- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- I-6298-394/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01558-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius
- Trečiasis asmuo
- G. R.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovui Vladui Barodicai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. patikslintą prašymą dėl termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius, trečiasis suinteresuotas asmuo G. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslino, prašydamas atnaujinti terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S. patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas pateiktame prašyme (b. l. 40-42) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo mamos J. (J.) J. sutuoktinis P. S. valdė nekilnojamąjį turtą – 17,42 ha žemės sklypą. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1991 m. liepos 9 d. į Telšių r., Degaičių seniūnijos agrarinę tarnybą kreipėsi pareiškėjo mama J. J.. Po kreipimosi gavo atsakymą pateikti papildomus dokumentus kreiptis į teismą, kadangi nėra išlikusių reikalingų dokumentų, įrodančių jos ir P. S. santuokos sudarymą 1939 m. Nespėjusi kreiptis į teismą, pareiškėjo mama pasiligojo ir 1992 m. lapkričio 7 d. mirė. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad nėra galimybės rasti minėtų dokumentų, kadangi jie labai seni ir neišlikę, todėl daugiau niekur nesikreipė. Galvojo, kad santuokos fakto kitais būdais negalima įrodyti. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, pirmą kartą susidūrė su tokia situacija. Tik 2018 m. pakalbėjęs su advokatu netikėtai sužinojo, jog nuosavybės teisių atstatymas yra įmanomas, nes visi seni dokumentai yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve ir ten galima rasti pareiškėjui reikalingus įrodymus. Tai sužinojęs ėmėsi aktyvių veiksmų, rinko įrodymus, kreipėsi į teismą. Pažymą apie mamos ir P. S. santuoką gavo tik 2018 m. gegužės mėnesį. Dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo mama kreipėsi remdamasi faktu, jog, nacionalizuojant žemę, ji buvo teisėta savininko P. S. žmona ir po vyro mirties vienintelė pirmos eilės paveldėtoja (bendrų vaikų neturėjo). Pareiškėjas, būdamas vaikas, matė ranka surašytą testamentą, pasirašytą kaimyno A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kad P. S. žemę ir pastatus palieka žmonai. Tačiau mama, manydama, jog Lietuvos okupacijos metu testamentas nereikalingas, jo neišsaugojo. Po P. S. mirties, mama ištekėjo antrąsyk. Faktas, jog minima žemė priklausė P. S. fiksuotas Žemės ištyrimo žiniaraščio Nr. 84 pirmo puslapio eilutėje, skirtoje savininko parašui, „P. S.“ parašu. D. S. P. vardu šeimoje nebuvo. P. S. tėvas buvo vardu A. S.. Žiniaraštyje įrašyta žemės savininko vardas ir pavardė D. S. mirė po žiniaraščio surašymo (duomenys neskelbtini) m., taigi P. S. pasirašė savininko vardu motinai gyvai esant. Atskiruose dokumentuose skiriasi mamos vardas, rašomas kaip J. arba J.. J. J. laiku pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nepateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1993 metais jis kreipėsi į Žemės agrarinę tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau jam pasakė, kad ta žemė pareiškėjui nepriklauso, todėl jis paieškas nutraukė. Nurodė, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento – Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. sausio 15 d. rašto, adresuoto J. J., negavo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrius pateiktame atsiliepime (b. l. 73-76) bei atstovas Vladas Barodica teismo posėdžio metu nurodė, kad termino atnaujinimo klausimą palieka spręsti teismui. Paaiškino, kad pareiškėjo motina J. J., 1991 m. spalio 9 d. teikdama Telšių rajono Degaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybai prašymą atkurti nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos valdytą 18 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini), kartu su prašymu pateikė 1946 m. birželio 21 d. S. J. ir P. J. sutuoktuvių liudijimą (labai blogos kokybės); P. S. mirties (duomenys neskelbtini) liudijimą. Pradėtoje ir nebaigtoje formuoti nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. valdytą žeme byloje Nr. 5 – 9, be nurodytų dokumentų, yra Vyr. žemės rūšiavimo komisijos 1926 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame įrašyta žemės savininkė D. S., turėjusi 17,4 ha žemės (3 ha II rūšies, 6 ha III rūšies ariamos ir 8,4 ha - IV rūšies). Šis dokumentas vertinamas kaip tinkamas ir įrodantis, kad iki mirties ((duomenys neskelbtini)) D. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 17,4 ha žemes sklypą. Kadangi J. J. su prašymu nepateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, todėl 2001 m. spalio 15 d. raštu Nr. 16 pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą buvo informuota, kad į Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus Degaičių seniūniją pristatytų giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pradėtoje ir nebaigtoje formuoti byloje Nr. 5 - 9 daugiau nėra išlikusių susirašinėjimo dokumentų, todėl nėra galimybės spręsti, ar iki 2001 m. spalio 15 d. J. J. buvo informuota dėl trūkstamų dokumentų pateikimo. S. J. į Telšių skyrių kreipėsi 2018 m. kovo 30 d. su prašymu išduoti dokumentą, įrodantį kreipimąsi dėl nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. S. J. prašyme nurodė, kad jo motina J. J. mirė (duomenys neskelbtini), prašė patvirtinti, kad jo motinos kreipimosi iki nustatyto termino (2001 m. gruodžio 31 d.) faktas buvo žinomas bei pateikti informaciją, ar minėta žemė yra kam nors sugrąžinta. Su prašymu S. J. Telšių skyriui pateikė jo tėvų J. P. ir S. - J. J. 1946 m. birželio 21 d. sutuoktuvių akto įrašą Nr. 70, J. J. mirties (duomenys neskelbtini) m. lapkričio 7 d. liudijimo įrašą Nr. 23, P. S. mirimo (duomenys neskelbtini) akto įrašą Nr. 37, santuokų registravimo bažnytinės knygos lapo kopiją, kurioje įrašyta, kad 1939 m. sausio 29 d. susituokė P. S. ir J. J.. Iš teismui pareiškėjo S. J. pateikto mirčių registravimo bažnytinės knygos kopijos matyti, kad P. S. motina D. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nei teismui, nei Telšių skyriui nėra pateikęs dokumentų, įrodančių, kad P. S. po motinos D. S. mirties ((duomenys neskelbtini) m.) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 17,4 ha žemes sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir nėra pateikęs P. S. gimimo liudijimo, įrodančio jo giminystės ryšį su D. S.. Sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo priėmimui šie dokumentai yra būtini. Pareiškėjas, neturintis galimybės Telšių skyriui pateikti aukščiau nurodytų dokumentų, privalės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo apie P. S. 17,4 ha žemės valdymą nuosavybės teisėmis iki jos nacionalizacijos. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme vienu metu buvo nuostata, pagal kurią žmona, jei ji po vyro – buvusio savininko, mirties ištekėjo antrą kartą, į pretendentų sąrašą nepateko, t. y. ši teisė iš jos buvo eliminuota. Jeigu, galiojant tokiai įstatymo nuostatai pareiškėjas skambino į Agrarinę tarnybą, jis, be abejo, sulaukė tokio atsakymo, kad nuosavybė nepriklauso. Vėliau, po metų ar po dviejų, ši nuostata buvo panaikinta ir pretendento gyva žmona, nesvarbu, ar ji buvo ištekėjusi ar neištekėjusi, pateko į pretendentų sąrašą, ši įstatymo nuostata yra galiojanti ir šiandien. Galbūt toks atsakymas, kad nepriklauso, pareiškėją Jonušą nuramino pakankamai ilgam laikui ir tik tam tikrų aplinkybių dėka jis sužinojo, kad mirusi motina turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepime (b. l. 71) ir teismo posėdžio metu pareiškėjo patikslintą prašymą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas prašymas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams atnaujinimo klausimas.
Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A858-1209/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje A261-553/2010).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog Atkūrimo įstatymo nustatyti terminai iki 2001 m. gruodžio 31 d. prašymams pateikti ir iki 2003 m. gruodžio 31 d. dokumentams pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi. Termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti reikiamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje. Sprendžiant, ar pareiškėjų, kurie kreipiasi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo tokio pobūdžio bylose, nurodytas priežastis būtų galima pripažinti svarbiomis, reikėtų įvertinti, ar asmuo, kuris turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, turėdamas pakankamai ilgą įstatymo leidėjo nustatytą terminą, išnaudojo visas galimybes, taip pat ar jis pats buvo pakankamai atidus ir tam dėjo visas reikiamas pastangas, kad tinkamai ir laiku būtų įgyvendintos jo teisės atkuriant nuosavybės teises į iki nacionalizacijos valdytą turtą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motina J. J. 1991 m. spalio 9 d. kreipėsi į Telšių rajono Degaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos valdytą 18 ha žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). J. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyrius 2001 m. spalio 15 d. raštu Nr. 16, adresuotu J. J., paprašė kuo skubiau pareikšti valią dėl atlyginimo būdo bei į Telšių rajono žemėtvarkos skyrių Degaičių seniūnijoje pristatyti nuosavybės teises patvirtinančius ir giminystės ryšius įrodančius dokumentus (b. l. 79). Iš Vyr. žemės rūšiavimo komisijos 1926 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) Žemės ištyrimo žiniaraščio matyti, kad savininkė D. S. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 17,4 ha žemes sklypą (b. l. 14-20, 86). D. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 74). Byloje taip pat nustatyta, kad P. S. ir J. J. susituokė 1939 m. sausio 29 d. (b. l. 11); P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 12); J. S. J. ir P. J. susituokė 1946 m. birželio 21 d. (b. l. 21, 23).
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdytą 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S. patvirtinančius dokumentus, termino praleidimo priežastis grindė tuo, kad 1993 metais telefonu kreipėsi į Žemės agrarinę tarnybą dėl pareiškėjo mamos prašymo atkurti nuosavybės teises, tačiau išgirdo atsakymą, kad pareiškėjui žemė nepriklauso, todėl jis paieškas nutraukė, ir tik 2018 metais atsitiktinai sužinojo, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra įmanomas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Telšių rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. sausio 15 d. rašto, adresuoto J. J., negavo. Šias galėjusias susiklostyti aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus atstovas, paaiškinęs, kad Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme vienu metu buvo nuostata, pagal kurią žmona po vyro – buvusio savininko, mirties ištekėjusi antrą kartą, į pretendentų sąrašą nepateko, t. y. ši teisė iš jos buvo eliminuota. Ši nuostata vėliau buvo panaikinta, kas neabejotinai patvirtina pareiškėjo pagrįstą delsimą operatyviai siekti įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad Žemėtvarkos skyriaus 2001 m. sausio 15 d. rašto, adresuoto J. J., pareiškėjas galėjo negauti, įvertinus rašto siuntimo bei adresato – J. J. mirties datas. Pareiškėjas tik 2018 metais, atsitiktinai sužinojęs apie galimybę atkurti nuosavybės teise, kreipėsi į archyvus dėl dokumentų gavimo. Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2018 m. kovo 15 d. rašto, kuriame užfiksuota, jog pareiškėjui buvo teikiami duomenys apie P. J. ir J. S. J. santuokos bei P. S. mirties aktų įrašus, matyti, kad pareiškėjas su prašymu pateikti šiuos dokumentus kreipėsi 2018 m. vasario 27 d. (b. l. 21). Bylos duomenimis, pareiškėjas 2018 m. kovo 20 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį archyvą, prašydamas pateikti informaciją apie P. S. (duomenys neskelbtini) turtus žemę, mišką ir pastatus (b. l. 13); o 2018 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyrių, prašydamas išduoti dokumentą, įrodantį kreipimąsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. S. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą (b. l. 9).
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, jog institucija, kuriai teisės aktais iš esmės pavesta įgyvendinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytus tikslus, būtų informavusi pareiškėjo motiną J. J. ar jos teisių perėmėjus, taip pat ir pareiškėją, apie tai, kokius konkrečius nuosavybės teises į žemę patvirtinančius dokumentus būtina pateikti, ar kokius konkrečius veiksmus pretendentas turi atlikti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2001 m. sausio 15 d. pranešimas dėl dokumentų pateikimo, adresuotas J. J., būtų įteiktas jos įpėdiniams, atsižvelgiant į tai, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini) m. Kadangi minėtos termino praleidimo priežastys negali būti sietinos su asmens pasyviu, subjektyvaus pobūdžio elgesiu, darytina išvada, kad pareiškėjas S. J. nustatytą terminą nuosavybės teisių atkūrimui į nekilnojamąjį turtą praleido dėl priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis, todėl terminas pateikti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S., atnaujintinas. Priešingu atveju, atsisakius pareiškėjui atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių jo konstitucinių teisių – teisė į nuosavybę. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra ne kartą akcentavęs, kad įstatymais nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs (Europos Žmogaus Teisių Teismo byla 1992-12-16 De Geouffre de la Pradelle V. France Serija, Nr. 253-B ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J. patikslintą prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. J. terminą pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui nuosavybės teises į P. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdytą 17,42 ha ploto žemę bei giminystės ryšį su P. S. patvirtinančius dokumentus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.