Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. ir A. B. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Petrausko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimo A. P. ir A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. P. už tai, kad jis 2009 m. vasario 3 d., apie 12.30 val., prie Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rūmų, A.Tumėno g. 1, Vilniuje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, organizavo nesankcionuotą susirinkimą, t. y. subūrė į susirinkimą daugiau nei 100 žmonių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo (toliau – ir Susirinkimų įstatymas) 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188⁷ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. už tai, kad jis 2009 m. vasario 3 d., apie 12.30 val., prie Seimo rūmų, A.Tumėno g. 1, Vilniuje, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, organizavo nesankcionuotą susirinkimą, t. y. subūrė į susirinkimą daugiau nei 100 žmonių, taip pažeisdamas Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 500 Lt baudą; A. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje, skyrė 1 250 Lt baudą. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad A. P. ir A. B. padarė jiems inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose yra nurodyta, kad A. P. ir A. B., neturėdami nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, organizavo nesankcionuotą susirinkimą, t. y. subūrė į susirinkimą daugiau nei 100 žmonių, taip pažeisdami Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalis (b. l. 2-3, 4-5). Teismas pažymėjo, kad kaltinime nėra nurodyta susirinkimo forma, kas laikytina kaltinimo trūkumu, tačiau šis trūkumas, teismo vertinimu, nėra esminis ir netrukdo nagrinėti administracinę bylą teisme. Susirinkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatytos susirinkimų formos. Pagal šį įstatymą organizatoriai gali organizuoti įvairius susirinkimus: mitingus, piketus, demonstracijas, procesijas, įvairias eitynes, kitokius taikius beginklius susirinkimus. Teismas pažymėjo, kad kaltinimas yra taisytinas šalinant aplinkybę, jog jie subūrė į susirinkimą daugiau nei 100 žmonių, nes ši aplinkybė nėra nustatyta neginčijamais įrodymais. Byloje nėra įrodymų, kad A. P. ir A. B. prie Seimo rūmų sukvietė vaizdo įraše matomą žmonių minią. Tačiau remdamasis ištirtais įrodymais teismas konstatavo, kad A. P. ir A. B. organizavo susirinkimą – eitynes, neturėdami nustatyta tvarka išduoto pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo (eitynių) vietos, laiko ir formos. A. P. ir A. B. teiginius, kad jie, organizuodami akciją, įstatymų nepažeidė, nes pranešti apie akciją (kaip ją teisme pavadino A. B. – mobilų piketą) nereikėjo, kadangi joje dalyvavo mažiau nei 10 asmenų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Piketas yra viena iš susirinkimų formų ir jis apibrėžtinas taip: tai grupė protestuojančių žmonių su politinio ar visuomeninio turinio plakatais (http://terminu.zodynas.info/piketas). Susirinkimų įstatyme yra numatyti atvejai, kada nereikia pranešti atitinkamoms institucijoms (pareigūnams) apie susirinkimą (piketą). Sistemiškai aiškindamas šio įstatymo 5 straipsnio ir 9 straipsnio 4 dalies nuostatas, teismas padarė išvadą, kad raštu apie organizuojamą susirinkimą, kuriame dalyvauja iki 100 asmenų (o organizuojant piketą – ir žodžiu), nereikia pranešti savivaldybės administracijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui, kai toks susirinkimas (piketas) yra organizuojamas savivaldybės nustatytoje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku. Teismas pažymėjo, kad kadangi Vilniaus mieste tokios vietos ar patalpos nėra nustatytos, todėl darytina išvada, jog visais atvejais, organizuodami bet kurios formos susirinkimą, susirinkimo organizatoriai turi raštu pateikti pranešimą apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės administracijai. Remdamasis ištirtais įrodymais teismas padarė išvadą, kad eitynių organizatoriai buvo administracinėn atsakomybėn traukiami A. B. ir A. P., kurie apie organizuojamas eitynes nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų nustatyta tvarka rašytiniu pranešimu neinformavo atitinkamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingo asmens bei nederino suorganizuoto susirinkimo formos, eitynių maršruto, laiko, dalyvių skaičiaus ir kitų sąlygų, taip nesilaikydami Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 5 straipsnio, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, todėl jie pagrįstai patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

II.

A. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą. Nurodo, kad jų organizuotame pikete dalyvavo mažiau nei 7 žmonės, todėl apie piketą nepranešė. Pažymi, kad pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių.

A. B. atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Petrauskas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba administracinę bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo, kad A. B. organizavo eitynes, nes jis tik pakvietė buvusius 7 savo draugus ir pažįstamus bendrai ir taikiai išreikšti savo politinę poziciją – nepasitikėjimą Seimo pirmininko A. V. vykdoma valstybės politika. Nurodo, kad niekur nėra nustatyta, jog piketas turi būti tik vienoje vietoje ir jis negali iš vienos vietos pereiti į kitą, t. y. būti mobilus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliaciniai skundai atmestini.

ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo pažeidimus. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. P. ir A. B. buvo pripažinti kaltais padarius minėtą pažeidimą, nes jie organizavo eitynes nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų, nustatyta tvarka rašytiniu pranešimu neinformavę atitinkamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingo asmens bei nederinę susirinkimo formos, eitynių maršruto, laiko, dalyvių skaičiaus ir kitų sąlygų, taip nesilaikydami Susirinkimų įstatymo 5 straipsnio, 9 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

Pagal Susirinkimų įstatymo 3 straipsnį susirinkimu šio įstatymo prasme laikomi mitingai, piketai, demonstracijos, procesijos, įvairios eitynės, kitokie taikūs beginkliai susirinkimai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne sąvoka „susirinkimas“ aiškinama kaip gyventojų ar narių bendras dalyvavimas svarstant kokį nors klausimą. Akivaizdu, kad įstatyme, kalbant apie susirinkimus, neturimi omenyje pavienių asmenų veiksmai, išskyrus susirinkimų organizavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N10-988/2005).

Pagal Susirinkimų įstatymo 9 straipsnį susirinkimų organizavimo tvarkos būtinasis elementas yra susirinkimo organizatorių arba jų atstovų raštiškas pranešimas apie susirinkimo organizavimą, kuris paduodamas ir nagrinėjamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pranešimą apie susirinkimo organizavimą organizatorius arba jų atstovas paduoda ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo susirinkimo vedimo dienos. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad susirinkimų organizatoriai informuoja apie organizuojamą susirinkimą savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovą ar jo įgaliotą atstovą raštišku pranešimu (pateikiamas ir jo nuorašas), kurį pasirašo ne mažiau kaip du asmenys, kad suderintų susirinkimo vietą, laiką ir sąlygas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad pranešime turi būti nurodyta: 1) susirinkimo forma ir turinys; 2) susirinkimo data, jo pradžios ir pabaigos laikas; 3) susirinkimo vieta, eitynių ar procesijų maršrutai; 4) numatomas dalyvių skaičius; 5) pageidavimai policijai dėl viešosios tvarkos palaikymo; 6) ne mažiau kaip dviejų organizatorių ar jų įgaliotų asmenų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad raštiškas pranešimas nėra reikalingas tada, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o jo dalyvių skaičius yra ribotas (iki 100 žmonių), tokiu atveju užtenka, kad apie susirinkimo organizavimą informuojamas savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Nebūtina pranešti apie piketus, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovas ar jo įgaliotas atstovas išduoda nustatytos formos pažymėjimą dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos.

Susirinkimų įstatymo 9 straipsnio analizė suponuoja išvadą, kad organizuojamiems susirinkimams nereikia išankstinio savivaldybės tarybos vykdomojo organo vadovo ar jo įgalioto atstovo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, kai susirinkimas organizuojamas savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku, o susirinkimo dalyvių skaičius yra iki 100 žmonių; kai piketuose dalyvauja ne daugiau kaip 10 žmonių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-976/2006).

Pažymėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas nurodo, jog žodis „organizuoti“ inter alia reiškia „daryti, rengti“ (S. Keinys ir kt. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, p. 463). Susirinkimų įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad susirinkimą pradeda, jam vadovauja arba pirmininkauja ir užbaigia jo organizatoriai arba šių pakviesti asmenys, arba susirinkimo išrinkti asmenys. Susirinkimo organizatorius ir vadovas turi teisę: 1) sudrausti susirinkimo dalyvį, kuris pažeidžia viešąją tvarką ar šio įstatymo reikalavimus; 2) reikalauti, kad būtų pašalinti iš susirinkimo asmenys, keliantys netvarką, nesilaikantys įstatymų, arba prašyti tai padaryti policiją. Įvertinus minėtą įstatymo normą, galima daryti išvadą, kad mitingo organizavimas apima tokius veiksmus kaip mitingo rengimas, vadovavimas jam, mitingo dalyvių veiksmų koordinavimas ir pan. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1501/2010).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų išplaukia išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

2009 m. sausio 28 d. prašymas patvirtina, kad „Fronto“ partijos pirmininkas A. P. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti partijai leidimą 2009 m. vasario 3 d. organizuoti mitingą prie Seimo rūmų (b. l. 33). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento 2009 m. sausio 30 d. raštas patvirtina, kad savivaldybės administracijos Renginių (susirinkimų) komisija atsisakė išduoti „Fronto“ partijai pažymėjimą dėl mitingo prie Seimo rūmų organizavimo (b. l. 34). Liudytojai K. L., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, ir R. D., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš 2009 m. vasario 3 d. įvykius jie buvo susitikę su A. B. ir A. P., tačiau kalbėjosi apie organizuojamą mitingą prie Seimo rūmų, o ne apie eitynes nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų (b. l. 106-107). Iš A. B. ir A. P. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, matyti, kad negavę leidimo (nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos) organizuoti mitingą prie Seimo rūmų, jie nusprendė suorganizuoti „svogūnų akciją“ – eitynes nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų (b. l. 106, antra pusė). Iš apeliacinių skundų matyti, kad apeliantai šią akciją įvardina kaip mobilų piketą, kuriame dalyvavo tik 7 asmenys (b. l. 120-123). Tačiau tokia pozicija yra paneigiama bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Liudytojas V. G., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas, 2009 m. vasario 4 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 13) ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 95, 97) nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d., apie 12.15 val., Katedros aikštėje pastebėjo, jog A. B. ir A. P. organizavo susirinkimą, kuriame dalyvavo apie 50 žmonių. Liudytojas paklausė A. B. ir A. P., ar jie turi pažymėjimą dėl susirinkimo suderinimo, vėliau žodžiu įspėjo, kad jų surinkimas prieštarauja įstatymui. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. B. ir A. P. instruktavo susirinkusius asmenis, kaip reikia elgtis susirinkimo metu, žmonės buvo kviečiami eiti nuo Katedros aikštės link Seimo rūmų, eitynės prasidėjo organizuotai, eitynių metu jose dalyvavę asmenys klausė A. B. ir A. P. nurodymų. Šias liudytojo V. G. nurodytas aplinkybes patvirtina ir įrodymai – vaizdo įrašai (b. l. 14), kuriuose užfiksuota, kad aikštėje susirinko grupė žmonių, tarp kurių yra A. P. ir A. B., žymiai gausesnė nei 10 žmonių grupė Gedimino prospektu eina iki Seimo rūmų, eitynių metu vežamas karutis su svogūnais. Priėjus prie Seimo rūmų, matyti susirinkusi žmonių minia. A. P. ir A. B. su atėjusia žmonių grupe praeina pro minią iki užtvaros, kur yra sustabdomi policijos pareigūnų. Vėliau A. P. ir A. B., paėmę iš karučio kelis svogūnus, yra praleidžiami ir nueina į Seimo rūmus, kiti asmenys lieka jų prieigose. Vėliau A. P. ir A. B. išeina iš Seimo rūmų prie laukiančių žmonių. Šios aplinkybės yra užfiksuotos ir iš vaido medžiagos padarytose nuotraukose (b. l. 38-73). Pažymėtina, kad A. B. ir A. P. pirmosios instancijos teisme neneigė, kad buvo minėtų eitynių organizatoriai, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas R. U. (b. l. 95). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento 2009 m. birželio 16 d. rašte nurodyta, kad atskirai dėl „svogūnų akcijos“ – eitynių Gedimino prospektu ir mitingo prie Lietuvos Respublikos Seimo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo informuota ir leidimų akcijai vykdyti išdavusi nebuvo (b. l. 94).

Šių surinktų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad negavę leidimo organizuoti mitingą prie Seimo rūmų, A. B. ir A. P. suorganizavo eitynes Gedimino prospektu nuo Katedros aikštės iki Seimo rūmų, kurioms taip pat buvo reikalingas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingo asmens išduotas nustatytos formos pažymėjimas dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, nes eitynės vyko ne savivaldybės tam paskirtoje nuolatinėje vietoje ar patalpoje ir nustatytu laiku bei jose dalyvavo daugiau nei 10 žmonių. Tačiau A. B. ir A. P. apie jų suorganizuotas eitynes nustatyta tvarka rašytiniu pranešimu neinformavo atitinkamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakingo asmens, nesuderino susirinkimo formos, vietos (eitynių maršruto), laiko, dalyvių skaičiaus ir kitų sąlygų bei negavo nustatytos formos pažymėjimo dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Šiais veiksmais minėti asmenys pažeidė Susirinkimo įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, todėl jie pagrįstai buvo patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188⁷ straipsnio 1 dalį.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n utaria:

A. P. ir A. B. atstovo advokato padėjėjo Kęstučio Petrausko apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.