- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- BIK-377/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25656-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Albinas Antanaitis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- A. V., N. V.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistųjų A. V. ir N. V. kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir A. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų nusikalstamų veikų), o N. V. – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, jų nusikalstamas veikas perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 3 dalies į 178 straipsnio 1 dalį ir panaikinti nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų išsprendimo. Taip pat prašoma pripažinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnyje įtvirtintos procesinės prievartos priemonės taikymą neteisėtu, o jos pagrindu gautus duomenis – neleistinais įrodymais, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prejudiciniu klausimu dėl BPK 154 straipsnio atitikties Europos Sąjungos teisei ir nuteistajam A. V. priteisti dalį dėl gynybos patirtų išlaidų.
Kasatorių teigimu, abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 178 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistieji iš anksto neturėjo tikslo pagrobti svetimą turtą, o teritorija, iš kurios turtas buvo pagrobtas, buvo netvarkinga, patalpos ilgą laiką nebuvo lankomos, todėl teismai nepagrįstai nustatė nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į patalpą ar saugomą teritoriją – ir konstatavo buvus išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą iki faktinio patekimo į teritoriją, nenurodydami, kokie įrodymai patvirtina tokio tikslo susiformavimą. Juo labiau kad teismai apskritai neanalizavo, ar civilinės ieškovės valdoma teritorija buvo saugoma nuo pašalinių asmenų ir ar galėjo būti laikoma saugoma teritorija BK 178 straipsnio 3 dalies prasme.
Nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nenustatė konkretaus priežastinio ryšio tarp kasatorių veiksmų ir atskirų turto sugadinimų, tyčios požymių (BK 15 straipsnis) ir bendrininkavimo ribų, tinkamai neindividualizuodami kiekvieno bendrininko indėlio (BK 25 straipsnis). Taip pat byloje buvo netinkamai sprendžiamas žalos klausimas, o netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai tenkinta civilinio ieškinio dalis.