- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-445-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- N. J.
- Atsakovas
- G. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2434-223/2009 pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui G. J., išvadą duodančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė nurodė, kad su atsakovu susituokė 2003-11-07 ir santuokoje gimė du vaikai, tačiau šeima yra iširusi, bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas dėl skirtingo požiūrio į šeimą, atsakovo neigiamų charakterio savybių, dėl jo naudojamo psichologinio smurto ir jos menkinimo kaip moters ir vaikų motinos. Prašė teismą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką, palikti pavardę „Jurkštienė“, nepilnamečių vaikų D. J., gim. 2004-07-11, ir J. J., gim. 2006-08-31, gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą - atsakovui priteisti automobilį Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės, o jai priteisti 1 000 Lt piniginę kompensaciją; nustatyti, kad negrąžinto kredito pagal 2005-03-14 kreditavimo sutartį Nr. 05/03/07-495F, dalį ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis. Bylos nagrinėjimo metu reikalavimo dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ieškovė atsisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė iš atsakovo G. J. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-12-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį CITROEN XM valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 2 000 Lt vertės, o ieškovei iš atsakovo 1 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; skolinius šalių įsipareigojimus AB DnB NORD bankui pagal 2005-03-14 Kreditavimo sutartį Nr.05/03/07-495F paliko solidarius, o civilinę bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo teismas nutraukė. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka yra iširusi dėl nesutarimų šeimoje, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, šeiminį gyvenimą ir darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai auklėtų vaikus ir sprendė, kad nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina. Įvertinęs ieškovės ir atsakovo pajamas, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams gali teikti didesnį išlaikymą nei ieškovė. Teismas konstatavo, jog šalys santuokos metu tapo solidariaisiais bendraskoliais AB DnB NORD bankui pagal 2005-03-14 Kreditavimo sutartį Nr. 05/03/07-495F ir nurodė, kad jų atsakomybė bankui turi išliktų solidari, nes bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, o solidariąją prievolę pakeitus į daline ar asmenine kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies. Šalims sutikus jog santuokoje įgyto automobilio Citroen XM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Lt, teismas nurodė, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra lygios ir sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 1 000 Lt kompensacija.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio, ieškovei priteistos kompensacijos bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nustatyti, kad N. J. yra nepilnamečių vaikų D. J. ir J. J. gaunamo materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise ir įpareigoti ieškovę kiekvieno ketvirčio pabaigoje per 7 dienas pateikti raštu atsakovui ataskaitą apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą, priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams D. J. ir J. J. išlaikymą po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog santuokos metu jis stengėsi dėl šeimos gerovės, daug dirbo, rūpinosi vaikais, įkūrė grožio saloną ir sudarė sąlygas jame dirbti ieškovei. Kilus nesutarimams, siekiant išsaugoti santuoką, siūlė ieškovei kreiptis pagalbos į psichologę ar laikinai pagyventi skyrium. Išeidama gyventi atskirai, ieškovė pasiėmė visus santuokoje įgytus baldus, namų apyvokos daiktus, jam palikdama tik automobilį, už kurį nepagrįstai ieškiniu reikalauja kompensacijos. Teigia, kad be nepilnamečiams vaikams teiktino 200 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam, įsipareigoja apmokėti 50 % išlaidų skirtų vaikų ugdymui, laisvalaikiui bei nenumatytų išlaidų, taip pat apmokėti visas išlaidas vaikams leidžiant laiką su juo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo G. J. apeliacinį skundą ieškovė N. J. prašo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jų santuoka iširo dėl atsakovo nesugyvenamo charakterio, smulkmeniškumo, nesibaigiančių priekaištų, psichologinio spaudimo. Dėl susidariusios sudėtingos situacijos šeimoje ieškovė kartu su atsakovu pagalbos kreipėsi į psichologą, kas padėjo ieškovei apsispręsti nutraukti santuoką. Nurodo, kad santuokoje įgytą turtą su atsakovu pasidalino bendru sutarimu, jai teko vaikų lovos, komoda, lova ir dvi spintos, bylos nagrinėjimo metu atsakovas dėl šių daiktų jokių pretenzijų nepareiškė, todėl nesutinka su G. J. teiginiu, kad visą turtą pasiėmė ji. Nesutinka ir su atsakovo teiginiu, kad jai nepriklauso kompensacija už jam tenkantį automobilį CITROEN XH, v/n (duomenys neskelbtini), nes sutuoktinių turto dalys jungtinėje nuosavybėje yra lygios bei reikalavimu priteisti vaikų išlaikymui po 200 Lt, nes išlaikymui minimaliai reikalinga suma yra apie 800 Lt kiekvienam vaikui. Teigia, kad jos pajamos sudaro 1 500 Lt, kurių puse skiriama vaikų poreikiams tenkinti, o atsakovo gaunamas 2 191 Lt atlyginimas per mėnesį yra didesnis ir jis turi galimybę mokėti po 300 Lt išlaikymą kiekvienam vaikui. Mano, kad teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 216 Lt žyminio mokesčio, 200 Lt už suteiktą valstybinę teisinę pagalbą, 48,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai ir 191 Lt bylinėjimosi išlaidas jai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų ir, nenustatęs Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies nepasisako (CPK 320 str.).
Civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje „Šeimos teisė“ ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalių santuokos iširimo priežastimi teismas nurodė sutuoktinių nesutarimus, nesugebėjimą rasti bendrą kalbą, skirtingą požiūrį į šeimos vertybes, šeiminių problemų sprendimą, skirtingus charakterių ir negalėjimą bei nenorą šių požiūrių suderinti tarpusavyje. Kolegija daro išvadą, jog teismas iš esmės konstatavo, jog abi šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie bendrų poreikių tenkinimo ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Atsakovas G. J. nurodo, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, patvirtinančių ieškovės kaltę, todėl kolegija konstatuoja, jog teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje nustatytas aplinkybes, darė pagrįstą išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Be to, byloje esantys duomenys apie atsakovo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu neduoda pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, todėl keisti sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo (b.l.69, 159).
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Minėtas proporcingumo principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nes teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo G. J. vidutinės pajamos nuo 2009 metų sausio mėn. iki 2010 metų rugpjūčio mėn. sudaro apie 2 000 Lt (b.l. 91, 150). Be to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis jis vykdo individualią veiklą, o VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis - nuosavybės teise valdo 51/100 dalis patalpų/buto, esančio Dariaus ir Girėno g. 15-3, Panevėžyje (b.l. 47-48, 151-154). Atsakovo vardu įregistruota ir santuokoje įgyta transporto priemonė CITROEN XM. v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 23). Ieškovės N. J. teigimu, jos gaunamos pajamos iš individualios veiklos per mėnesį sudaro 1 500 Lt (b.l. 106, 155-158). Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. J. nuosavybės teise taip pat turi 49/100 dalis patalpų/buto, esančio Dariaus ir Girėno g. 15-3, Panevėžyje (b.l. 47-48). Apeliacinės instancijos teisme atsakovas pripažino, jog ieškovės gaunamos pajamos yra mažesnės nei jo. Esant minėtiems įrodymams apie šalių turtinę padėtį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo G. J. turtinė padėtis tiek ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas nepaneigė N. J. tvirtinimo jog vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 1 500 Lt. Įvertinus atsakovo G. J. gaunamas pajamas, šalių dukros sveikatos būklę, aplinkybę, kad išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, kolegija daro išvadą jog iš atsakovo priteista 300 Lt išlaikymo suma kiekvienam vaikui nėra aiškiai pernelyg didelė. Dėl paminėto, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio priteistino iš atsakovo G. J. klausimą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Atsakovo reikalavimas nustatyti, kad N. J. yra nepilnamečių vaikų D. J. ir J. J. gaunamo materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise pagrįstas, todėl teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tikslintinas, nustatant, kad N. J. yra skiriama nepilnamečių vaikų D. J. ir J. J. gaunamo materialinio išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę kiekvieno ketvirčio pabaigoje per 7 dienas pateikti raštu ataskaitą apie vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo principo, nes toks nurodymas įpareigotų ieškovę kaupti visų pirkinių čekius bei atskirai pirkti maistą sau bei vaikams.
Byloje nustatyta, kad santuokoje šalys įgijo automobilį CITROEN XM, v/n (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2 000 Lt ir jį teismas šalių sutarimu priteisė atsakovui, tačiau G. J. nesutinka su iš jo ieškovei priteista pinigine kompensacija už jam tenkančią didesnę turto dalį. CK 3. 117 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisęs automobilį atsakovui, pagrįstai iš jo priteisė kompensaciją ieškovei. Aplinkybė, jog santuokos metu šalys naudojosi atsakovo motinos automobiliu, sprendžiant santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nepateikė priešieškinio, nenurodė, kad santuokoje šalys yra įgijusios kito dalintino turto, jo nenurodė ir apeliaciniame skunde. Ieškovė pripažįsta, kad ji išsivežė dvi vaikų lovas, dvi spintas, komodą, tačiau vaikams skirti naudotis daiktai nėra įtrauktini į dalintino turto sudėtį. Kadangi atsakovas nenurodė koks yra išvežtas turtas, kokia jo vertė, būklė, todėl teigti, jog teismas neteisingai išsprendė turto padalijimo klausimą nėra pagrindo (CK 3.118, 3.120 str.str.).
Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Kadangi N. J. ieškinys yra patenkintas iš dalies tik dalyje dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams priteisimo ir ji nuo žyminio mokesčio dėl šio reikalavimo yra atleista, o kiti reikalavimai patenkinti pilnai, atsakovo teiginys, jog iš jo nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, atmestinas.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo (b.l. 146, 149).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. teisėjų kolegija
nutar ia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant, kad iš atsakovo G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų D. J. ir J. J. naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarko N. J. ( a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2,80 Lt (du Lt aštuoniasdešimt ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir 100 Lt (vieną šimtą Lt) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630) bei 100 Lt (vieną šimtą Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. J. naudai.