Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-05-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-279-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-14
Bylos Nr.
II-279-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00065-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-279–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00065-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gegužės 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 4 d. priimto nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21127941702).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 4 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, 518 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėties.

Teisme gautas pareiškėjo D. P. skundas, kuriuo nurodo, jog su 2021 m. kovo 4 d. nutarimu nesutinka. Nurodyta, kad ir toliau visais įmanomais būdais reikalaus Ž. B. atlyginti žalą, nes jis ir toliau bando rasti priežasčių kaip su juo konfliktuoti, parašė skundą dėl neva per arti pasodintų želdinių, tačiau jam nieko nesigavo, nes viskas pagal reglamentą. Dėl latako Ž. B. jaučiasi nugalėtojas, nes „trūksta“ įrodymų, tai ko galima tikėtis iš jo, gadins D. P. turtą ir kaltų nebus. Nurodė, jog jam susiruošus su sūnumi važiuoti į miestą, lipant į automobilį, gretimame sklype darbavosi Ž. B., kuris jį užsipuolė, kad netinkamai pritaisytas skladuko lietaus latakas, iš kurio bėga vanduo į jo sklypą. Sklypą Ž. B. įsigijo 2020 m. spalio mėn., o latakas įrengtas buvo jau senokai. Ž. B. pradėjo neadekvačiai šaukti, ko pasėkoje jo sūnus 4,5 metų patyrė didžiulį stresą, pradėjo verkti, tada jis Ž. B. pasiūlė susitikti kitą dieną ir aptarti iškilusią problemą, bet jis pasakė kad neturi laiko laukti, reikia sutvarkyti šiandien. Buvo kalbėta apie latako problemos sutvarkymą, aptarė, jis parodė kaip jį sutvarkys, kur nuves, tačiau Ž. B. reikalavo pašalinti lataką tą pačią dieną, kitu atveju jis jį nulauš, sudraskys. Aiškiai pasakė, kad pasidaryčiau nuotraukas (nuotraukas jam matant ir pasidarė 2020 m. gruodžio 9 d.), nes latakas bus nulaužtas, tądien viskas ir baigėsi. Po savaitės (2020 m. gruodžio 16 d.) pastebėjo, kad latakas suniokotas, galimai sukarpytas bent trijose vietose ir nulenktas. Sklypas yra vidinis, pro jį neįmanoma nei praeiti, nei pravažiuoti, todėl niekas kitas čia nesilanko, prie skladuko kampo, kur kertasi jų sklypai su Ž. B., tada aktyviai darbavosi Ž. B.. Pats Ž. B. pasakoja, kad įvyko konfliktas dėl latako, tai jis patvirtina, ir savaitės bėgyje viskas išsipildė, ką jis minėjo, padarytos nuotraukos prieš ir po, tai čia esminiai faktai, kad niekas kitas negalėjo to padaryti.

Šalies argumentai

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, siųsdami bylą teismui nurodė, jog su skundu nesutinka, jis turėtų būti netenkintinas. Nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatyta, kad Ž. B. kalbėjosi su D. P. dėl to, kad šis susitvarkytų ir pašalintų savo lietvamzdį iš jam priklausančio sklypo, kadangi lietaus vanduo teka į jo sklypo teritoriją. Nurodo, kad ne jis konfliktavo su D. P., o jis pats jį užsipuolė, aiškino, ką turi daryti savo sklype. Taip pat Ž. B. paaiškino, kad jis nebuvo atvykęs į D. P. privačią teritoriją, yra linkęs laikytis taisyklių. D. P. priklausančio lietaus nuvedimo latako jis nepjovė, jo negadino. Nurodo, kad jo sklype atsirado kažkoks latakas nepažymėtas jokiuose detaliuosiuose planuose, mano, kad savo teritorijoje, nepažeidžiant įstatymų gali elgtis kaip tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 115 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį, būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir, kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą.

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog 2021 m. kovo 4 d, nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nesant pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą dėl ANK 115 straipsnyje, 518 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėties.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinus joje esančius duomenis, darytina išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, jog Ž. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115, 518 straipsniuose. D. P. skunde nurodo, kad latakas buvo suniokotas, sklypas yra vidinis, pro jį neįmanoma nei praeiti, nei pravažiuoti, todėl niekas kitas čia nesilanko, ir niekas kitas negalėjo to padaryti, tik Ž. B.. Ž. B., D. P. pareiškimo tyrimo metu, raštu paaiškino, jog kalbėjosi su D. P. dėl to, kad šis susitvarkytų ir pašalintų savo lietvamzdį iš jam priklausančio sklypo. Nurodė, kad tai D. P. konfliktavo su juo, o ne jis, D. P. jam aiškina kaip ir ką jis turi daryti savo sklype, ir niekam nepatinka kada visiškai pašalinis asmuo aiškina kaip tu turi elgtis savo namuose. Nurodė, jog nebuvo atvykęs į D. P. privačią teritoriją, yra linkęs taisyklių. D. P. priklausančio lietaus nuvedimo latako jis nepjovė. Nurodė, kad jo sklype atsirado kažkoks latakas nepažymėtas jokiuose detaliuosiuose planuose, mano, kad savo teritorijoje, nepažeidžiant įstatymų gali elgtis kaip tinkamas. Byloje jokių objektyvių duomenų, jog Ž. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115, 518 straipsniuose. Šalys tarpusavyje konfliktuoja, jų paaiškinimai prieštaraujantys vieni kitiems, pašalinių asmenų, mačiusių įvykį ir galinčių suteikti naudingos informacijos nenustatyta.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, nustačius, kad tarp asmenų vyksta konfliktas, asmenų pareiškimai ir paaiškinimai yra prieštaraujantys vieni kitiems, nesant tikslios įrodomosios vertės, nesant faktinių įrodymų, konstatuotina, kad administracinė teisena Ž. B. atžvilgiu nepradėta pagrįstai. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Kaip jau minėta, duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 4 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21127941702) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, ir skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. kovo 4 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK 21127941702), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius