- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-2464-433/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- D. Š., K. Š., T. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. Š., K. Š., T. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjų pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) būdamas beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (iki pilnų metų trūko 11 dienų) mirė V. Š. (toliau – Palikėjas), kurio mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini) ligoninė (angl. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystė. Palikėjas buvo pareiškėjos T. Š. sutuoktinis ir pareiškėjų D. Š., K. Š. - tėvas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis Palikėjui mirties momentu priklausė vienas nekilnojamojo turto vienetas, t. y. ¼ dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, palikimo atsiradimo vieta laikytina Palikėjo turto buvimo vieta. Be to, Palikėjo sutuoktinės - T. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius, t. y. šio turto buvimo vietoje. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.4 str. 2 d. 2 p. nuostata, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, todėl egzistuoja pagrindas išvadai, kad ir palikimo atsiradimo vieta ta, kurioje yra deklaruota Palikėjo sutuoktinės su kuria jis paskutinius šešis mėnesius gyveno, gyvenamoji vieta, t. y. Vilniaus miestas. Palikėjo V. Š. palikimą Lietuvos Respublikoje sudaro šis nekilnojamasis turtas: ¼ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Šį turtą V. Š. tinkamai valdė iki savo mirties. Kito turto pareiškėjų žiniomis nėra ir nebuvo nustatyta. Pareiškėjai, būdami vieninteliai Palikėjo turto paveldėtojai, aukščiau minėtą butą kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki Palikėjo mirties, tiek ir po Palikėjo mirties, laikydami jį savu, juo rūpindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be Palikėjo. Tokiu būdu savo valią priimti palikimą pareiškėjai išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Palikėjas nebuvo sudaręs nei oficialaus, nei asmeninio testamento. Pareiškėjams pradėjus domėtis Turto pardavimu ir sužinojus, kad palikimas nepriimtas, buvo nuspręsta kreiptis į Vilniaus 45 notarų biurą, kuriame paaiškėjo, kad niekas taip nesikreipė į notarų biurą ir nepriėmė palikimo po mirusiojo mirties fakto paaiškėjimo. Palikėjas mirė būdamas santuokoje kartu su T. Š. Pagal CK 5.13 straipsnį Palikėjo žmona paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys. Palikėjo turtą paveldi ir jo įpėdiniai, t. y. sūnus D. Š. bei dukra K. Š., kadangi pagal CK 5.11 str. 1 d. 1 p., kuriame įtvirtintos įpėdinių pagal įstatymą eilės, pareiškėjai yra pirmosios eilės palikėjo įpėdiniai. Tokiu būdu visi pareiškėjai yra Palikėjo V. Š. viso turto paveldėtojai, kadangi kitų įpėdinių nėra nustatyta. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d. 445 str.). Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą. Tuo tarpu palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. CK 5.50 str. 1 d. numatyta, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjai dėl objektyvių priežasčių šį terminą praleido. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Tokiu būdu laikytina, kad terminas palikimui priimti skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo Palikėjo mirties dienos. CK 5.4 str. 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė Palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (šio kodekso 2.12 straipsnis). Paskutinė 2001-09-28 Palikėjo deklaruota gyvenamoji vieta, Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, buvo (duomenys neskelbtini), Lietuva. Palikėjas negyveno vienoje vietoje, tame tarpe ir deklaruotoje, buvo išvykęs ir užsienį, kur ir mirė. Be to, Palikėjas turėjo ir kito nekilnojamo turto Vilniuje, todėl šiuo atveju palikimo atsiradimo vietos nustatymui taikytinas CK 5.4 str. 2 d. 2 p. kuriame nurodyta, kad jeigu palikėjas gyveno keliose vietose, palikimo atsiradimo vieta laikoma ekonominių ar asmeninių interesų vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindinės dalies, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikėjas paskutinius šešis mėnesius prieš mirtį palaikė santuokinius santykius, gyvenamoji vieta arba su palikėju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). CK 5.5 str. 1 d. 1 p. nustato, kad įpėdiniais gali būti paveldintys pagal įstatymą fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Šiuo atveju, kaip jau nurodyta aukščiau Palikėjo Turtą paveldi/turi paveldėti jo sūnus - D. Š., dukra - K. Š. bei žmona T. Š.. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kilus panašaus pobūdžio veiksmus). įstatymas nenumato, kad faktiškas paveldimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. Todėl įpėdinis, įrodinėdamas aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, atlikimo per terminą palikimui priimti aplinkybę, gali remtis visomis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju akivaizdu, kad Pareiškėjai, būdami vieninteliai Palikėjo Turto paveldėtojai, Butą kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki Palikėjo mirties, tiek ir po Palikėjo mirties, laikydami jį savu, juo rūpindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be Palikėjo. Tokiu būdu savo valią priimti palikimą pareiškėjai išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Palikėjo sutuoktinė savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi Buto registracijos adresu, šiame Bute gyvena, kai būna Lietuvoje. Pareiškėja, po Palikėjo mirties, paėmė sau ir valdė mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus, namų ūkio reikmenis, prižiūrėjo ir tvarkė Butą, mokėjo komunalinius mokesčius bei Turtą išlaikė ir išlaiko. Šiuos veiksmus ji atliko nuo pat palikimo atsiradimo dienos ir Buto priežiūrą atlieka iki šiol bei naudojasi Butu. Pareiškėjas Butą kartu su savo tėvais įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 2009-02-21 Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. DB-902 pagrindu, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Pareiškėjo vardu yra sudarytos sutartys su elektros, dujų ir vandens tiekėjais dėl Buto. Pareiškėjas apmoka šias sąskaitas, ką patvirtina ir kartu su šiuo pareiškimu teikiami paskutinių mėnesių apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Butui yra įregistruota hipoteka, nes Pareiškėjas yra paėmęs paskolą ir moka kredito įmokas bankui pagal sutartį. Tokiu būdu, Pareiškėjas aktyviais veiksmais išreiškė savo valią dėl Palikimo priėmimo ir nurodytos aplinkybės patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Nėra jokių įrodymų, kad šį palikimą būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, pradėdamas jį faktiškai valdyti ar gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Nėra jokių ginčų dėl Palikimo, trečiųjų asmenų teisės taip pat nepažeidžiamos. Išrašas iš testamentų registro taip pat patvirtina, kad nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų. Pareiškime nurodoma, kad egzistuoja visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas. Pareiškėjai prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., K. Š., T. Š. po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. Š. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad įstatyminiai įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad K. Š. atžvilgiu parašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjų atstovo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Š., kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Pareiškėjai D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. Š., kodas (duomenys neskelbtini) vaikai. Šias aplinkybes patvirtina D. Š. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas VI-OK Nr. 361015, K. Š. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas VII-OK Nr. 384885, T. Š. ir V. Š. (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas III-OK Nr. 411123. V. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus miesto civilinės metrikacijos 2021 m. rugsėjo 24 d. mirties įrašas Nr. 5693. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-10-04 išrašo nustatyta, kad V. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, ir šią aplinkybę patvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro 2021-11-02 išrašas.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai D. Š., K. Š. ir T. Š. po tėvo ir sutuoktinio V. Š. mirties per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi pareiškėjai nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad pareiškėjai, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Teismas buvo suteikęs pareiškėjams papildomą galimybę pateikti teismui visus turimus įrodymus, pagrindžiančius pareiškime išdėstytas aplinkybes. Pareiškėjai šią galimybę pasinaudojo tik iš dalies, teismui buvo pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, todėl teismas, priimdamas sprendimą šioje civilinėje byloje, atsižvelgia ir teismui pateiktų įrodymų visumą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui D. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į kitą 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotos mirusiojo V. Š. vardu, tačiau nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent – įrodymai apie mokesčių už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimą, patvirtina, kad pareiškėjas D. Š. yra vienintelis asmuo, kuris po tėvo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau moka visus einamus mokesčius už suteiktas paslaugas.
Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą (Butą) yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po V. Š. mirties.
Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad būtent D. Š. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po tėvo V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), tuo priimdamas jo palikimą (CPK 185 str.).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad suinteresuotieji asmenys K. Š. ir T. Š. nepateikė teismui įrodymų, kad per 3 mėnesius po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), savo aktyviais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą (CPK 178 straipsnis), todėl šioje dalyje pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja K. Š. yra 2017-02-13 yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę ir nuo to laiko pastoviai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pareiškime tik deklaratyviai nurodoma, kad pareiškėjos K. Š. ir T. Š., būdamos vienintelėmis palikėjo turto paveldėtojomis, butą kartu valdė ir juo naudojosi tiek iki palikėjo mirties, tiek ir po palikėjo mirties, laikydamos jį savu, juo rūpindamiesi, jį naudodami ir valdydami, dabar jau be palikėjo. Tokiu būdu savo valią priimti palikimą pareiškėjos K. Š. ir T. Š. išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Aukščiau minėta, kad teismui nepateikta jokių įrodymų kokiais būtent aktyviais veiksmais šios pareiškėjos išreiškė valią priimti mirusio V. Š. palikimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškime taip pat nurodoma, kad pareiškėja T. Š. yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šiame bute gyvena, kai būna Lietuvoje. Be to, pareiškime nurodoma, kad pareiškėja T. Š. po sutuoktinio V. Š. mirties paėmė sau mirusiojo asmeninius daiktus, namų ūkio reikmenis. Iš nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad pareiškėja T. Š. taip pat gyvena užsienio valstybėje – Jungtinėje Karalystėje. Teismui nepateikta jokių įrodymų kaip dažnai ji atvyksta į Lietuvą, kaip ilgai gyvena Lietuvoje, kokius būtent asmeninius daiktus ir ūkio reikmenis ji yra paėmusi po sutuoktinio V. Š. mirties. Nors pareiškime yra nurodo, kad T. Š. moka komunalinius mokesčius už butą, tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad tik pareiškėjas D. Š. po tėvo mirties ir toliau moka už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas. Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai – asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą vietą savo asmeninių, socialinių ar ekonominių interesų buvimo vieta; jeigu asmuo gyvena keliose vietose, jo gyvenamąja vieta yra laikoma ta vieta, su kuria jis yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar pagrindinė turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai ir kt.). Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011, 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003).
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad būtent pareiškėjas D. Š. priėmė palikimą po tėvo V. Š. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Pareiškėjas D. Š. įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjui turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.