- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-15
- Bylos Nr.
- 2SA-148-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-10057-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė Daiva Prunskienė, V. K., A. Š., J. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja G. K. pareiškė skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų ir prašė panaikinti antstolės 2012-08-24 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0068/10/02462/1. Nurodė, kad antstolė Daiva Prunskienė pažeidė įstatymo keliamus reikalavimus bei pareiškėjos, kaip santuokoje įgyto nekilnojamojo turto bendrasavininkės, teises, kadangi antstolė, tinkamai neištyrusi, ar numatomas parduoti iš varžytinių skolininko turtas yra skolininko asmeninė ar bendroji jungtinė nuosavybė, paskelbė šio turto varžytines. Nors Nekilnojamojo turto registre numatomas parduoti iš varžytinių nekilnojamasis turtas registruotas kaip asmeninė skolininko V. K. nuosavybė, antstolė nesiėmė visų priemonių nustatyti, kad šis turtas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodė, kad ji ir skolininkas V. K. yra sudarę santuoką nuo 1991-08-01, o antstolės numatytose varžytynėse parduodami žemės sklypai įsigyti 2002 ir 2004 metais, todėl šis turtas – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kita vertus, antstolė, nesiųsdama pareiškėjai dokumento (patvarkymo), kurį pareiškėja galėtų skųsti, o tik pranešimą apie būsimas varžytines, pažeidė CPK 613 str. 3 d. nustatytus reikalavimus.
Antstolė Daiva Prunskienė su pareikštu skundu nesutiko, nurodydama, kad 2009-11-20 areštuojant skolininko V. K. turtą, buvo nustatyta, kad areštuotas turtas yra skolininko asmeninė nuosavybė, kadangi įgytas dovanojimo sutarčių pagrindu. Be to, 2011-08-04 Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. K. skundą dėl turto arešto, nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4040-864/2011, konstatavo, kad 2009-11-20 turto arešto aktu buvo areštuotas tik pareiškėjo vardu registruotas konkretus turtas ar atskiros jo dalys. Prieš skelbdama areštuoto turto varžytynes, antstolė dar kartą patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją, kuri patvirtino, kad areštuotas turtas priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise. Antstolė taip pat nesutiko, kad jos pranešimas apie būsimas varžytines turi būti panaikintas, kadangi šis pranešimas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjai ar skolininkui tiesioginių padarinių, todėl toks antstolio pranešimas nesudaro teisinio pagrindo jo skųsti.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys [išieškotojai] A. Š. ir J. Š. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2009-11-20 turto arešto aktu areštuotas nekilnojamasis turtas yra asmeninė skolininko V. K. nuosavybė, kadangi įgytas dovanojimo sutarčių pagrindu. Šie registro duomenys yra teisingi ir nustatyta tvarka nenuginčyti. Pažymėjo, kad pareiškėja vykdomojoje byloje nėra nei išieškotoja, nei skolininkė. Pats skolininkas antstolės procesinius dokumentus, susijusius su jo areštuotu turtu, yra gavęs, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jų nėra apskundęs, tad tokiu būdu pripažino, kad antstolės atliekami vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 068/10/02462/1, areštuojant jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, yra teisėti ir pagrįsti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM prašė civilinę bylą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjos G. K. skundą dėl antstolės Daivos Prunskienės veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad išieškotojai pateikė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4672-578/2009 dėl 114.785,19 Lt skolos išieškojimo iš V. K. solidariai A. Š. ir J. Š. naudai. Antstolė 2009-11-16 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkui V. K. nesumokant skolos, antstolė 2009-11-20 priėmė patvarkymą areštuoti turtą: skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, nurodytą 2009-11-20 turto arešto akte. Antstolė prieš tai patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke, kuris nekilnojamasis turtas yra skolininko V. K. asmeninė nuosavybė. Antstolė 2009-11-20 pranešimu dėl turto arešto informavo skolininką, kad jeigu skola nebus sumokėta, turtas bus parduotas iš varžytinių. Antstolė pakartotinai patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenis, 2012-02-06 priėmė patvarkymą, kuriuo informavo, kad skelbiamas turto pardavimas iš varžytinių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolė, prieš priimdama patvarkymus dėl turto arešto bei turto pardavimo iš varžytinių, patikrino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informaciją, kuri patvirtino, kad nekilnojamasis turtas skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise (turtas įgytas dovanojimo sutarčių pagrindu (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Vykdomojoje byloje duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Kadangi pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 4 str. visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad antstolė tinkamai ištyrė realizuojamo skolininko turto priklausomybę ir savo veiksmais nepažeidė CPK 690 str. nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad LR CPK 706 str. 3 d. įpareigoja antstolę informuoti skolininką, bet ne jo sutuoktinę, apie turto pardavimą iš varžytinių. Vykdomosios bylos Nr. 0068/10/02462/1 medžiaga patvirtina antstolės argumentus, kad antstolio priimtus procesinius dokumentus, susijusius su areštuotu turtu bei jo realizavimu, skolininkas V. K. yra gavęs, tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nėra apskundęs, skolininkas taip pat informuotas apie tai, kad turtas bus parduodamas iš varžytynių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad antstolė, priimdama 2012-08-24 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą, savo veiksmus atliko laikydamasi LR CPK nuostatų, todėl pagrindo panaikinti šį patvarkymą nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės Daivos Prunskienės 2012-08-24 patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl antstolės veiksmų panaikinti; išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0068/10/02462/1 sustabdyti kol nebus atidalinta skolininko dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje. Atskirasis skundas buvo grindžiamas argumentais, kad antstolė nepagrįstai nenustatė, kad ruošiamas parduoti turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nėra atidalintas, t.y. nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo gali būti pripažintas negaliojančiu LR CPK 602 str. 1 d. l p. nurodytu pagrindu. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, kad antstolė, skelbdama šio turto varžytines, realiai pažeidžia pareiškėjos konstitucinę teisę į nuosavybę bei įstatymo nuostatas. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad antstolei ištirti realizuojamo turto priklausomybę pakanka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacijos. Teismas neįvertino, kad antstolė neatsižvelgė į skolininko šeimyninę padėtį, tai, kad nors turtas (žemės sklypai) jam dovanotas, tačiau jo įsigijimo (dovanojimo sutarties sudarymo mokestis, registracijos mokestis), išlaikymo bei draudimo išlaidos buvo iš bendrų šeimos lėšų, kad eilę metų šiais žemės sklypais asmeniškai rūpinosi, juos prižiūrėjo pareiškėja, jų priežiūrai buvo naudojami jos ir šeimos lėšos. Teismas neįvertino, kad antstolės ruošiamas realizuoti turtas yra įgytas po santuokos sudarymo, todėl vykdymo byloje ji yra suinteresuotas asmuo ir Kodekse numatytais atvejais ne tik skolininkui, bet ir jai turėjo būti antstolės siunčiamas patvarkymas, kurį įstatymų nustatyta tvarka galėtų skųsti. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad ji jokių antstolės priimtų dokumentų, tame tarpe apie turto areštą, nėra gavusi ir apie vykdomą išieškojimą iš bendrosios nuosavybės nežinojo. Priėmusi skolininkui skirtą antstolės 2012-08-09 pranešimą apie būsimas varžytynes, sužinojo apie vykdomą išieškojimą, kuris pažeidžia jos teises.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys [išieškotojai] A. Š. ir J. Š. nurodė, kad pagal LR CK 3.89 str. l d.2 p. turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad žemės sklypai yra V. K. asmeninė nuosavybė. Prieš skelbiant areštuoto turto varžytines, buvo dar kartą patikrinta nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija, kuri patvirtino, kad areštuotas turtas priklauso skolininkui V. K. asmeninės nuosavybės teise.
Suinteresuoti asmenys V. K., antstolė Daiva Prunskienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Atskirajame skunde apeliantė pateikė prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0068/10/02462/1 kol nebus atidalinta skolininko dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas nebuvo pagrįstas jokiais argumentais ir/ar rašytiniais įrodymais [LR CPK 178 str. -179 str.], prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taip pat nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl vadovaujantis išdėstytu, toks prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.) nėra nustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad išieškotojai pateikė antstolei vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2009-10-22 išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-4672-578/2009 dėl 114.785,19 Lt skolos išieškojimo iš V. K. solidariai A. Š. ir J. Š. naudai. Pateiktas vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė priėmė 2009-11-20 patvarkymą areštuoti skolininko V. K. turtą. Iš 2009 m. lapkričio 20 d. Turto arešto akto matyti, kad buvo areštuotas skolininko V. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas, o būtent: 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), butas [patalpa], esanti (duomenys neskelbtini). Antstolė 2009-11-20 pranešimu dėl turto arešto informavo skolininką, kad jeigu skola nebus sumokėta, turtas bus parduotas iš varžytinių. Skolininkui geruoju neįvykdžius įsipareigojimų, antstolė 2012-02-06 priėmė patvarkymą skelti turto pardavimą iš varžytinių. Pareiškėja G. K., nesutikdama su pradėtu išieškojimu bei paskelbtomis varžytinėmis, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų. Skundas buvo grindžiamas argumentais, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis turtas [žemės sklypai] įgytas santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė jos ir skolininko V. K. nuosavybė. Pažymėjo, kad, nesant nustatytoms skolininko turto dalims, negalimas išieškojimas iš tokio turto.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0068/10/02462/1 matyti, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis iš varžytinių parduotinas nekilnojamasis turtas, t.y. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra skolininko V. K. nuosavybė. Šie žemės sklypai įgyti dovanojimo sutarčių, sudarytų 2003 -2005 metais, pagrindu. Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, kad 1991 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta santuoka tarp apeliantės ir skolininko V. K. Vienok Nekilnojamojo turto registro išraše nenurodyta, kad apeliantė G. K. yra aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto [žemės sklypų] bendrasavininkė. LR CK 3.88 str. 3 d. nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. nustato, kad CK 3.88 str. 3 d. normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus šiam kodeksui. Nagrinėjamu atveju įrašai apie skolininkui V. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą [žemės sklypus] padaryti 2003 m. ir 2005 metais, t.y. jau galiojant LR Civilinio kodekso normoms. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad skolininko V. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas [žemės sklypai] yra jo asmeninė nuosavybė. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad informacija registre apie pastarąjį nekilnojamąjį turtą, įskaitant šio turto savininkus, buvo patikrinta prieš antstolei priimant turto arešto aktą bei pakartotinai prieš priimant patvarkymą dėl šio turto pardavimo iš varžytinių. Pastarosios aplinkybės leidžia teigti, kad antstolė, nukreipdama išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, nepažeidė LR CPK 690 str. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog, antstolei paskelbus areštuoto nekilnojamojo turto varžytines, iš varžytinių parduotinas turtas buvo registruotas skolininko V. K. vardu. Vadovaujantis LR CK 4.262 str., LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Duomenų bei įrodymų, kad aukščiau nurodyti registro duomenys apie nekilnojamojo turto savininką yra neteisingi bei nuginčyti, byloje nepateikta. Pareiškėja, teigdama kad šis turtas priklauso jai ir sutuoktiniui [skolininkui] V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų [LR CPK 178 str. – 179 str.]. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad netgi tuo atveju, jei santuokos metu yra dovanojamas turtas, galioja bendroji prezumpcija, kad turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe [LR CK 3.89 str. l d. 2 p.]. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad iš varžytinių parduodami žemės sklypai buvo įgyti dovanojimo sutarčių pagrindu, tačiau toks turtas buvo registruotas V. K. vardu, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta LR CK 3.88 str. 3 d., nėra pagrindo teigti, kad toks turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas paaiškina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės, jog nekilnojamojo turto įsigijimo (dovanojimo sutarties sudarymo mokestis, registracijos mokestis), išlaikymo bei draudimo išlaidos buvo iš bendrų šeimos lėšų, kad eilę metų šiais žemės sklypais asmeniškai ji rūpinosi, jų priežiūrai buvo naudojami jos ir šeimos lėšos, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Teismas konstatuoja, kad, taikant LR CK 3.89 str. l d. 2 p. prezumpciją, santuokos metu jos sutuoktiniui dovanotas turtas tapo jo asmenine nuosavybe, šios prezumpcijos pareiškėja nepaneigė, apeliantė taip pat nepateikė įrodymų, kad teismine tvarka ši prezumpcija buvo nuginčyta, t.y. toks turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas, išnagrinėjęs skolininko V. K. skundą dėl to paties turto arešto, 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-4040-864/2011, konstatavo, kad turto arešto aktu buvo areštuotas tik V. K. vardu registruotas konkretus turtas ar atskiros jo dalys, todėl antstolė neturėjo pareigos siūlyti išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolė, vadovaudamasi registro duomenimis, kuriuose areštuotas turtas nuosavybės teise buvo įregistruotas V. K. vardu, pagrįstai sprendė, kad nėra kliūčių vykdyti išieškojimą iš skolininko vardu registruoto turto.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, kad antstolė pažeidė CPK 613 str. 3 d. nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju apeliantė, kaip skolininko sutuoktinė, nebuvo vykdymo proceso šalimi bei suinteresuotu asmeniui, todėl antstolė neturėjo pareigos priimtų patvarkymų kopijų siųsti pareiškėjai. Kita vertus, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolio priimtus procesinius dokumentus, susijusius su areštuotu turtu bei jo realizavimu, skolininkas V. K. gaudavo asmeniškai arba per sutuoktinę [pareiškėją].
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismui pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialinės bei procesinės teisės normos, priėmė pagrįstą procesinį sprendimą atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, todėl teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį neturi [LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.].
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atmesti apeliantės G. K. prašymą sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0068/10/02462/1.