėjimo administracijai skundus bei prašymus dėl laikymo sąlygų. Atsakovė nurodo, kad pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigalinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Pasak atsakovės, nuteistasis pateikia visus prašymus, skundus jį kuruojančiam kontaktiniam pareigūnui. Kontaktinis pareigūnas gavęs prašymą ar skundą, jį registruoja DVS priemonėmis ir perduoda atsakingam asmeniui (skyriaus viršininkui, kalėjimo viršininkui ir pan.). Atsakovė pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog grasinant jam drausmine nuobauda, buvo verčiamas atsisakyti Vilniaus kalėjimo administracijai 2024 m. gegužės 8 d. pateikto skundo reg. Nr. NPS-25-2968, neatitinka tikrovės.
Dėl higienos sąlygų kamerose ir kamerų įrengimo. Anot pareiškėjo, dėl kamerų languose įrengtų grotų neįmanoma tinkamai išvėdinti kamerą. Atsakovė pažymi, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 12.9 punktas numato, jog iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pareiškėjas be kita ko, nurodė, kad sanitariniu mazgu kartu su juo naudojasi dar 11 asmenų. Atsakovė nurodė, kad nei įrengimo nei eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma nereglamentuoja santykinio sanitarinių mazgų skaičiaus, tenkančio tam tikram suimtųjų (nuteistųjų) skaičiui.
Dėl perkėlimo į reabilitaciją. Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. buvo kviestas pokalbiui su įstaigos psichologe dėl suicidinio elgesio, tačiau ateiti nesutiko. 2023 birželio mėnesį, pareiškėjas pakartotinai kviestas suicidinio elgesio rizikos įvertinimui perkėlus tęsti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime. Pokalbio metu nuteistasis žodžiu bei raštu supažindintas su psichologinės intervencijos sąlygomis. Pareiškėjas nuteistas už sukčiavimus, narkotines medžiagas, taip pat dar yra neišnagrinėtų bylų. Bausmę atlieka drausmės grupės sąlygomis. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, jog yra ne kartą save žalojęs siekiant pasiekti tikslų, tačiau jau seniai nesižalojo, nes, anot nuteistojo, pakeitė požiūrį į problemų sprendimą. Taip pat yra bandęs nusižudyti maždaug prieš 6 metus, kada jį įkalino. Šiuo metu suicidinių minčių ir ketinimų neišsako. Pareiškėjas priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, ilgą laiką vartojo įvairias narkotines medžiagas, dabar teigia, apie pusę metų nevartojantis. Pareiškėjas patiriantis depresiją, pyktį, nerimą, nes dar laukiai ilga bausmė. Stebimos itin asocialios nuostatos, pareiškėjas yra nurodęs, jog pasiilgo sukčiavimo, jam tai teikia malonumą. Nuteistajam prieinama socialinė parama jis bendrauja su artimaisiais. Atlikdamas bausmę nesilankė pas psichologus, beveik neįsitraukė į resocializacijos procesą. Šiuo metu taip pat nelabai išsako norą įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. Pareiškėjas yra nurodęs, kad šiuo metu jaučiasi pakankamai gerai, saugus, bendrauja su kitais, stengiasi nesivelti į konfliktus.
Atsiliepimas
Teisme 2024 m. rugpjūčio 29 d. gautas pareiškėjo atsiliepimas į atsakovė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad kategoriškai nesutinka su atsiliepimu, nes atsiliepime pateikta melaginga informacija.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, neteisėtų veiksmų, priteisimo.
LKT raštas „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriame nurodo, kad LKT gavo Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2024 m. balandžio 15 d. raštu Nr. (10-12 4.80Mr)2-12975 persiųsta 2024 m. kovo 26 d. skundo dalis dėl LKT Vilniaus kalėjime netinkamų kalinimo sąlygų (toliau – ir Skundas). LKT įvertinus Skundo nagrinėjimui dokumentinę medžiagą bei aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo Skundo dalis dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus kalėjime yra dalinai pagrįstas.
2024 m. gegužės 8 d. pareiškėjo skundas Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, pasityčiojimo, garbės ir orumo pažeminimo, psichologinio sukrėtimo, kuriuo pareiškėjas skundė pareigūnų veiksmus dėl netinkamo jų elgesio (spardymas, šaukimas, sumušimas).
Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Vilniaus departamentas 2024 m. balandžio 23 d. atsakymas į 2024 m. kovo 26 d. skundą Nr. (10-12 4.80 Mr)2-15471 raštas dėl skundo, kuriame NVSC, nurodė, kad LKT Vilniaus kalėjimo administracijai nurodyta pašalinti nustatytą pažeidimą, o būtent užtikrinti pakankamą dirbtinį apšvietimą.
NVSC 2024 m. balandžio 5 d. Nr. (10-12 4.80 Mr)2-12975 raštas dėl skundo dalies persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją kartu su pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. prašymu dėl kalinimo pažeidimų nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė NVSC atvykti ir užfiksuoti pareiškėjo minimus pažeidimus.
LKT 2024 m. birželio mėn. raštas į 2024 m. kovo 26 d. skundą dėl pareiškėjo skundo išnagrinėjimo, kuriame LKT nurodė, jog pareiškėjo 2024 m. sausio 25 d. skundas nebus nagrinėjimas dėl to, kad jau buvo atsakyta į skunde išdėstytas aplinkybes ir skunde pareiškėjas pateikė papildomų faktinių aplinkybių.
Pareiškėjo 2024 m. kovo 26 d. skundas Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl neatsakyto skundo 2024 m. sausio 26 d., NPS 25-604, kuriuo pareiškėjas skundė, jog kalėjimo darbuotojai neveikia taip kaip privalo elgtis pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodeksą.
Pareiškėjo 2024 m. sausio 25 d. skundas dėl Č. L. konsultanto netinkamo elgesio, kuriu pareiškėjas skundė Č. L. veiksmus, tokius kaip draudimą rašyti skundus, ko pasėkoje pareiškėjas bus pašalintas iš Priklausomybių reabilitacijos centro.
2024 m. vasario 28 d. pareiškėjo prašymas Vilniaus kalėjimo viršininkui, kuriuo pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie reabilitacijoje esančių asmenų, sanitarinių mazgų skaičių, kokio dydžio yra reabilitacijos centro virtuvė.
2024 m. kovo 20 d. pareiškėjo skundas Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl nuotolinio pasimatymo nutraukimo, kuriuo pareiškėjas skundė pareigūno veiksmus dėl per anksti nutrauko nuotolinio pasimatymo.
LKT Vilniaus kalėjimo 2024 m. balandžio mėnesio į 2024 m. kovo 21 d. skundą Nr. NPS-25-1842, raštas pareiškėjui dėl skundo išnagrinėjimo, kuriuo pareiškėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu.
LKT atsiliepimas į pareiškėjo skundą administracinėje byloje Nr. I1-12803-473/2024 kartu su priedais: Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. LV-14445 „Dėl įgaliojimų atstovauti Lietuvos kalėjimų tarnybos interesus“ - 2 lapai; Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2024 m. sausio 17 d. įsakymas Nr. V-36 „Dėl įgaliojimų pasirašyti procesinius dokumentus“; Turto valdymo skyriaus 2024 m. liepos 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. LV-41158 nuorašas; Vidaus plotų eksplikacijos kopija; Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. NĮ-25-1264 nuorašas; Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. vasario 29 d. sprendimo Nr. NĮ-25-295 nuorašas; A. G. 2024 m. sausio 26 d. prašymo reg. Nr. NPS-25-604 nuorašas; A. G. 2024 m. kovo 26 d. prašymo reg. Nr. NPS-25-1950 nuorašas; LKT 2024 m. birželio 10 d. rašto Nr. 2S-2803 „Dėl nuteistojo A. G. skundo išnagrinėjimo“ nuorašas; LKT 2024 m. kovo 27 d. rašto Nr. 2S-1454 „ Dėl nuteistojo A. G. skundo išnagrinėjimo“ nuorašas;
Pareiškėjo atsiliepimas į atsakovės atstovės LKT atsiliepimą kartu su priedais: ambulatorinės sveikatos istorija, pažyma dėl laikymo sąlygų, pažyma dėl kalinimo sąlygų dėl iškvietimų mygtukų, pažyma dėl psichologinių paslaugų priėmimo ir pažyma apie atvykimą į Vilniaus kalėjimą tolimesnės bausmės vykdymui.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo kontekste yra traktuojamas, kaip asmuo, turintis specifinį teisinį statusą (suimtasis, laikomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje). Atsižvelgiant į tai, tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste, t. y. laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, susijusi su laisvės apribojimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų, nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą, abstrakčiai nurodant, jog laikas, praleistas laikinojo sulaikymo kameroje paveikė jo emocinę sveikatą ir nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr. pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A438-336/2012, A-3693-502/2017, A-2206-1062/2018, A-232-822/2018).
Dėl minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamera Nr. 12 neatitinka kalinimo sąlygų, o būtent nėra tinkamo apšvietimo, ko pasėkoje pareiškėjui buvo išrašytas akinių receptas taip pat, kad neveikia ventiliacija, trūksta oro ir dėl to sunku užmigti. Taip pat kameroje Nr. 18 trūksta laisvo ploto, nes buvo kalinami 6 asmenys.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 27 d. atvyko į Vilniaus kalėjimą iš Marijampolės kalėjimo ir buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą (kamerą) Nr. 12. 2023 m. birželio 26 d. atvyko iš Kauno kalėjimo ir buvo paskirtas į kamerą Nr. 18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes kameros Nr. 12 plotas yra 12,17 kv. m., kameros Nr. 18 plotas yra 28,76 kv. m. (pastato vidaus plotų eksplikaciją pridedama), kameroje Nr. 12 yra dvi miegamosios vietos, o kameroje Nr. 18 yra šešios miegamosios vietos, todėl, net ir esant pilnai užpildytai kamerai, vienam asmeniui tenkantis laisvas kameros plotas sudarydavo kameroje Nr. 12 – ne mažiau, kaip 6,085 kv. m. kameroje Nr. 18 – ne mažiau, kaip 4,7933 kv. m. Konstatuotina, kad įstatymo nustatyta minimali laisvo kameros ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista.
Dėl pareigūnų elgesio, pareiškėjo prašymų registravimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas spęsti susidariusias problemas teikia skundus viršininkui tačiau, anot jo skundai dingsta ir nepasiekia atitinkamų institucijų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje. Pareiškėjas pateikia visus prašymus, skundus jį kuruojančiam kontaktiniam pareigūnui. Kontaktinis pareigūnas gavęs prašymą ar skundą, jį registruoja DVS priemonėmis ir perduoda atsakingam asmeniui (skyriaus viršininkui, kalėjimo viršininkui ir pan.). Konstatuotina, kad pareiškėjo skundai ir prašymai iš esmės buvo perduodami atsakingiems asmenims, tai patvirtina prie bylos medžiagos pridėti pareiškėjo skundai bei prašymai. Pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl pareigūnų elgesio ir pareiškėjo prašymų registravimo atmetami.
Dėl higienos sąlygų kamerose, kamerų įrengimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad į kamerą patenka mažai šviesos dėl grotų uždėtų iš vidaus pusės, o langų nusivalyti iš vidaus pusės nėra galimybės, nes grotų tarpai yra labai maži.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 12.9 p. numato, jog iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant kamerų langų yra įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Atsižvelgiant į tai, tokiu būdu, metalinių grotų įrengimas gyvenamųjų kamerų languose, negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas.
Dėl perkėlimo į reabilitaciją
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kreipėsi į gydytoją psichiatrę, tam kad dėl pablogėjusių kalinimo sąlygų būtų jam skirti vaistai.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 27 d. buvo kviestas pokalbiui su įstaigos psichologe dėl suicidinio elgesio, tačiau ateiti nesutiko. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, jog yra ne kartą save žalojęs siekiant pasiekti tikslų, tačiau jau seniai nesižalojo, nes, anot nuteistojo, pakeitė požiūrį į problemų sprendimą. Taip pat yra bandęs nusižudyti maždaug prieš 6 metus, kada jį įkalino. Atlikdamas bausmę nesilankė pas psichologus, beveik neįsitraukė į resocializacijos procesą. Šiuo metu taip pat nelabai išsako norą įsitraukti į nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. 2023 m. gruodžio 12-15 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu NĮ-25-1264 pareiškėjas buvo jo paties prašymu (2023-12-11 NPS-25-7088) perkeltas į reabilitaciją, tačiau už daromus drausmės pažeidimus buvo grąžintas atgal į drausmės grupę 2024-02-29 NĮ-25-295. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju LKT neteisėtų veiksmų ar neveikimo nėra, nes pats pareiškėjas atsisakė eiti pas psichologę.
Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir nepažengiant bylos nagrinėjimo ribų, konstatuotina, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtais aspektais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.