- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-338-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04197-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Ramunei Gudaitei ir Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, administracine tvarka baustas, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. gegužės 22 d. 21.04 val., Kaune, V. Krėvės pr. 62, R. K., vairavo transporto priemonę Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,55 % promilės neblaivumas. Šiais savo veiksmais R. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 22 d. apie 20.10 val., būdamas blaivus nuvažiavo į prekybos centrą apsipirkti. Tuo metu jam paskambino draugė su kuria kalbėdamas telefonu susipyko, jai pasakius, kad ji ketina po darbo su bendradarbiais pasilinksminti. Tuo tarpu jis buvo pavargęs ir pasakė, kad niekur važiuoti nenorįs. Po pokalbio nuėjo į parduotuvę ir nusipirko 0,2 litro talpos degtinės buteliuką ir tris butelius „Kalnapilio“ 5 proc. stiprumo alaus, t.y. du butelius po litrą ir vieną skardinę. Buvo pamiršęs nusipirkti cigarečių, todėl dar sustojo jų įsigyti netoli namų kioskelyje. Nusipirkęs cigarečių įvažiavo į namo kiemus, tačiau tą darė viršydamas greitį, nes dėl konflikto su drauge buvo įpykęs ir pavargęs. Įvažiavęs į vieno namo kiemo, ten nerado kur pastatyti savo automobilį. Tuomet greitai važiuodamas ir pavojingai manevruodamas nuvažiavo į kito namo kiemą, kur radęs vietą, tvarkingai pastatė automobilį. Užgesinęs variklį, čia pat paėmė butelį degtinės, kurį išgėrė, o tuščią buteliuką numetė ant galinės sėdynės. Po to paėmė butelį alaus, šiek tiek jo išgėrė ir tuomet prie jo automobilio pribėgo žmonės. Nuo to momento kai jis sustojo iki pribėgo žmonės, praėjo 5-10 minučių. Jautėsi sutrikęs, nes nesuprato, kodėl žmonės prie jo pribėgo. Nemanydamas, kad padarė ką nors bloga, sėdėjo automobilyje ir gėrė alų iki atvyko policijos pareigūnai, kurie pasikalbėjo su pribėgusiais asmenimis ir nuo jų atvykimo nepraėjus nei 5 minutėms, patikrino jo neblaivumą. Pareigūnams sakė, kad tuo metu niekur nevažiavo, o sėdėjo automobilyje ir gėrė alkoholinius gėrimus.
Liudytoja L. S. parodė, kad sėdėjo prie namo ant suoliuko kartu su kitais kaimynais ir stebėjo už 7-10 metrų kieme žaidžiančius vaikus. Netrukus kiemais atvažiavo automobilis, kurio vairuotojas, mėgindamas apsisukti, atbuline eiga, dideliu greičiu ir cypiant padangoms, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, ten, kur žaidė vaikai, vos spėdamas sustoti jų nesužalodamas. Tuomet vairuotojas, dideliu greičiu, važiuodamas iš dalies šaligatviu, kiek kliudydamas šalia buvusius krūmus, nuvažiavo į kitą kiemą. Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, pradėjo vytis. Ji su kaimyne bėgo iš vienos namo pusės, o vyrai iš kitos. Prie automobilio jos pribėgo pirmos, užtrukdamos iki 5 minučių nuo to momento, kai jis pavojingai manevravo. Atidarius mašinos dureles, rado prie vairo sėdintį vairuotoją, kuris rankoje laikė butelį alaus, automobilyje grojo muzika. Buvo akivaizdžiai matyti, kad vairuotojas neblaivus, nes visiškai nesiorientavo. Paklausus ar matė, jog vos neužvažiavo ant vaikų, šis atsakė, kad tiesiog stovi ir niekur nevažiavo. Tuo tarpu kaimynė G. K. iškvietė policijos pareigūnus. Ar jos akivaizdoje vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus iki atvykstant pareigūnams, ji nematė. Atvykus pareigūnams, su jais bendravo apie 10 minučių, ir jų prašymu, surašė paaiškinimą. Jiems pabendravus, pareigūnai nusivedė jį į savo automobilį, kuriame patikrino jo blaivumą.
Liudytoja G. K. parodė, kad įvykio dieną apie 20.50 val. sėdėjo su kaimynais ant suoliuko ir stebėjo šalia žaidžiančius vaikus. Staiga pamatė atbuline eiga šaligatviu atvažiuojantį automobilį, kuris vos neįsirėžė į žaidžiančius vaikus. Čia pat automobilis dideliu greičiu šaligatviu nuvažiavo. Manydami, kad vairuotojas neblaivus, su kaimynais puolė jį vytis. Kartu su L. S. automobilį surado kitame kieme maždaug už 200 metrų. Jį vydamiesi užtruko apie 3-5 minutes. Priėjusios su kaimyne, atidarė automobilio dureles ir jame rado alaus butelį rankoje belaikantį vairuotoją. Iš automobilio sklido alkoholio tvaikas, vairuotojas atrodė akivaizdžiai neblaivus. Tuomet ji iškvietė policijos pareigūnus ir paskambino kaimynams, kurie po kelių minučių prie jų priėjo, nes viskas vyko šalia, namų kiemuose. Pareigūnai atvyko po 10-15 minučių. Laukdama iki jie atvyks buvo prie automobilio, tačiau nematė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartotų alkoholinius gėrimus, taip pat jis neigė, kad apskritai vairavo. Pareigūnai, išsiaiškinę situaciją, nusivedė vairuotoją į automobilį, kur patikrino jo neblaivumą. Tvirtino, kad po kelių savaičių administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sutiko degalinėje ir šis norėjęs atsiprašyti tų vaikų, ant kurių vos neužvažiavo, tėvo.
Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio dieną apie 20.50 val. su kaimynais sėdėjo ant suoliuko, šalia jų žaidė vaikai. Staiga pamatė, kaip bordo spalvos automobilis Ford Mondeo, pavojingai manevruodamas atbuline eiga, užvažiavo ant šaligatvio ir sustojo vos už 20-30 cm nuo vaikų. Tą manevrą darė net neapsidairęs. Jam bėgant prie vaikų, automobilio vairuotojas, cypiant padangoms, greitai nuvažiavo šaligatviu vos išvengdamas krūmų. Manydami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, bėgo link jo – kaimynės iš vienos namo pusės, o jis su kaimynu iš kitos. Netrukus prie automobilio pribėgo ir jie. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo galima užuosti alaus kvapą, akys buvo stiklinės, žvilgsnis nekoncentruotas. Jis neigė, kad apskritai vairavo ir sakė jiems, kad apie 17 val. grįžo namo ir atėjo pasiimti iš automobilio cigarečių. Iki atvyko pareigūnai buvo šalia automobilio, neleisdamas vairuotojui išlipti. Patvirtino, kad jo akivaizdoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iki atvykstant pareigūnams iš 1 litro talpos butelio kelis kartus atsigėrė „Kalnapilio“ alaus. Atvykę pareigūnai patikrino jo dokumentus, o paskui nusivedė į tarnybinį automobilį girtumo patikrinimui, tačiau kiek tai užtruko, nurodyti negalėjo.
L. M. L. parodė, kad įvykio dieną apie 20.50 val. buvo kartu su kaimynais prie namo ir matė akivaizdžiai pavojingai manevruojantį automobilį, atbuline eiga užvažiuojantį ant šaligatvio, kur žaidė vaikai ir nuvažiuojantį 40-50 km/h greičiu taip pat šaligatviu prie pat gyvenamojo namo gyvatvorės. Kartu su kitais vijosi automobilį, prie kurio moterys pribėgo pirmos ir jam, su kaimynu bėgusiems kita namo puse, apie tai pranešė. Nuo to momento, kai automobilis manevravo iki jie prie jo pribėgo, praėjo apie 5-10 minučių. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, nes žvilgsnis buvo nekoncentruotas, judesiai nekoordinuoti, rankoje laikė nugertą alaus butelį. Pareigūnai atvyko pakankamai greitai, patikrino jo dokumentus ir nusivedė į automobilį neblaivumo patikrinimui. Nuo jų atvykimo iki patikrinimo daug laiko nepraėjo.
Liudytojas D. M. parodė, kad gavus pranešimą, kartu su kolega nuvyko į įvykio vietą, kurioje buvo sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Atvyko pakankamai greitai, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Patvirtino, kad tiek iškvietimo laikas, tiek atvykimo į įvykio vietą laikas yra fiksuojamas elektroninėje sistemoje. Prieš tikrindami asmens neblaivumą paklausė jo, ar šis yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad vartojo, tačiau kokį nurodė vartojimo laiką, nepamena. Neblaivumą tikrino alkotesteriu Drager ir nuo jų atvykimo iki patikrinimo praėjo apie 30 minučių. Nuo jų atvykimo iki patikrinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo alkoholinių gėrimų nevartojo. Tikino, kad laukė bent penkiolika minučių iki patikros.
Liudytoja K. N. parodė, kad su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu draugauja apie penkerius metus, gyvena kartu. 2015 m. gegužės 22 d. 20.14 val. su juo kalbėjosi telefonu apie 17 min., ir tvirtino, kad iš kalbėsenos R. K. atrodė blaivus. Ji kvietė draugą pasilinksminti kartu su jos bendradarbiais, tačiau šis buvo pavargęs bei atsisakė. Pokalbis baigėsi konfliktu, nes jie susipyko. Nurodė, kad neturi medicininio išsilavinimo, o išvadą, kad jis pokalbio metu buvo blaivus, padarė remdamasi savo nuojauta.
Teisme gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos raštas iš kurio matyti, kad pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją buvo gautas 2015 m. gegužės 22 d. 20.57 val., policijos pajėgos išsiųstos – 21.08 val., į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 21.10 val. (b. l. 50-52).
Specialistas G. A. C. paaiškino, kad promilės rodo kiek gramų gryno spirito yra organizme, t.y. kiekviename kilograme kūno skysčio. Skysčiai vyro kūne sudaro 70 proc., moters – 60 proc. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens masę, kuri yra 68 kg., jo kūne skysčiai sudaro 47,6 kg. Asmeniui nustatomas 1 promilės neblaivus, kai kiekvienam kilogramui kūno skysčio tenka 1 gramas gryno spirito. Pvz., teoriškai alkotesteris rodytų 1 promilę, jei R. K. kūne būtų 47,6 gramai gryno spirito, su sąlyga, kad buvo laikomasi alkotesterio gamintojo nurodytos tikrinimo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teigimu, jis suvartojo 200 gramų 40 proc. degtinės ir 0.5 litro 5 proc. alaus. 200 gr. degtinės yra 80 gr. gryno spirito, o 0,5 litro alaus – 25 gr., o tai reiškia, kad A. K. suvartojo apie 105 gr. gryno spirito. Suvartojus tokį kiekį, kurį nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam teoriškai turėjo būti nustatytas 2,2 promilės. Specialistas paaiškino, kad specialias žinias sudaro taip pat įgūdžiai ir praktika. Tvirtino, kad teoriškai apskaičiuojant neblaivumą, duomenys gaunami paprastai didesni, nei tą darant praktiškai. Yra atlikęs tyrimą, kuomet suvartojo alaus, ir teoriškai, pagal skaičiavimus, alkotesteris turėjo rodyti 0.38 promilės, tačiau kalibruotu ir sertifikuotu matuokliu atlikus patikrinimą, nustatytas tik 0.12 promilės neblaivumas. Tvirtino, kad atlikti bandymai rodo, jog teoriškai apskaičiuojami duomenys būna apie 60 proc. didesni, nei tai nustatoma praktiškai. Tokiu būdu tiek teoriškai, tiek praktiškai A. K., pagal jam nustatytą girtumo laipsnį, turėjo suvartoti didesnį kiekį alkoholio, būtent arba apie 300 gr. spirito arba 2,4 litro alaus. Nurodė, kad alkotesteris „paima“ visą iškvėptą orą ir skaičiuoja, kiek jame alkoholio molekulių. Todėl, jei burnoje yra alkoholio molekulių, alkotesteris neatskiria kuri jų dalis yra iš plaučių, ir tuomet gali rodyti didesnį kiekį alkoholio, nei yra kraujyje. Paprastai reikia iki 15 minučių alkoholio molekulėms burnoje pasišalinti. 15 minučių yra maksimalus laikas dėl žmonių, kurie turi širdies ligų, mažą kraujospūdį, kraujotakos ar burnos ertmės patologijų. Jo patirtis rodo, kad alkoholis iš burnos pasišalina kur kas greičiau. Atlikus bandymą su širdies darbą gerinančiais lašais, kurio sudėtyje yra apie 70 proc. gryno spirito, iš karto po vartojimo, alkotesteris parodė daugiau kaip 6 promiles, po minutės – mažiau nei 2 promiles, trečią minutę – mažiau nei vieną promilę, o po šešių minučių – 0 promilės. Taip pat buvo atliktas bandymas suvartojus alaus, ir iš karto po vartojimo alkotesteris rodė daugiau promilių, tačiau po 10 minučių tik 0,12 promilės, ir šis matmuo vėliau nesikeitė ir galiausiai po pusvalandžio parodė 0 promilės. Taip pat ir kitų bandymų pagrindu, jis teigė, kad alkoholis iš burnos pasišalina greičiau nei per šešias minutes. Jo įsitikinimu, 15 minučių yra maksimali atkarpa, kurią nustato gamintojas jau su atsarga, tačiau laiko tarpo per kurį įprastai alkoholis pasišalina iš burnos nurodyti negalėjo. Kategoriškai teigė, kad suvartojus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą alkoholio kiekį, po 11 minučių jo burnoje negalėjo būti toks alkoholio kiekis, kuris visas rodytų 2,55 promilės, tačiau, remdamasis alkotesterio gamintojo instrukcija, neatmetė to, kad 11 minučių galėjo ir nebūti pakankamas laiko tarpas absorbuoti visą alkoholio kiekį burnoje, nors iš patirties galįs pasakyti, kad per tokį laiką alkoholio burnoje neturėjo likti.
Taip pat teigė, kad 0.1-0,5 promilės girtumo požymių nematyti, žmogus gali būti šiek tiek atsipalaidavęs. Esant nuo 0,3 iki 1,2 promilės girtumui, reiškiasi euforija, žmogus pradeda daugiau kalbėti, labiau savimi pasitiki, tačiau gali būti sunkiau su kūnu atlikti veiksmus. Nuo 0,9 iki 2 promilės pasireiškia emocijų nestabilumas, gali sutrikti atmintis, supratimas, koordinacija, pusiausvyra, o nuo 1,5 iki 3 promilės asmuo nesiorientuoja, galimi regėjimo sutrikimai, padidėja nekoordinuotumas, apsunkinta kalba. Tam, kad šie požymiai pradėtų reikštis, nuo alkoholio suvartojimo turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių. Tvirtino, kad jei asmuo buvo blaivus ir išgėrė 200 gramų degtinės ir litrą alaus, turėjo praeiti mažiausiai 20 minučių, kad pradėtų reikštis tokie požymiai kaip nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Tokiu būdu asmens girtumo požymiai, priklausomai nuo suvartoto kiekio pradeda reikštis po 20 minučių.
Teismas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl asmens neblaivumo, 2015 m. spalio 23 d. nutartimi paskyrė ekspertizę, kurioje ekspertui iškėlė šiuos klausimus: ar R. K. pavartojus jo nurodytą alkoholio kiekį jam galėjo būti nustatytas 2,55 promilės neblaivumas? Kokią įtaką, išreikštą promilėmis, girtumo laipsniui turėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens išgertas 0,5 litro 5 proc. stiprumo alus? Ar R. K. burnoje patikrinimo alkotesteriu metu buvo alkoholio likučių, kurie galėjo iškreipti alkotesterio parodymus? Ar automobilio vairavimo metu, t.y. 2015-05-22 apie 20.50 val. R. K. buvo neblaivus? Jei taip, tai koks buvo jo neblaivumo laipsnis? (b. l. 115, 116). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EG 38/2015(02) nurodoma, kad ekspertizės metu R. K. pavartojus jo nurodytą alkoholio kiekį ir patikrinus jo neblaivumą, alkotesteriu užfiksuoti parodymai neatitiko 2015-05-22 įvykio aplinkybių. Taip pat konstatuojama, kad vartotas alus neturėjo patekti į R. K. kraujotaką ir/arba iškreipti alkotesterio parodymus, ir, kad įvykio dieną užfiksuoti alkotesterio parodymai, t.y. 2,55 promilės, rodo, anksčiau nei 2015 m. gegužės 22 d. 21.03 val. – 21.10 val. vartoto alkoholio kiekį R. K. kraujyje. Galiausiai konstatuojant, kad patikrinimo metu R. K. burnoje nebuvo alkoholio likučių, kurie galėjo iškreipti alkotesterio parodymus, daroma išvada, kad vairavimo metu, t.y. 2015 m. gegužės 22 d. apie 20.50 val. R. K. buvo neblaivus, o alkotesterio parodymai, kurie nebuvo iškreipti, - 2,55 promilės atitinka sunkų girtumo laipsnį (b. l. 129-137).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1, 2), asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad R. K. nustatytas 2,55 % promilės neblaivumas (b. 1. 3), alkotesterio patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2015-09-19 (b. 1. 4), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog yra sulaikytas neblaivus vairuotojas, kuris vos nepartrenkė vaikų, vyras akivaizdžiai neblaivus. Atvykus buvo rastas automobilis Ford Mondeo, kuriame prie vairo sėdėjo R. K.. Asmenį patikrinus alkotesteriu, jam buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas (b. 1. 5, 6), L. S., M. L., A. B., G. K. paaiškinimai, iš kurių matyti kad sėdint lauke prie V. Krėvės pr. 62 namo, buvo pastebėtas automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis sustojo prie šaligatvio, kuriuo vaikščiojo vaikai, bandydamas apsisukti atbuline eiga, užvažiavo ant šaligatvio, vos nekliudė vaikų. Tada dideliu greičiu nuvažiavo 64 namo link. Besivejant minėtą automobilį, jis rastas stovintis aikštelėje. Priėjus prie automobilio ir atidarius dureles, vairuotojas iš plastikinio butelio gėrė alų, jis sunkiai orientavosi aplinkoje (b. 1. 7 8), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo iš kurio matyti, kad R. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo iki kol išblaivės (b. 1. 11), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. 1. 15, 16).
Už R. K. inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 126 str. 4 d., kuriame nurodoma, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
R. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, nurodydamas, kad vairavo visiškai blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo po to kai kieme pastatė automobilį, išgerdamas 0,2 l degtinės „Lithuania“ ir pradėdamas gerti 5 proc. stiprumo „Kalnapilio“ alų, kuomet prie jo automobilio pribėgo moterys, besiteiraujančios, ar jis matė, jog vos neužvažiavo ant vaikų, ir iki atvyko policijos pareigūnai išgėrė alaus apie 0,5 l. Tačiau tokius jo teiginius, t.y., kad jis vairavo blaivus, o tik po to vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus alų, visiškai paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai.
Visų pirma pažymėtina tai, kad R. K. įvykio aplinkybių paaiškinimai yra prieštaringi, o elgesys įvykio metu nelogiškas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino, kad prieš sustodamas automobilių aikštelėje, jis pavojingai manevravo kitoje aikštelėje, užvažiuodamas ant šaligatvio ir dideliu greičiu iš jos išvažiuodamas. Neneigė, kad tokiu vairavimu jis galėjo kelti pavojų kitiems, taip pat dėl tokio savo elgesio norėjo atsiprašyti asmenų, kuriems tokia grėsmė buvo kilusi, po to, kai vieną iš jų, praėjus keletui dienų po įvykio, sutiko degalinėje. Tuo tarpu vėliau teigė, kad visiškai nesuprato, dėl kokių priežasčių prie jo automobilio pribėgusios moterys jį užsipuolė, nes jis nieko blogo nepadarė.
Be to, prie jo pribėgusių liudytojų L. S., G. K., A. B. ir M. L. apkaltintas, jog vairavo neblaivus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jiems, o vėliau ir atvykusiems policijos pareigūnams tvirtino, kad automobilio apskritai nevairavo, o atėjo iš jo pasiimti cigarečių. Taigi, užuot paaiškinęs įvykio liudytojams aplinkybes taip, kaip jis tai padarė teisme, t.y., kad važiavo pavojingai, nes susipyko su savo drauge, buvo susierzinęs ir tik sustojęs iš karto išgėrė alkoholinių gėrimų, jis apskritai neigė vairavęs transporto priemonę, ką jis nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l 2). Teismo įsitikinimu, vairavimu neblaiviam apkaltintas asmuo, tikrai imtųsi visų įmanomų priemonių tam, kad patvirtintų, jog to nepadarė, t.y. liudytojams nurodytų jį pateisinančius argumentus, kuriais nuosekliai remtųsi viso proceso metu, pateiktų daiktinius įrodymus (šiuo atveju išgertą degtinės butelį) ir pan., bet neneigtų, kad apskritai automobiliu nevažiavo, juo labiau, kad dėl įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai. Teismas šią R. K. gynybinę versiją, t.y., kad jis vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo tik atvažiavęs į aikštelę, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, nes ją paneigia ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prieštaringi paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai.
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai L. S., G. K., A. B. ir M. L. nuosekliai teigė, kad apie 20.50 val. pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, kuris užvažiavęs atbuline eiga ant šaligatvio vos nekliudė ten žaidusių vaikų. Vairuotojui dideliu greičiu nuvažiuojant, įtardami, kad jis gali būti neblaivus, pradėjo jį vytis. Pastebėję, kad automobilis nuvažiavo keliu, kuriuo atsidurs aklavietėje, pasidalinę į dvi grupes, iš skirtingų namo pusių ėmėsi jį persekioti. Netrukus jį aptiko L. S. ir G. K. ir čia pat prie jų pribėgo A. B. ir M. L.. Visi kategoriškai tvirtino, kad nuo vairuotojo ne tik sklido alkoholio kvapas, tačiau jis nesiorientavo, jo žvilgsnis buvo nekoncentruotas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Apie neblaivų vairuotoją pranešė policijai. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos rašto matyti, kad pranešimas buvo gautas 20.57 val. (b. l. 50).
R. K. teigė, kad praėjus 5-10 minučių, kai jis sustojo bei išgėrė degtinę ir pradėjo gerti alų, prie jo automobilio pribėgo liudytojos. Liudytojai taip pat teigė, kad nuo to momento, kai R. K. jų akivaizdoje pavojingai manevravo iki jie jį užklupo automobilyje, praėjo iki 10 minučių. Vertinant tai, kad R. K. iki sustojimo vietos dar kurį laiką važiavo, besiparkuodamas, taip pat, kaip jis teigė, pasiimdamas degtinės butelį, jį atkišdamas ir išgerdamas, taip pat pradėdamas gerti alų užtruko, darytina išvada, kad liudytojų automobilyje jis turėjo būti užkluptas tuojau po to, kai pavartojo alkoholinius gėrimus. Tuomet, jei, kaip jis teigia, vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo sustojęs, liudytojų nurodyti apsvaigimo požymiai, t.y. nerišli kalba, nekoncentruotas žvilgsnis, nekoordinuoti judesiai, kurie, anot specialisto G. A. C.būdingi 1,5-3 promilės girtumui, R. K. negalėjo reikštis. G. A. C. teigimu, priklausomai nuo išgerto alkoholio kiekio girtumo požymiai pradeda reikštis praėjus ne mažiau kaip 20 minučių pavartojus alkoholį, todėl, net ir išgėrus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą alkoholio kiekį, po 5 minučių tokie girtumo požymiai, kuriuos patvirtino liudytojai, jokiu būdu negalėjo būti matomi. Šie įrodymai visiškai paneigia R. K. teiginius, kad jis vairavo blaivus, o alkoholinius gėrimus vartojo tik sustojęs ir leidžia teismui daryti kategorišką išvadą, kad prie V. Krėvės pr. 62 namo, jis savo transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Teismas pažymi, kad neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymais, nes jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, logiški, neprieštaringi ir visiškai atitinka iš karto po įvykio paaiškinimuose užfiksuotas aplinkybes, be to jokių duomenų apie tai, kad jie pažinotų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, būtų suinteresuoti bylos baigti ar siektų melagingai apkalbėti R. K. ar kitaip jam pakenkti, byloje nėra, todėl teismas juos pripažįsta patikimais. Tuo tarpu K. N. parodymus teismas vertina kritiškai, nes ji yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugė, o jos parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys yra grindžiami niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir spėjimais.
Alkotesterio kvitas rodo, kad R. K. 2015-05-22 21.21 val. buvo nustatytas 2,55 promilės girtumas. Kaip minėta, teismas nustatė, kad R. K. liudytojams matant pavojingai manevravo apie 20.50 val. Pribėgdami prie stovėjusios transporto priemonės, neužtruko ilgiau kaip 10 minučių, o automobilyje už vairo pamatė akivaizdžiai neblaivų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nuo kurio ne tik sklido alkoholio kvapas, tačiau jis nesiorientavo, jo žvilgsnis buvo nekoncentruotas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. išgėrė apie 0,5 litro alaus. Taip pat nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams, R. K. alaus negėrė. Be to, pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją buvo užregistruotas 2015 m. gegužės 22 d. 20.57 val., policijos pajėgos išsiųstos – 21.08 val., į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 21.10 val., R. K. girtumas nustatytas 21.21 val. Taigi, vertinant teismo nustatytas aplinkybes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, konstatuotina, kad pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumą alkotesteriu nustatinėjo ne anksčiau kaip praėjus 11 minučių po alkoholio vartojimo.
A. D. naudotojo instrukcija rekomenduoja pavartojus alkoholio palaukti bent 15 minučių (b. l. 68). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai tik rekomendacinio pobūdžio laiko tarpas, kuris, anot eksperto G. A.-C. yra maksimalus, gamintojo nurodytas matmuo, kurio nesilaikant, kaip rodo praktika, ne visais atvejais gaunami duomenys gali būti netikslūs. Priešingai, jo kaip eksperto patirtis rodo, kad alkoholio likučių burnoje nelieka jau maždaug po 6-10 minučių. Tokiu būdu, siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl R. K. neblaivumo, teismas paskyrė ekspertizę, kurios rezultatai akivaizdžiai patvirtina, kad vairavimo metu R. K. buvo neblaivus. Iš ekspertizės akto matyti, kad jos metu, R. K. pavartojo tą alkoholio kiekį, kurį jis nurodė vartojęs įvykio dieną. Pradėjęs vartoti alkoholį 8.23 val., jis jį baigė gerti 8.32 val. (pagal alkotesterio kvitą) ir tuo metu alkotesteris parodė 5.00 promiles. 8.35 val. alkotesteris parodė 3.04 promilės, 8.38 val. – 2.58 promilės, 8.40 val. – 1.54 promilės, 8.41 val. – 1.09 promilės, 8.43 val., 0.91 promilės, 8.44 val. – 0.71 promilės, 8.45 val. – 0.75 promilės. Taigi, kaip matyti, praėjus 11 minučių po to, kai buvo vartotas atitinkamas alkoholio kiekis, R. K. buvo nustatytas 0.91 promilės neblaivumas, kuris beveik 3 kartus mažesnis, nei nustatytas įvykio metu, t.y. 2015 m. gegužės 22 d. Tokiu būdu teismas neturi jokio pagrindo abejoti eksperto išvada, kurioje konstatuojama, kad ekspertizės metu R. K. pavartojus jo nurodytą alkoholio kiekį ir patikrinus jo neblaivumą, alkotesteriu užfiksuoti parodymai neatitiko 2015-05-22 įvykio aplinkybių, o vartotas alus neturėjo patekti į R. K. kraujotaką ir/arba iškreipti alkotesterio parodymus ir, kad įvykio dieną užfiksuoti alkotesterio parodymai, t.y. 2,55 promilės rodo anksčiau nei 2015 m. gegužės 22 d. 21.03 val. – 21.10 val. vartoto alkoholio kiekį R. K. kraujyje. Taigi, patikrinimo metu R. K. burnoje nebuvo alkoholio likučių, kurie galėjo iškreipti alkotesterio parodymus ir vairavimo metu, t.y. 2015 m. gegužės 22 d. apie 20.50 val. R. K. buvo neblaivus, o alkotesterio parodymai, kurie nebuvo iškreipti, - 2,55 promilės atitinka sunkų girtumo laipsnį.
Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad R. K., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,55 promilės) girtumo laipsnis, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., todėl yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad R. K. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai neblaivumas daugiau kaip 6 kartus viršijo leistiną normą. Transporto priemonę vairavo gyvenamųjų namų kiemuose, kas kėlė realų pavojų žmonių sveikatai ir jų turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys ar jų turtas. Be to, iki jam inkriminuojamo pažeidimo teise vairuoti transporto priemones naudojosi ne itin atsakingai, ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vienas iš pažeidimų buvo šiurkštaus pobūdžio, t.y. - Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismas daro išvadą, kad asmuo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jam skirtina nuobauda, numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 24 str. 3 d., 27 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 126 str. 4 d., 286 str., 287 str., teismas
nutarė:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir skirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą su vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.
Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo priėmimo dienos.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.