Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., Klaipėdos r. sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " filiale, neteistas, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. įžūliu elgesiu demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką:

2018-11-25 apie 3.40 val. viešoje vietoje - ties namu, esančiu Palangos g. 4, Vilniuje, kilus konfliktui tarp kaltinamojo draugo A. Z. ir M. V., jo metu R. Ž. sudavė kartu su M. V. buvusiam M. M. vieną smūgį į veidą, padarydamas šiam nežymiu sveikatos sutrikdymu vertinamą muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose.

Apklaustas kaltinamuoju R. Ž. kaltu prisipažino. Iš jo parodymų turinio seka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje – tai buvo 2018-11-25 paryčiais Palangos gatvėje, Vilniuje, - su juo kartu buvęs jo draugas A. Z. pradėjo pyktis su iki tol jam nepažįstamu vyriškiu. Šis buvo kartu su šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintu M. M.. Ginčas vyko jau kurį laiką, todėl jis (kaltinamasis), baimindamasis M. M., kuris jam pasirodė išgėręs, tikėtino puolimo, įsikišo į konfliktą smūgiuodamas vieną kartą šiam į veidą. Nuo jo smūgio M. M. parkrito, tačiau iškart atsistojo. Be smūgio, jis nukentėjusiojo pusėn dar pasakė daug tikrai užgaulių žodžių. Sužalojimų ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo. Tuo visas konfliktas ir baigėsi, tačiau buvo iškviesta policija ir jį (kaltinamąjį) bei A. Z. sulaikė. Prisipažįsta kaltu, tačiau nevisai sutinka, kad įvykęs menkavertis konfliktas siekia baudžiamosios atsakomybės mastą ir, kad jo veiksmai vertintini kaip įžūlūs ir ciniški. Kaltinamasis parodė, kad atlygino visą M. M. padarytą žalą, su juo susitaikė, jie iki šiol bendrauja ir tikisi, kad bendravimas nenutrūks ateityje. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Ž. kaltė įrodyta jo paties kaltės prisipažinimu ir parodymais, taip pat rašytiniais bylos duomenimis. Visi šie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, teismo pripažįstami įrodymais, jie vieni kitus papildo, nėra tarpusavyje prieštaringi,.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2018-11-25 apie 03.40 val. jam su draugu M. V. einant Palangos gatve, Vilniuje, prie M. V., kuris ėjo šiek tiek atsilikęs priėjo du jam nepažįstami vaikinai ir šį pastūmė it M. nukrito ant grindinio. Priėjęs prie minėtų vyriškių jis paklausė kas atsitiko. Abu vyriškiai įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais tiek jį, tiek M., todėl siekdamas išvengti konflikto jis bandė neutralizuoti konfliktinę situaciją, ragino nesipykti ir taikiai visiems išsiskirstyti, tačiau agresyviai nusiteikę vyriškiai aktyviai norėjo tęsti konfliktą ir vienas iš vyriškių – kaltinamasis - be jokios priežasties kumščiu smogė jam į veidą, prakirto nosį. Po suduoto smūgio jis nebuvo nukritęs ar praradęs sąmonės, tik pajuto nosies ir kaktos skausmą, tačiau į medikus nesikreipė. Jis iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą numeriu 112, apibūdino įvykio aplinkybes ir nepaleisdamas kaltinamojo iš akiračio sulaukė policijos pareigūnų. Visą patirtą žalą R. Ž. jam atlygino ir jo atsiprašė. Jokių pretenzijų nei jam, nei kitiems asmenims neturi ir ateityje nereikš (b. l. 47, 56).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus specialisto išvados Nr. G 4268/2018 (01) matyti, kad M. M. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame kelyje, kas tiek visumoje, tiek atskirai vertinama nežymu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai veide nėra būdingi savęs žalojimui. Sužalojimai padaryti mažiausia dviem trauminiais poveikiais (b. l. 23-24).

Apklaustas liudytoju M. V. parodė, kad 2018-11-25 apie 03.50 val. jam su draugu M. M. einant Palangos gatve, Vilniuje, ties 4-uoju namu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje prie jo priėjo du nepažįstami vyrai ir vienas iš jų dėl nesuprantamų priežasčių jį pastūmė, jis pargriuvo. M. M. jį užstojo ir tada konfliktas kilo tarp M. ir to vyriškio, kurio metu vyriškis kumščiu smogė M. į veidą. M. gintis nepuolė, bet iškvietė policiją. Kitas vaikinas stovėjo šalia ir į konfliktą nesikišo. Atvykus pareigūnams abu vyriškiai buvo sulaikyti. Dėl konflikto jis pretenzijų neturi, fizinės žalos nepatyrė (b.l. 32).

Apklaustas liudytoju A. Z. parodė, kad 2018-11-25 apie 2 val. nakties kartu su R. Ž. ėjo iš klubo " A. M." į kitą klubą. Abu buvo šiek tiek išgėrę. Gatvėje prie jų pristojo jam nepažįstamas vaikinukas ir pasakė kažką grubaus. Jis vaikinui kažką atsakė, tada šis vėl kažką pasakė. Tada priėjęs prie šio agresyviai besielgiančio vaikino, norėdamas išvengti muštynių, jis jį stumtelėjo, pasakydamas „viskas – baigiam“. Tuo metu pamatė kaip atbėga kitas vaikinas, kaip suprato, vaikino, kurį jis stumtelėjo, draugas, tačiau ką jis darė - tiksliai nematė, nes aiškinosi su vaikinu, kurį prieš tai stumtelėjo, sakė jam „nedarom problemų“. Tuo metu išgirdo, kad kažkas vyksta jam už nugaros ir atsisukęs pamatė kaip R. Ž. konfliktuoja su tuo vaikinu, kuris atbėgo gelbėti savo draugo. Matė kaip jie vienas kitą pastūmė, nė vienas nugriuvęs nebuvo, smūgių taip pat nematė. Jis pasakė savo draugui R. Ž.: „viskas, baigiam, einam, nereikia nesąmonių“ ir jie nuėjo. Viskas tuo ir būtų pasibaigę, bet vaikinas, kuris atbėgęs susistumdė su R. Ž., ėjo paskui juos, nuo jų neatstojo, vis ieškojo priekabių, eidamas iš paskos kalbėjo telefonu, net buvo atėjęs į klubą. Dėl to jie, nežinodami ką daryti, patys nuėjo į policiją ir pranešė apie šį įvykį (b .l. 39-40).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotas Vilniaus mieste įrengta viešųjų erdvių stebėjimo vaizdo kamera Nr. 37, sumontuota adresu Vilniaus g. 24, Vilniuje įrašytas vaizdas. Įraše, kurio laikas 2018-11-25 3.47 val., matyti kaip Vilniaus gatve link restorano ,,Talutti" eina 6 asmenys (matomi tik jų siluetai). 1-as asmuo atsisėda ant suoliuko, esančio prie nurodytos konflikto vietos, 2 asmenys nueina Vilniaus gatve toliau, 3 asmenys nueina prie restorano ,,Talutti". Asmuo, sėdėjęs ant suoliuko, prieina prie asmenų, stovinčių prie restorano ,,Talutti“ ir iš karto visi 4 asmenys grįžta į Vilniaus gatvę, vienas iš jų nueina toliau tiesiai, kiti 3 asmenys lieka prie baro ,,Champagneria", kur stovi 6-8 asmenys, vieni iš jų prieina, kiti nueina nuo įėjimo. Asmuo, vilkintis mėlynas kelnes ir tamsios spalvos striukę kalba telefonu, prie jo prieina vyras, dėvintis tamsios spalvos drabužius ir bando jį pagriebti už kairės rankos, tačiau telefonu kalbantis vyras atsitraukia. Konflikto dalyviai išeina iš vaizdo fiksavimo zonos ( b. l. 19-21).

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiodamasis 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

Kaltinamajam R. Ž. inkriminuojamas veiką kvalifikuojantis požymis – įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte veikos aprašyme nurodomas dar vienas požymis - jog kaltinamojo elgesys buvo „ciniškas“, yra perteklinis, nes toks požymis nėra nurodytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje, kaip veiką kvalifikuojantis požymis.

Šioje byloje tiriamo nusikaltimo vieta neabejotinai yra viešoji vieta. Incidentas vyko vienoje iš Vilniaus miesto centrinių gatvių. Bylos duomenimis nustatyta, kad iki tol nepažįstamų kaltinamojo R. Ž. ir nukentėjusiojo M. M. beprasmio konflikto metu kaltinamasis smogė nukentėjusiajam į veidą ir taip padarė šiam muštinę žaizdą nosies nugarėlėje ir poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Smurtavimas viešoje vietoje teismų praktikoje vienareikšmiškai vertinamas kaip įžūlūs veiksmai, taigi atitinka objektyvųjį nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, požymį. Tokiais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų (LAT nutartis 2010-10-05, Nr.2K-447/2010).

Dėl kaltinamojo įžūlių smurtinių veiksmų viešoje vietoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Nukentėjęs, kuris, be kita ko, parodė, kad nagrinėjama konfliktinė situacija, vis dėlto, tęsėsi kur kas ilgiau, nei, kad nurodė kaltinamasis, buvo priverstas kviesti policiją. Šioje vietoje pažymėtina, jog aplinkybė, kad ne kaltinamasis buvo konflikto iniciatorius ir, kad ne vien tik kaltinamojo įžūliais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nešalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo R. Ž. veiksmai savo pavojingumo laipsniu – padarymo būdu (įžūlus elgesys), padariniais (visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas) ir tyčios turiniu – neapibrėžtoji tyčia, atitinka Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjęs pareiškė, kad susitaikė, kad kaltinamasis pilnai atlygino nukentėjusiajam pastarojo patirtą žalą, prašė bylą nutraukti.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje (Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko) numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aukščiau minėtu pagrindu negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis R. Ž. neteistas, jis buvo baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas už administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Pažeidimai nėra labai šiurkštūs, kaltinamasis buvo baustas už vairuojamos transporto priemonės sustojimą ir stovėjimą nesant tą leidžiančio ženklinimo, taip pat už neregistruotos, neapdraustos, be valstybinių numerių ir be techninės apžiūros transporto priemonės vairavimą.

R. Ž. turi savarankiškas pajamas, jis užsiima individualia veikla.

Teismas neturi pagrindo kaltinamojo asmenybę vertinti kaip turinčią polinkį daryti nusikalstamas veikas.

R. Ž. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis prisipažino nusikaltęs, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, su juo susitaikė. Taigi esant visiems Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, R. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas nusprendžia:

atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir bylą nutraukti.

Panaikinti R. Ž. taikomą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.