Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2009-01-22 · Civilinė byla Nr. 2-78-425/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
2-78-425/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. J., K. J.
Atsakovas
A. B., S. B.
Trečiasis asmuo
A. K., Panevėžio miesto 2-ojo notaro biuro
Advokatai
Vytautas Krikščiūnas
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-78-425 /2009.Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 37. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDI M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009m. sausio 22d.
Panevėžys,Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,posėdžio sekretorė Rimutė Markelevičienė,dalyvaujant: ieškovams A. J., K. J., jų atstovui adv. pad. M. B.,atsakovams A. B., S. B., jų atstovui advokatui Vytautui Krikščiūnui,trečiajam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. J., K. J. ieškinį atsakovams A. B., S. B., tretieji asmenys Panevėžio miesto 2-ojo notaro biuro notarė Ž. B., AB SEB bankas, A. K. dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. J. ir K. J. 2008-06-06 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami:

1. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-paradavimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), sudarytą 2006m. spalio 16d. pripažinti negaliojančia ieškovams A. J. ir K. J. bei jų atstovei A. K. iš esmės suklydus dėl atsakovės A. B. atsakovo S. B. kaltės;

2. 2006m. spalio 16d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinus negaliojančia taikyti restituciją ir priteisti iš A. B. A. J. ir K. J. 225 000,00 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3. pripažinti, kad žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. B.;

4. nustatyti teismo sprendimo įvykdymo tvarka:

1.A. B. A. J. ir K. J. priteistą sumą perveda į A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke;

2. pervedus A. J. ir K. J. priteistą sumą, AB SEB bankas nuskaito pinigines lėšas, reikalingas užbaigti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą, žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), įkeitimas panaikinamas;

5. priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodė, kad nuo 2002 m. gyvena ir dirba Airijoje. 2006 m. nusprendė Lietuvoje įsigyti žemės sklypą prie vandens telkinio su tikslu grįžti į Lietuvą ir čia įsikurti. Pagal skelbimą apie parduodamą žemės sklypą susipažino su atsakovu S. B., kuris pasiūlė įsigyti žemės sklypus Zarasų rajone. Iš pradžių S. B. pasiūlė ir parodė ieškovams įsigyti sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(žemėlapyje sklypas pažymėtas Nr.2), tačiau vėliau persigalvojo ir pasiūlė šalia esantį žemės sklypą, kaip ieškovas suprato sklypą Nr.1 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)). Ieškovai nespėjo patys apžiūrėti siūlomo įsigyti sklypo, nes dėl darbo reikalų turėjo skubiai išvykti į Airiją, todėl įgaliojo A. J. seserį A. K. apžiūrėti sklypą. Iš A. J. gavusi S. B. telefono numerį A. K. susisiekė susitiko ir kartu apžiūrėjo siūlomą sklypą. Apžiūrint sklypą dalyvavo A. K. draugas S. B.. Padariusi kelias siūlomo sklypo Nr. 4 fotonuotraukas A. K. jas elektroniniu paštu persiuntė A. J. bei informavo, kad visame sklype auga brandus miškas, sklype yra likę anksčiau buvusių statinių pamatai. Gavę nurodytą informaciją ieškovai nusprendė pirkti siūlomą žemės sklypą. A. K. tuo tikslu AB SEB banke A. J. vardu 2006-10-06 sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 225000,00 Lt sumai ir 2006-10-16 sutartimi žemės sklypą A. J. vardu už 225 000,00 Lt nupirko iš atsakovės A. B., atstovaujamos S. B.. 2007 m. vasarą grįžę į Lietuvą ieškovai nuvyko apžiūrėti įsigyto sklypo. Nežinodami sklypo unikalaus numerio bei kitų duomenų (sklypo pirkimo dokumentus gavo vėliau Palangoje iš A. K.), neturėdami galimybės pagal nupirkto sklypo unikalų numerį nustatyti to sklypo tikslios buvimo vietos, ieškovai visą laiką manė, kad A. K. nupirktas žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemėlapyje sklypas pažymėtas Nr. 4), šalia sklypo Nr. 2, kurį jiems siūlė pirkti S. B. ir kurio apžiūrėti buvo nuvykę ieškovas A. J.. Ieškovams išsiaiškinus visas aplinkybes paaiškėjo, kad iš tiesų nupirktas sklypas Nr. 3 yra už keliasdešimt kilometrų nuo sklypų Nr. 2 ir Nr. 4, o įgyto sklypo tik apie trečdalis teritorijos užimta miško.

Išdėstytų faktinių aplinkybių visuma pagrindu ieškovai, tiek juos atstovavusi A. K. iš esmės suklydo dėl pirkimo - pardavimo sutarties dalyko, tai yra manydami, kad perka vieną žemės sklypą, iš tiesų nupirko visai kitą sklypą, todėl 2006-10-16 sklypo Nr. 1 pirkimo - pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia (Civilinio kodekso 1.90 str.).

Ieškovai argumentavo, kad viena iš sandorių galiojimo sąlygų yra ta, kad sandorio šalių valia turi atitikti tikrąją jų valią, t.y. būti be trūkumų, nes priešingu atveju galima reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu dėl valios trūkumų (Civilinio kodekso Komentaras, Antroji knyga (Asmenys), 2.133 str., Vilnius, 2002, P. 264). Vadovaujantis Civilinio kodekso 1.90 str. 1 d. ir 2 d., iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu.

Suklydimas turi esminės reikšmės, kai suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 str. 4.). Ieškovai tiek iš S. B. pasakojimų, tiek iš A. K. pasakojimų ir atsiųstų fotografijų, buvo įsitikinę, kad per atstovę perka būtent sklypą Nr. 4, sklypą, kurio visą teritoriją užima brandus miškas, sklypą kurio pakrantė žvyruota. Iš Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapių matyti, kad sklypai Nr. 2 ir Nr. 3 šiuo požiūriu iš esmės skiriasi. Ieškovai teigia, kad jų įgaliotinė A. K. sandorio sudarymo metu suklydo manydama, kad ieškovų vardu perka sklypą Nr. 4. Būdama gerai informuota apie tikrąją ieškovų valią nuosavybėn įsigyti būtent sklypą Nr. 4, A. K., žinodama, kad iš tiesų sudaromas sandoris dėl sklypo Nr.1, šio sandorio nebūtų sudariusi. Ieškovai teigia, kad ginčijamo sandorio, žinodamas tikrąją padėtį, nebūtų sudaręs joks normaliai atidus ir protingas asmuo. Pripažinus negaliojančia sklypo Nr. 3 pirkimo - pardavimo sutartį, šalys privalėtų grąžinti viena kitai visa, ką yra gavę pagal sandorį. A. B. atstovas S. B. suklaidino ieškovų atstovę, neinformavo jos apie tikrąsias sandorio aplinkybes suvokdamas, kad ieškovų atstovė klysta. Remiantis šiomis aplinkybėmis pripažintina, kad ieškovai ir jų atstovė iš esmės suklydo dėl S. B. kaltės. Ieškovai, jų atstovas teisme savo prašymą motyvavo, kad atsakovės A. B. atstovas S. B. ieškovų įgaliotai atstovei trečiajam asmeniui A. K. parodė kaip parduodamą sklypą Nr.4, kurio unikalus Nr. Nr.(duomenys neskelbtini). Ieškovai, jų atstovė A. K. buvo įsitikinę, kad iš atsakovų perka šalia sklypo Nr.2 esantį sklypą Nr.4 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), tačiau realiai įsigijo sklypą Nr.3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14), kurio atsakovai Butkevičiai ieškovų atstovei A. K. nebuvo parodę. Įgytame sklype ežero pakrantė apaugusi augalais, miškas yra tik dalyje sklypo, per sklypą eina servitutinis kelias, todėl toks sklypas ieškovams yra nereikalingas.

Šalies argumentai

Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje atsakovai A. B., S. B., jų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį kaip nepagrįstą atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvavo, kad ieškovų atstovei A. K. S. B. 2006m. rudenį parodė du turimus sklypus prie Antalieptės marių: sklypą Nr.3, 3.1000 ha dydžio ir sklypą Nr.4 yra 10,1300 ha dydžio. A. K. apžiūrėjo sklypus, nufotografavo. Po kurio laiko pasakė, kad J. perka sklypą Nr.3. A. K. pas turto vertintoją užsakė sklypo vertės nustatymo aktą, kuris buvo reikalingas suteikiant banke paskolą sklypo įsigijimui. Atsakovai teigia, kad ieškovų atstovė žinojo kokį sklypą perka, o ieškovų J. nuomonė pasikeitė tik po to, kai 2007m. antroje pusėje smarkiai krito nekilnojamojo turto kainos, todėl ieškovų įgytas žemės sklypas tapo nepatrauklus. S. B. pripažino, kad ieškovams siūlė pirkti sklypą Nr.2 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kuriame įrengti nauji pastato pamatai, o ne anksčiau buvusių statinių pamatų liekanos. Ieškovai, apžiūrėję sklypą vietoje, dėl sklypo pirkimo tuomet neapsisprendė, sakė pagalvosiantys. Po savaitės telefonu paskambinusiam ieškovui A. J. atsakovas S. B. pranešė, kad siūlyto sklypo parduoti nebegali, nes dėl jo pardavimo jau susitarė su kitu pirkėju ir paėmė rankpinigius. Atsakovas S. B. pasakė, kad šalia Antalieptės marių turi dar du sklypus, todėl ieškovas A. J. pasakė, kad atsiųs savo seserį A. K. apžiūrėti sklypų. A. K. susisiekė su S. B. ir susitiko apžiūrėti siūlomo pirkti žemės sklypo. 2006 metų rugsėjo mėnesį A. K. buvo susitikusi su S. B. ir apžiūrėjo du kitus atsakovo pasiūlytus pirkti žemės sklypus, t.y. sklypą Nr.3, kurio plotas 3.1000 ha, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 507/1013 dalis 10.1300 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau sklypas Nr.4), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio UAB "Alisina", o S. B. buvo UAB "Alisina" direktorius. Atsakovo prašoma sklypo Nr.3 kaina buvo 230 000 Lt, o sklypo Nr.4 - 270 000 Lt. Apžiūrėjusi abu sklypus A. K. pasirinko sklypą Nr.3. Sklypas Nr. 4 ieškovams nepatiko dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, nes jie pageidavo neturėti bendrosios dalinės nuosavybės su kitais asmenimis. Derybų būdu šalys susitarė dėl sklypo Nr.3 kainos - 225 000 Lt. A. K., siekdama nupirkti siūlomą žemės sklypą AB SEB banke atstovaudama A. J., sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2006-10-06) 225 000 Lt sumai ir 2006-10-16 pirkimo-pardavimo sutartimi A. J. vardu iš atsakovės A. B., atstovaujamos S. B., už 225 000 Lt nupirko žemės sklypą. Sutartį patvirtino Panevėžio miesto 2-ojo notaro biuro notarė Ž. B..

Atsiliepimas

Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, o kreditorinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti įkeistą turtą pripažinti nuosavybės teise atsakovei A. B.. AB SEB bankas yra ieškovo A. J. kreditorius, pagal 2006-10-06 kredito sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kurios paskirtis - žemės sklypui pirkti bei šio kredito grąžinimui užtikrinti sudaryta 2006-10-27 hipotekos lakštas Nr.(duomenys neskelbtini). Minėtu lakštu abu ieškovai J., atstovaujami A. K., įkeitė Bankui iš kredito lėšų įsigytą 3,1000 ha žemės sklypą kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini). Bankas argumentuoja, kad jam nežinomas atsakovės A. B. mokumas ir finansinės galimybės, tuo atveju, jei teismas nurodytų atsakovei sumokėti į ieškovo sąskaitą esančią AB SEB banke 225.000,00 Lt sumą. Teismui patenkinus ieškinį pripažinti, kad žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę priklauso atsakovei A. B., bankui atsiranda neigiamos pasekmės: kredito grąžinimas faktiškai bus užtikrintas tretiesiems asmenims priklausančio turto hipoteka, kas iš esmės didina Bankui kreditavimo riziką tuo aspektu, jog tampa neaiški ir neužtikrinta įkaito davėjo (šiuo atveju- atsakovės A. B.) pozicija dėl buvusio prievolės Bankui užtikrinimo. Bankas atkreipė dėmesį, kad ieškovai įgaliojo A. K. nupirkti bet kur esantį nekilnojamąjį turtą; įkeisti turtą AB SEB bankui savo nuožiūra. Taigi įgaliotoji veikė savo įgaliojimų ribose ir teisėtai sudarė tiek turto pirkimo- pardavimo sutartį, tiek kredito sutartį, tiek hipotekos lakštą.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo ieškovų pusėje A. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2006m. vasaros pabaigoje iš Airijos grįžęs brolis A. J. nutarė investuoti pinigus ir Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto. Internetiniame NTA „Aruodas plius“ puslapyje rado skelbimą apie parduodamą žemę Zarasų rajone. A. K. tuo metu buvo neoficialiai pradėjo dirbti savo draugei NTA „Liturta“, važinėdavo į objektus, darydavo nuotraukas ir t.t. Brolis A. J. buvo nuvykęs į Zarasų rajoną, kur prie Antalieptės marių apžiūrėjo sklypą, kuris jam labai patiko, tačiau tas sklypas buvo parduotas kitam asmeniui. Brolio prašymu kartu su tuomečiu draugu S. B. nuvyko prie Antalieptės marių, kur susitiko su atsakovu S. B., kuris parodė sklypą prie pat ežero. Pirmiausia S. B. parodė sklypą, kuris patiko broliui A. J., tačiau buvo parduotas kitam asmeniui, po to su mašina pavežė kokius 800 m prie kažkokio užutekio. Toje vietoje buvo kalnelis, augo brandus miškas. S. B. rodytame plane sklypas buvo keistos ribų konfigūracijos. Sklypo ribų neapžiūrėjo, nes buvo be guminių batų. Padarė keletą sklypo nuotraukų, kurias nusiuntė broliui A. J.. Broliui sklypas patiko, todėl jis liepė forminti paskolą ir pirkti sklypą. Kito sklypo S. B. nerodė. Tik 2007m. užsakant turto vertinimą paaiškėjo apgavystė, kad iš B. nupirko ne sklypą prie ežero užutekio, o gale ežero, kurio pakrantė apaugusi augalais, miškas jaunas. A. K. teigė, kad faktiškai nupirktame žemės sklype ji nebuvo, sklypo nematė. Tvirtinant sandorį pas notarą nesitikėjo apgavystės, todėl netikrino pateikto žemės sklypo plano ribų, be to, paskolos grąžinimui užtikrinti ji įkeitė ir savo nuosavybės teisė priklausantį žemės sklypą.

Liudytojas S. B. teisme papasakojo, kad 2006m. vasarą jis su A. K. važiavo apžiūrėti žemės sklypo A. K. broliui ir buvo persėdę kažkokioje vietoje į S. B. mašiną. Liudytojas patvirtino, kad lyg tai apžiūrėjo du sklypus, A. K. buvo išlipusi, vaikščiojo, tačiau kokiame rajone, kurioje vietoje buvo tie sklypai, kaip jie atrodė liudytojas tvirtino nepamenąs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai ir atsakovai skirtingai apibūdina šioje byloje minimus žemės sklypus, todėl teismas aiškumo dėlei sklypus įvardija taip: sklypas Nr.2 (sklypas parodytas, tačiau neparduotas ieškovui A. J., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.14), sklypas Nr.1 (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), priklausantis R. Š., esantis tarp sklypų Nr.2 ir Nr.4 (b.l.14), sklypas Nr.4 yra 10,1300 ha dydžio, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio 507/1013 dalių priklausė atsakovo vadovaujamai UAB „Alisisna“ (b.l. 14) ir sklypas Nr.3, ieškovų nupirktas sklypas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 3.1000 ha dydžio (b.l. 14).

Civilinio kodekso 1.90str. numato, kad š esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu. Ieškovai savo reikalavimą grindžia aplinkybę, kad žemės sklypo savininkas A. B. atstovas atsakovas S. B. ieškovų atstovei A. K. parodė ir pasiūlė pirkti sklypą sklypas Nr.2, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau realiai pardavė kitą sklypą Nr.3, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 14), kurio A. K. neparodė, o ieškovui A. J. telefonu sakė, kad parduodamas sklypas yra šalia parodyto ieškovui, t.y. sklypo Nr.2. Ieškovai, jų atstovė tretysis asmuo A. K. motyvuoja, kad jų siekis ir valia buvo įsigyti iš B. būtent sklypą Nr.4, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio pakrantė neapaugusi augalais, sklype auga brandus miškas. Nusipirktas sklypas Nr. 3 neatitinka ieškovų ketinimų ir lūkesčių, nes jame auga prastas miškas, tvenkinio pakrantė apaugusi meldais, todėl netinkama maudytis. Ieškovams, ieškovų atstovei nebuvo žinomi atsakovo siūlomų pirkti žemės sklypų adresai, todėl ieškovai, jų atstovė buvo įsitikinusi, kad perka Nr.4, unikalus Nr. Nr.(duomenys neskelbtini). Su tokia ieškovų motyvacija sutikti negalima, nes atsakovai A. B. ir S. B. neatliko ieškovų, jų atstovės A. K. atžvilgiu veiksmų, kuriuos būtų galima pripažinti kaip galėjusius suklaidinti ar suklaidinusius ieškovus ir jų atstovę A. K..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas eilėje nutarčių yra pasisakęs, jog tik esminis suklydimas ir šio suklydimo įtakoje atsiradusį sandorį sudariusios šalies valios yda gali būti pagrindu sandorio pripažinimui negaliojančiu. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus (Civilinio kodekso 1.5str.1d.), t.y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, jog asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su specialistu arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Nagrinėjamoje byloje šalys tarėsi ir susitarė sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo pirkimo-pardavimo. Kiekvienas žemės sklypas yra unikalus, nepakartojamas ir specifinis nekilnojamasis objektas, turintis ekonominę ir rekreacinę vertę, todėl įstatymo leidėjas nustatė pakankamas sąlygas apdairiam ir rūpestingam asmeniui, norinčiam įsigyti konkretų žemės sklypą, be suklydimo identifikuoti šį žemės sklypą. Visų pirma, žemės sklypą galima vizualiai apžiūrėti vietoje, nes sklypo ribos pažymimos ne tik žemės sklypo plane, bet ir riboženkliais pačiame sklype, sudarančiais galimybę kiekvienam asmeniui pamatyti vietoje kiekvieno žemės sklypo riboženklius, kuriais sklypas atribojamas nuo kaimyninių žemės sklypų. Kiekvienam žemės sklypui yra paruošiamas žemės sklypo planas, kuriame pažymimas konkretus žemės sklypas, nurodomos gretimybės, t.y. gretimų sklypų savininkų ir naudotojų vardai, pavardės ar juridinių asmenų pavadinimai, nurodomos specialios žemės naudojimo sąlygos, sklypui žemėtvarkos tarnybos specialistai suteikia sklypo numerį ir t.t.

Kaip jau buvo paminėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką savo nutartyse akcentavo, kad jeigu asmuo turėdamas ne tik galimybę, tačiau ir pareigą išsiaiškinti kokį sklypą ir kurioje vietoje jis ketina įsigyti to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, ir veikdamas tokiu būdu jis pats prisiima neigiamas savo veiksmų pasekmes. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovas S. B. davė ieškovų atstovei A. K. jai parodytų sklypų Nr.3 ir Nr. 4 planus, o tretysis asmuo A. K. tokių atsakovo S. B. parodymų nepaneigė. Įvertinant trečiojo asmens A. K. veiksmus apdairaus ir rūpestingo žmogaus požiūriu, A..K. negalėjo būti didesnių problemų įsigyjant tokios didelės vertės žemės sklypą dar kartą atvykti į žemės sklypo vietą, į tos apylinkės žemėtvarkos tarnybą ir visiškai įsitikinti kurioje vietoje esantį, kokio dydžio sklypą ieškovų vardu ji perkanti.

Atkreiptinas dėmesys, kad sklypai Nr.3 ir Nr.4 skiriasi savo dydžiu, nes sklypas Nr.4 yra 10,1300 ha dydžio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio 507/1013 dalių priklausė atsakovo vadovaujamai UAB „Alisisna“, o ieškovų nupirktas sklypas Nr.3, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), yra 3.1000 ha dydžio, t.y. dviem hektarais mažesnis. Sklypas Nr.3 yra(duomenys neskelbtini), o sklypas Nr.4 yra (duomenys neskelbtini) kaime. Aiškiai skiriasi sklypų formos: sklypas Nr.4 primena keturkampį, kurio šoninės ribos tiesios (b.l.14), o sklypas Nr.3 yra laužytos formos (b.l.26). Sklypo Nr.4 dalis, besiribojanti su tvenkiniu, yra įlankoje, priešais yra aiškus iškišulis (b.l.14), o sklypo Nr.3 dalis ribojasi su tvenkiniu, priešais nėra jokio iškyšulio. Ieškovų įsigytas sklypas yra šalia Nerinio ežero, o sklypas Nr.4 ribojasi tik su Antalieptės tvenkiniu. Aptarti sklypų skirtumai (skirtingos sklypų vietovės, formos, dydžiai, dislokacija Antalieptės tvenkinio ir Nerinio ežero atžvilgiais yra pakankami normaliai atidžiam ir rūpestingam asmeniui vien tik pagal sklypų planus identifikuoti šių sklypų skirtumus.

Notarui tvirtinant sandorį atsakovai pateikė žemės sklypo preliminarių matavimų planą, kuriame įgyjamas sklypas pažymėtas gelsva spalva, t.y. išskirtas, todėl atidžiam pirkėjui ir pas notarą turėjo būti pareiga bei buvo galimybė įsitikinti ar tai yra pardavėjo parodytas žemės sklypas. A. K. 2009-01-06 teismo posėdyje į klausimą ar apžiūrėjo jai atsakovo rodyto sklypo ribas atsakė, kad „sąžiningai visos teritorijos nebuvo įmanoma apeiti, vis tik sklypas (A. K. teigia, tai parodytas žemės sklypas Nr.4) nemažas, tačiau atsakovas apskritai man ribas parodė“. Praktikoje atidus ir rūpestingas žemės sklypo įgijėjas ne tik įsitikina žemės sklypo vieta, sklypo ribomis asmeniškai apeidamas ir įsitikindamas vietoje, tačiau domisi ir sklypo kaimynais, prieš sudarant sandorį pabendrauja su keletu jų ir t.t. Nurodytų veiksmų ieškovų atstovė A. K. neatliko, nors atlikti turėjo pakankamai (virš 2 mėnesių) laiko ir galimybių, todėl jos veiksmų negalima pripažinti kaip atidaus ir rūpestingo žmogaus atliktus žemės sklypo įsigijimo veiksmus.

Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis, kaip ir suklydusi šalis. Be to, vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Ieškovų atstovė tretysis asmuo A. K. teigia, kad prieš sudarydama ieškovų vardu ginčijamą žemės sklypo sandorį ji neoficialiai padėdavo dirbti savo draugei NTA „Liturta“, važinėdavo į objektus, darydavo nuotraukas ir t.t, todėl ir ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, kad tretysis asmuo A. K. pagal savo amžių, išsilavinimą, pradėtą vykdyti veiklą nekilnojamojo turto srityje turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga, galinti priimti logiškus ir motyvuotus sprendimus, įsitikinant perkamo žemės sklypo vieta, dydžiu, verte ir t.t.

Pagal 2006-08-29 išduotą įgaliojimą ieškovai įgaliojo A. K. nupirkti jų vardu jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis bet kokį ir bet kur esantį nekilnojamąjį turtą, už kainą ir sąlygas savo nuožiūra ir t.t. (b.l. 15).

Be to, ieškovų atstovei A. K. buvo pateikta 2006 m. rugsėjo 29 d. Turto vertės nustatymo pažyma (Nr.FOM-60980) kurioje nurodytas vertinamo žemės sklypo dydis 3,10 ha, adresas (duomenys neskelbtini), prie pažymos yra pridėtos žemės sklypo spalvotos nuotraukos ir planas. Iš pažymoje esančių kokybiškų fotonuotraukų aiškiai matyti tvenkinio pakrantė gausiai apaugusi augalais, kad priešais nėra iškišulio, kad didelė dalis sklypo neapaugusi medžiais, todėl darytina išvada, kad ieškovų atstovė A. K. turėjo realią galimybę įsitikinti kokį žemės sklypą jį ieškovų vardu įsigis (b.l.69-79). Turto vertės nustatymo pažymą A. K. pateikė bankui paskolos suteikimui. Sandorio šalies, šalies atstovo nesidomėjimas sudaromo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties turiniu, preliminarių matavimų žemės sklypo planu negali būti pripažįstama aplinkybė dėl kurios ta šalis ar šalies atstovas vėliau galėtų teigti suklydęs ar kitos šalies apgautas, nes toks nerūpestingas elgesys neatitinka apdairaus, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio sudarant bet kokio pobūdžio sandorius.

2009-01-06 teismo posėdyje A. J. pripažino 2007m. kalbėjęs su S. B. ir sakęs, kad nusipirko ne tą sklypą kurį ketino, todėl S. B. siūlė sklypą parduoti. Ieškovas patvirtino, kad jis 2007m. nesutiko su S. B. siūlymu parduoti sklypą, nes niekuo nebepasitikėjo, nors suprato, kad sklypą parduoti galima, tačiau bijojo likti ir be sklypo, ir be pinigų, o tik su banko paskola. Ieškovo nurodytų priežasčių negalima pripažinti svarbiomis, nes jos yra teisiškai nepagrįstos, kadangi Civilinio kodekso normomis sureguliuotas patikimas ir saugus nekilnojamojo objekto, kuriam įregistruota hipoteka už suteiktą paskolą, pardavimas kitam asmeniui. Be to, esant teisiniams neaiškumams ieškovas A. J. galėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatus. Aplinkybė, kad ieškovas A. J. 2007m. turėjo realią galimybę ginčo sklypą parduoti kitam asmeniui, tačiau nesutiko sklypo parduoti, leidžia daryti išvadą, kad 2007m. ieškovai turėjo galimybę parduoti ginčo sklypą už ne mažesnę kainą kaip įsigijo, tačiau nepageidavo, todėl 2008-06-06 pareikštas nagrinėjamas ieškinys gali būti sietinas su pasikeitusia situacija nekilnojamojo turto rinkoje, tai yra smarkiai sumažėjusia nekilnojamojo turto kaina, dėl ko ieškovų padaryta investicija į ginčo žemės sklypą ieškovams tapo mažiau patraukli nei 2006-2007 metais.

Aptartais motyvais ieškovų ieškinys pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98str.1d. atsakovui S. B. priteistinos jo turėtos 2000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 137). Atmetus ieškinį, naikintina teismo 2008-06-10 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t.y. areštavimas atsakovės A. B. turto (b.l. 29).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291str.str.,

nusprendžia:

1. Atmesti A. J. ir K. J. ieškinį atsakovams A. B. ir S. B., tretieji asmenys: Panevėžio miesto 2-ojo notaro biuro notarė Ž. B., AB SEB bankas, A. K. dėl 2006m. spalio 16d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr.5639 pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir kitų reikalavimų.

2. Priteisti iš A. J. ir K. J. 2000 Lt S. B. jo turėtoms išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, o į valstybės biudžetą 108,00 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

3. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008m. birželio 10d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. areštavimą A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

teisėjas Laimantas Misiūnas