- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-13
- Bylos Nr.
- II-178-874/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Pažeidėjas
- D. B.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Laima Markevičienė
- Kategorijos
Įžanginė dalis
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Andriui Klimčukui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. B., jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,
išnagrinėjusi D. B. skundą dėl Joniškio rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-2017,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Remigijus Grudikis 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 62ANN-111365541-17 (toliau – skundžiamas nutarimas) D. B. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 75,00 Eur baudą (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
Administracinio nusižengimo protokolas D. B. buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad ji 2017 m. gegužės 10 d. 8 val. 47 min. Šiaulių mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai iš dešinės. Automobilis, kurį vairavo, neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pažeisti Kelių eismo taisyklių 115, 226 punktų reikalavimai, už tai nustatyta atsakomybė ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. teismui pateikė skundą dėl skundžiamo nutarimo, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad ji iš Tilžės gatvės sankryžoje pasuko į dešinę link pastato (duomenys neskelbtini) ir važiavo tiesiai gatve, jokių kelio ženklų ar ženklinimo, kad ji neturėjo pirmumo teisės toje gatvės atkarpoje, nėra. Pagal eismo įvykio vietoje esantį ženklinimą A. L. išvažiavo į gatvę iš šalia esančios teritorijos – iš transporto priemonių stovėjimo aikštelės, ir pagal KET 102 punkto reikalavimus turėjo duoti kelią jos vairuotam automobiliui. Automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-04-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu jos sutuoktinis įsigijo iš J. K., o pastarasis minėtą automobilį 2017-02-09 buvo pirkęs iš Č. J. Su automobiliu buvo perduota ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo sutartis su originaliais parašais, galiojanti iki 2017 m. spalio 14 d., draudėjas Č. J. Automobilio jos sutuoktinis negalėjo įregistruoti savo vardu, nes jo nuo įskaitos nebuvo nuėmęs Č. J. Tuo pačiu jie neturėjo pagrindo manyti, kad kol Č. J. registruotas savininku, tol nėra nutraukta ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Apie tai, kad Č. J. automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį nutraukė 2017 m. gegužės 3 d., o automobilį nuo įskaitos nuėmė tik po eismo įvykio, ji sužinojo tik po eismo įvykio.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, jog su D. B. skundu nesutinka, prašo jos skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą nepakeistą (b. l. 14).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. teismo posėdžio metu nepripažino padariusi nusižengimus, prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Paaiškino, kad važiuodama vadovavosi Kelių eismo taisyklėmis, ženklais, kelio ženklinimu. Mano esanti nekalta dėl eismo įvykio. Pirmumą jai suteikė ženklas, nurodantis sankryžos kryptis. Kai pasuko iš Tilžės gatvės į dešinę, pamatė ženklą, nurodantį kryptis sankryžoje ir suprato, kad jis nurodo kur važiuoti. Kai pirko automobilį, buvo patikinti, kad yra galiojantis civilinės atsakomybės draudimas. Draudimo liudijimas buvo su originaliais parašais. Eismo įvykio metu jos vairuoto automobilio savininkas buvo jos vyras, tačiau jis negalėjo persirašyti automobilio savo vardu, nes transporto priemonė dar nebuvo išregistruota ankstesnio savininko. Neapsidraudė automobilio savo vardu, nes buvo įsitikinę, jog draudimas galiojantis. Kad draudimas nutrauktas, jiems niekas nepranešė. Apie tai sužinojo tik iš nukentėjusiosios draugo. Neregistravo nieko savo vardu, nes laukė kol automobilį išregistruos Č. J. Iš karto po įvykio pripažino kaltę, nes pas A. L. atvažiavo draugų ir ji pajuto spaudimą. Pastarieji sakė, kad vis tiek nieko nelaimėsi, geriau pasirašyk. Tilžės gatve važiavo apie 70 km/h greičiu, nes tiek yra leidžiama. Kadangi vairuotojo pažymėjimą buvo gavusi neseniai – 2016 m. liepos mėnesį, važiavo labai atsargiai, buvo prilėtinusi prieš įsukdama. Nukentėjusiosios automobilio net nepastebėjo, važiavo keliu ir net nepagalvojo, kad gali kas nors išlėkti iš aikštelės. Jai atrodė, kad ten yra kelias, nes juo visada važiuoja krovininiai automobiliai išsikrauti į teritoriją. Apie kelio servitutą tuo metu nežinojo. Nepamatė nukentėjusiosios automobilio, nes aikštelė buvo pristatyta lengvųjų automobilių, kurie trukdė matomumui. Jai yra žinoma „dešinės rankos“ taisyklė, tačiau tuo momentu galvojo, kad važiuoja keliu ir nekreipė dėmesio.
Nukentėjusioji A. L. posėdžio metu paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2010 m., tačiau į eismo įvykį pateko pirmą kartą. Įvykio metu vadovavosi „dešinės rankos“ taisykle. Sustojo prieš sukdama, parodė posūkio signalą bei pradėjo važiuoti, norėdama išvažiuoti į Tilžės gatvę ir staiga įvyko susidūrimas. Bandė stabdyti, bet jau buvo vėlu. Eismo įvykis įvyko aikštelėje, ne Tilžės gatvėje. Įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – sudaužytas bamperis, lempos. Žalą atlygino jos draudimo bendrovė. Iš pradžių kreipėsi į pažeidėjos draudimo bendrovę „Seesam“, bet sužinojo, kad draudimas yra nutrauktas. Dabar automobilis jau suremontuotas. Dirba „(duomenys neskelbtini)“ apie 4 metus, automobilį palieka aikštelėje, kur įvyko eismo įvykis. Atėjo po darbo, nusivalė automobilį, užkūrė, nes buvo šalta. Išvažiuodama laikėsi dešinės, nes žino, jog automobiliai, sukdami į aikštelę, ir laikosi dešinės iš savo pusės. Ženklo ten nematė, yra tik subraižytos kryptys, nėra jokio pirmumo ženklo ar „Stop“ ženklo, todėl vadovaujasi „dešinės rankos“ taisykle. Jos automobilis stovėjo 4 vietoje nuo aikštelės pradžios. Išsisuko iš parkavimo vietos ir pajudėjo pro 3 automobilius. Ten visada automobilių daug, sustatyti iki pat galo. Matė automobilius, sukančius iš Tilžės gatvės, nes lempos švietė ir stovėję automobiliai nebuvo aukšti. D. B. vyras atvažiavęs labai reiškėsi, teko kviesti net antrą policijos ekipažą, kad paaiškintų situaciją, nes D. B. vyras nesutiko pildyt deklaraciją. Atvažiavo jau kiti policininkai, bet viską tą patį pasakė, ką ir pirmieji, kad reikėjo laikytis „dešinės rankos“ taisyklės. Jos draugai tik sustoję garsiai kalbėjo, tačiau tikrai negrasino D. B., nerėkė ant jos. Sužinojęs, kad D. B. mašina nedrausta, jos pažįstamas pastarajai apie tai pranešė, siūlė tartis, bet ši numetė ragelį. Tada ji kreipėsi į savo draudimą – „Lietuvos draudimas“. Ekspertizės akte esančiame plane ne taip nupiešta, ji važiavo toliau, ne prie mašinų, o už baltos linijos. Ji į bylą pateikė nuotraukas iš draudimo bendrovės, bet jos darytos ne įvykio vietoje.
Posėdžio metu apklaustas ekspertas Ernestas Grigelis paaiškino, kad susipažinęs su naujai pateiktais į bylą dokumentais, iš techninės pusės nenustatė, jog juose būtų parašyta apie eismo reglamentavimą diskutuojamoje kelio atkarpoje. Pasilieka prie 2017-12-12 išvados – jei įvykio dieną buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View street“ programa užfiksuotą įvykio vietos situaciją, tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė. Eismo dalyvis turi vadovautis kelio ženklais, reglamentuojančiais eismą, taip pat ir KET nurodytais reikalavimais, privalo važiuoti saugiai, laikantis taisyklių. „View street“ programoje ženklo pažymėto P raide toje vietoje 2012 m. duomenimis nėra. P ženklas yra informacinis, ar jis suformuoja kelio ruožą, negali pasakyti. Šioje situacijoje, kadangi kertasi važiavimo trajektorijos, prie nurodytų sąlygų kelią turėjo duoti „Mercedes Benz A170“ vairuotoja D. B.
Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūno Virginijaus Lidžio 2017-05-24 tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2017 m. gegužės 10 d. 8 val. 47 min. iš budėtojo gavo pranešimą, kad Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje susidūrė automobiliai „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nesutaria dėl kaltės. Nuvykę į eismo įvykio vietą, vadovaudamiesi KET 3.16 punktu, nustatė jog eismo įvykis įvyko transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Eismo įvykio vietoje kelio ženklų, reguliuojančių eismo tvarką, nebuvo, todėl automobilių vairuotojai privalėjo vadovautis KET 115 punktu, kuriame rašoma „Kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuria transporto priemonė artėja iš dešinės“. D. J. (B.) sutiko, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės. Eismo įvykis nebuvo fotografuojamas (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
2017-05-29 A. L. rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2017-05-10 apie 8 val. automobiliu „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėjo iš stovėjimo aikštelės, norėdama sukti į kairę, kad išvažiuoti į Tilžės gatvę. Prieš išvažiuojant stabtelėjo, įjungė kairio posūkio signalą ir apsidairė. Nepamačiusi nieko, kas trukdytų važiuoti, važiavo 5 km/h greičiu. Staiga pamatė iš karės pusės į ją atvažiuojantį automobilį. Stabdė, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta „Mercedes Benz“ vairuotoja, nes turėjo ją praleisti, vadovaudamasi „dešinės rankos“ taisykle (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
Iš Eismo įvykio deklaracijos matyti, jog D. B. patvirtino esanti atsakinga už padarytą žalą (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
2017-06-01 D. B. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2017-05-10 apie 8 val. 15 min. automobiliu „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo Tilžės gatve į Šiaulius iš Joniškio ir suko į dešinę – pirmą įvažiavimą link PC „Ermitažas“. Iki susidūrimo automobilio, su kuriuo susidūrė, nematė, tik pajuto smūgį. Tas automobilis atvažiavo jai iš dešinės, iš už aikštelėje stovinčių automobilių, pravažiavimo kaire puse. Mano, kad dėl įvykio kalta automobilio „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, nes pravažiavimas iš Tilžės g. link pastato (duomenys neskelbtini) negalėtų būti laikomas automobilių stovėjimo aikštele (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
Iš Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis „Seesam Insurance AS“ galiojo nuo 2016-10-15 iki 2017-05-03, draudimo sutarties Nr. 300 0742426, draudėjas Č. J. (administracinio nusižengimo bylos Nr. 17069725251 medžiaga).
Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2017-08-31 pažymoje nurodyta, jog 2017-05-03 draudėjo J. Č. prašymu draudimo sutartis Nr. 300 0742426 buvo nutraukta, nepanaudotas įmokos likutis draudėjo 2017-06-22 prašymu užskaitytas naujai sudarytai sutarčiai (b. l. 9).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. gruodžio 12 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-125(17) nurodyta, jog tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad šioje eismo situacijoje, važiuojant Tilžės gatve nuo Joniškio pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimą ties Tilžės gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pasukus dešinėn, būtų važiuojama keliu (gatve). Šioje eismo situacijoje, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi ir nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Jeigu įvykio dieną buvusi eismo organizavimo tvarka atitinka „View Street“ programa užfiksuotą įvykio vietos situaciją, tokiu atveju techniniu požiūriu pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“ vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“ ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“ bei su juo susidūrė (b. l. 26-30).
Iš byloje esančių Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarčių kopijų matyti, kad automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 Č. J. pardavė J. K., o 2017-04-18 J. K. pardavė R. B. (b. l. 36, 37).
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas prašė D. B. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Paaiškino, kad Lietuvos kelių įstatyme yra numatyta, kas yra kelias. Vienas iš pagrindinių kelio bruožų yra tai, kad kiekviena gatvė, kiekvienas kelias yra atitinkamai numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Šiuo atveju vieta, kur įvyko eismo įvykis, pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakymą, nėra kelias, nėra įtrauktas į jokius dokumentus kaip kelias. Šioje įvykio vietoje ženklinimo ir neturėjo būti, o šioje vietoje esančios pagal KET 116 punktą nurodytos rodyklės nurodo tik važiavimo kryptį. A. L., įvertinusi visas aplinkybes, važiavo vadovaudamasi „dešinės rankos“ taisykle. Tą patvirtino ir ekspertas, kuris taip pat nurodė, kad nesant kelių ženklinimo, vadovaujamasi KET punktu – kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė yra iš dešinės.
Nukentėjusiosios atstovė prašė D. B. skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, leidžiančių spręsti, jog D. B., judėdama nuo Joniškio Tilžės gatve ir pasukusi į dešinę, būtų toliau judėjusi keliu. Atkarpa, kurioje įvyko eismo įvykis, nelaikytina keliu. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Šioje byloje tokio ženklinimo, kad D. B. būtų judėjusi keliu, nėra. Pastaroji judėjo neįsitikinusi, kad nėra kliūčių iš dešinės, net nepastebėjo nukentėjusiosios automobilio. Iš Šiaulių m. savivaldybės administracijos rašto dėl eismo organizavimo šioje atkarpoje matyti, jog judant iš Tilžės gatvės link Nr. (duomenys neskelbtini) pastato šioje atkarpoje kelio ženklinimo nėra. Ekspertas, pateikęs ekspertizės aktą, susipažinęs su naujai į bylą pateiktais dokumentais, liko prie savo nuomonės, kad nesant ženklinimo ir eismo pirmumą reglamentuojančių kelio ženklų, privalu laikytis „dešinės rankos“ taisyklės, kurios šioje situacijoje nesilaikė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. B. Todėl nėra pagrindo teigti, kad D. B. nepadarė administracinio nusižengimo. Pagal VĮ Registrų centro duomenis teritorijoje, kurioje įvyko eismo įvykis, yra registruotas kelio servitutas, tačiau eismo dalyviams privalu vadovautis KET ir ženklinimu, o ne Registrų centro išrašais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Č. J. 2017-05-03 nutraukė civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir savo prašyme nutraukti sutartį yra nurodęs, jog jokių dokumentų, patvirtinančių sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, naujajam savininkui neperdavė. Civilinės atsakomybės draudimo sutartis labai aiškiai apibrėžia, kad draudėjas visada yra transporto priemonės savininkas. Asmeniui, nupirkusiam transporto priemonę, yra pareiga pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu, už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Jei D. B. turėjo galiojančią draudimo sutartį, tai savininkas per 15 dienų nuo transporto priemonės perėjimo jam dienos privalėjo pasirūpinti naujos draudimo sutarties sudarymu. Visi rašytiniai įrodymai rodo, kad eismo įvykio dieną civilinės atsakomybės draudimas jau buvo nebegaliojantis, nes savininkas nepasirūpino sutarties perregistravimu. Institucija, priėmusi nutarimą, teisingai taikė teisės normas, tinkamai vertino D. B. veiksmus ir priėmė teisėtą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. atstovė prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jos atstovaujamosios atžvilgiu nutraukti bei nurodė, kad skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai teigiama, jog įvykio vietoje važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta. Prieš posūkį link pastato Tilžės g. (duomenys neskelbtini) stovi nurodomasis ženklas Nr. 507 – Eismo kryptys sankryžoje. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 54 punktas sankryžą apibrėžia kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. 2016-05-17 valstybinės žemės nuomos sutartis ir prie jos pridėtas žemės sklypo planas įrodo, kad būtent toje vietoje, kur važiavo pareiškėja bei įvyko eismo įvykis, yra nurodytas ir pažymėtas kelio servitutas. Jis yra įregistruotas nekilnojamo turto registre. Kelio dešinėje pusėje įrengta transporto priemonių stovėjimo aikštelė, kurioje yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos. Iš byloje pateikto su nuomos sutartimi plano matyti, kad servitutinis kelias prasideda toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, eina apie visą „Tilžės“ prekybos centrą ir išeina į Tilžės gatvę jau kitoje vietoje. Teritoriją, kur automobilį buvo priparkavusi nukentėjusioji, žymi ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vietos“. Šis ženklas pastatytas prieš įvažiavimą į aikštelę, tik kitoje pusėje, nei įvyko eismo įvykis. Šis ženklas netaikomas teritorijoms, esančioms prieš ženklą. Servitutinis kelias ir yra prieš šį ženklą, todėl šis ženklinimas patvirtina, jog eismo įvykis įvyko kelyje, o nukentėjusiosios automobilis išvažiavo iš teritorijos, kuri skirta automobilių parkavimui. Tai reiškia, kad nukentėjusioji privalėjo praleisti keliu važiuojantį D. B. automobilį. Ekspertas nurodė, kad pateiktoje bylos medžiagoje nebuvo duomenų apie ženklo „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ buvimą, todėl tokio ženklo jis nevertino. Eismo įvykio metu D. B. turėjo įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties originalą. Ši sutartis sudaryta 2016-10-14 „Seesam“ draudimo bendrovėje Č. J. vardu ir joje nurodytas galiojimas iki 2017-10-14. D. B. sutuoktinis, 2017-04-18 nusipirkęs automobilį iš J. K. negalėjo jo įregistruoti savo vardu ir sudaryti draudimo sutartį, nes ankstesnis savininkas nebuvo automobilio išregistravęs. Transporto priemonė buvo išregistruota tik po eismo įvykio. 2017-05-03 Č. J. prašymu minėta draudimo sutartis buvo nutraukta, tačiau D. B. apie tai nežinojo. Įvertinus Č. J. nesąžiningumą, prašant nutraukti sutartį, bei atsižvelgiant į tai, kad pardavėjas J. K. dėl sukčiavimo prekiaujant automobiliais, yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, prašo teismo padaryti išvadą, jog D. B. neturėjo pagrindo manyti, kad 2016-10-14 draudimo sutartis yra negaliojanti. Prašo D. B. išteisinti ir bylą nutraukti.
D. B. skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Skunde keliamas administracinio nusižengimo kvalifikavimo klausimas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas.
ANK 417 straipsnis numato administracinę atsakomybę už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą KET pažeidimą, o šio straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus ANK numatytuosius. Už tai numatyta administracinė nuobauda vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Už tai numatyta administracinė nuobauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
D. B. surašytame protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad ji pažeidė KET 115 bei 226 punktų reikalavimus. KET 115 punkte nurodyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms (...), kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu (...).
D. B. nepripažįsta padariusi protokole ir nutarime nurodytus nusižengimus, teigia, kad ji važiavo keliu, todėl neprivalėjo duoti kelio iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojančiam A. L. vairuotam automobiliui „Peugeot 308“. Be to, pareiškėja teigia buvusi įsitikinusi, kad jos vairuotos transporto priemonės „Mecedes Benz A170“, valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis eismo įvykio metu buvo galiojanti, kadangi minėtą automobilį jos sutuoktiniui pardavęs J. K. pateikė ir draudimo sutartį su originaliais parašais, kuri buvo sudaryta 2016-10-15 ir pagal sutartyje nurodytą datą galiojo iki 2017-10-14. Apie draudimo sutarties nutraukimą jiems niekas nepranešė.
Pagrindinis klausimas ir ginčas, kilęs nagrinėjant bylą, kurios vairuotojos – D. B. ar A. L., vairuota transporto priemonė turėjo pirmenybę susidariusioje situacijoje, kai abiejų transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Tilžės gatvėje nuo Joniškio pusės yra kelio ženklas Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje“, nurodantis, kad artėjant link važiuojamųjų dalių susikirtimo, iš pirmos eismo juostos galima važiuoti tiesiai ir į dešinę. Prieš važiuojamųjų dalių susikirtimą ties Tilžės g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nėra eismo pirmumą reglamentuojančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų, nurodančių, kad Tilžės gatvė yra pagrindinis kelias jo dešinėje pusėje esančios važiuojamosios dalies atžvilgiu. Važiuojamųjų dalių susikirtime iš Tilžės gatvės pasukus į dešinę, važiuojamoji dalis dviejose vietose kertasi su dešinėje pusėje esančiomis važiuojamosiomis dalimis tarp transporto priemonių stovėjimo vietų. Ties šių važiuojamųjų dalių susikirtimais nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo linijų. Už abiejų dešinėje esančių važiuojamųjų dalių tarp transporto priemonių stovėjimo vietų, dešinėje pusėje yra ženklas Nr. 528 „Transporto priemonių stovėjimo vieta“, po kuriuo yra lentelė, patikslinanti kelio ženklą, nurodant stovėjimo vietas krovininiams automobiliams. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad toje vietoje išvažiuojant iš minimos teritorijos į Tilžės gatvę, taip pat nėra jokio ženklo apie susikirtimą su pagrindiniu keliu, todėl darytina išvada jog važiuojamoji dalis, kurioje įvyko eismo įvykis, nėra kelias (gatvė), o teritorija esanti šalia kelio. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad šioje eismo situacijoje, važiuojant Tilžės gatve nuo Joniškio pusės ir privažiavus važiuojamųjų dalių susikirtimą ties Tilžės g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pasukus dešinėn būtų važiuojama keliu (gatve). Pareiškėjos D. B. atstovė teigia, kad toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, yra nurodytas ir pažymėtas kelio servitutas, kuris įregistruotas nekilnojamo turto registre, todėl laikytina, kad D. B. važiavo keliu ir turėjo pirmumo teisę. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Taigi vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, privalo vadovautis KET, o ne Registrų centro duomenimis, kurie vairuotojui, atvykusiam į atitinkamą vietą paprastai nėra žinomi. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja D. B. posėdžio metu nurodė, jog eismo įvykio metu jai nebuvo žinoma apie jokį kelio servitutą, todėl ji juo ir negalėjo vadovautis.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos D. B. veiksmai – jai iš dešinės artėjant automobiliui „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kertantis transporto priemonių važiavimo trajektorijoms, kai važiavimo tvarka taisyklėse neaptarta, nedavė kelio iš dešinės artėjusiam automobiliui „Peugeot 308“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su juo susidūrė. Taigi institucija, priėmusi nutarimą, teisingai įvertino D. B. veiksmus, kaip pažeidusius KET 115 punkto reikalavimus ir teisingai kvalifikavo pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Už draudimo sutarties sudarymą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas. Jei pasikeitus apdraustos transporto priemonės savininkui, draudėjas perdavė naujajam transporto priemonės savininkui dokumentus, patvirtinančius sudarytą draudimo sutartį, tokiu atveju naujajam transporto priemonės savininkui pereina draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytą draudimo sutartį ir naujasis transporto priemonės savininkas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos, privalo raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą, taip pat savo duomenis.
Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo pareiškėjos sutuoktinis – R. B. Nuosavybės teisė į minėtą automobilį R. B. perėjo Transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2017-04-18 sutarties pagrindu. Automobilį R. B. pirko iš J. K., Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje draudėju nurodytas Č. J., kuris automobilį „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-09 pardavė J. K. Taigi naujasis automobilio savininkas R. B. privalėjo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimo dienos (iki 2018-05-03), raštu pranešti draudikui apie nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimą. Ši pareiga siejama su nuosavybės teisės į transporto priemonę perėjimu, o ne su nuosavybės teisės įregistravimu VĮ „Regitra“. Akivaizdu, kad R. B. ignoravo šią pareigą ir neinformavo draudiko apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, nepranešė draudikui savo, kaip naujo transporto priemonės savininko, duomenų. Pareiškėja D. B. posėdžio metu nurodė, kad apie civilinės atsakomybės draudimo sutarties nutraukimą jų niekas neinformavo, tačiau draudikas, neturėdamas duomenų apie transporto priemonės savininko pasikeitimą, to ir negalėjo padaryti. Apie tai, kad automobilis „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra parduotas kitam asmeniui tikėtina nežinojo ir draudėjas Č. J. Taigi akivaizdu, jog transporto priemonės savininkas R. B. dėl savo aplaidaus neatsakingo elgesio pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo imperatyvias nuostatas, o pareiškėja R. B. įvykio metu vairavo transporto priemonę, kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kiekvienas vairuotojas, prieš sėsdamas už transporto priemonės, kuri yra padidinto pavojaus šaltinis, vairo, privalo įsitikinti, kad jų vairuojama transporto priemonė yra nustatyta tvarka įregistruota, atlikta privalomoji techninė apžiūra, transporto priemonė apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šios pareigos nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 415 straipsnį, todėl institucijos, priėmusios nutarimą, pareigūnas teisingai kvalifikavo D. B. veiksmus ir, nustatę, kad pareiškėja pažeidė KET 226 punkto reikalavimus, nubaudė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Priimdamas nutarimą ir skirdamas administracinę nuobaudą, pareigūnas nenustatė D. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir paskyrė D. B. sankcijose įstatymų leidėjo numatytų baudų vidurkius.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skunde išdėstyta D. B. pozicija bei savita aplinkybių interpretacija yra tik jos gynybinė versija, neparemta jokiais objektyviais byloje esančiais duomenimis, kurie paneigtų jos padarytus administracinius nusižengimus, todėl naikinti Šiaulių AVPK Joniškio RPK 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. atžvilgiu skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Remigijaus Grudikio 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą Nr. 62ANN-111365541-17 nepakeistą ir D. B. skundo netenkinti.
Nutarimą per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.