Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „AK studija“ mechaniku, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2015-05-27, apie 13.36 val., V. Šopeno g. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro kelio ženklą Nr. 333 nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

A. A., atvykęs į institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, paskirtą teismo posėdį 2015-10-08, paaiškino, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, sutinka duoti paaiškinimus, savo kaltės dėl pažeidimų nepripažįsta. Paaiškino, kad kelio ženklo nesugadino, važiuodamas atbulas iš kiemo į jį tik atsirėmė, sugadinti negalėjo. Už 3 metrų iki stulpo buvo išlipęs, ten ir stovėjo automobilis. Turi 29 metų vairavimo stažą, vairuodamas jautė atsirėmimą, ženklas stovėjo pakrypęs 80 laipsnių kampu, palenktas išvažiavimo kampu, nemano, kad tai nuo jo automobilio. Buvo priėjęs prie ženklo, apžiūrėjo, matė raudonus dažus. Jis ženklą lietė bamperiu, kuris yra mėlynos spalvos. Negali pasakyti, ar įvažiuojant ženklas stovėjo tiesiai, tačiau jis buvo išpaišytas raudonai.

Liudytoja A. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus miesto 3 policijos komisariato tyrėja, įvykio dieną atlikinėjo stažuotę patrulių rinktinėje. A. A. nematytas, įvykį atsimena. Buvo gautas iškvietimas iš OVS, kad lauks vaikinas, kuris matė, kaip automobilis, važiuodamas atbulai, atsitrenkė į kelio ženklą ir pasišalino, vaikinas nurodė automobilio valstybinį numerį. Nuvažiavus į įvykio vietą buvo bendrauta su pranešėju, jis jiems pasakė visus duomenis, buvo iškviesta kelių policija, surašytas tarnybinis pranešimas. Galimo kaltininko nebuvo, kelio ženklas buvo nuverstas. Liudytoja iš automobilio išlipusi nebuvo. Įvykio vietą fotografavo kelių patruliai.

Liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba patrulių rinktinėje, A. A. nepažįsta, įvykio neprisimena. Prisimena, kad buvo gautas pranešimas, juos pasitiko pranešėjas, pasakė automobilio valstybinį numerį be skaičių, tik raides. Kelio ženklas buvo apgadintas, palinkęs. Neprisimena, ženklas buvo palinkęs ar nugriautas, ar buvo spalvos žymių. Stulpas aiškiai buvo pakeitęs vertikalią padėtį. Pranešėjo duomenis užsirašė, iškvietė kelių policiją.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. A. nepažįsta, įvykio neprisimena, pagarsinus jo tarnybinį pranešimą nurodė, kad įvykį iš dalies prisimena. Paaiškino, kad atvažiavus į įvykio vietą buvo surinkta medžiaga ir perduota administraciniam skyriui. Dažniausiai įvykio vietoje jis fotografuoja, nežino, ar šiuo atveju buvo fotografuota, aiškiai buvo matoma, kad ženklas buvo pakeitęs vertikalią kryptį, neatsimena dažų aplink ženklą, buvo braižoma schema. Patvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Įvykio vietoje nebuvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, įpareigojo A. A. teismui raštu pateikti kartu važiavusios draugės asmens ir kontaktinius duomenis, tačiau asmuo įpareigojimo neįvykdė, kadangi su drauge nepavyksta susisiekti, jos telefono numeris pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo faktas turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais protokolu, vaizdo ir garso įrašais, nuotraukomis, liudytojų parodymais (ATPK 256 str.). Teismas konstatuoja, kad administracinių teisės pažeidimų byloje nėra surinkta objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kad A. A. 2015-05-27, apie 13.36 val., V. Šopeno g. 8, Vilniuje, vairuodamas automobilį HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas atbulas pro kelio ženklą Nr. 333 nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino, teismo posėdžio metu tiek paties A. A. paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai abejonių nepašalino. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas palinkęs kelio ženklas, negalima neabejotinai ir vienareikšmiškai padaryti išvados, kad A. A. atbuline eiga manevruojamas automobilis iš tikrųjų kliudė šį kelio ženklą. A. A. teismo posėdžio metu teigė, kad jis kelio ženklą tik prilietė galiniu automobilio bamperiu, tačiau ant ženklo buvo likusios raudonų dažų žymės, tuo tarpu jo automobilio bamperis yra mėlynos spalvos, tokio masto ženklo apgadinimo jis savo vairuojamu automobiliu nepadarė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais A. A. paaiškinimais. Įvykio vieta nebuvo filmuojama, automobilio ir kelio ženklo sugretinimas nebuvo atliktas. Teismui nepavyko susisiekti su pareiškėju E. K. ir iškviesti jį į teismo posėdį, A. A. įpareigojimo pateikti kartu važiavusios draugės asmens ir kontaktinius duomenis neįvykdė. Liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu, tiesiogiai paties įvykio (A. A. automobilio ir kelio ženklo kontakto) nematė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad objektyvių duomenų, jog būtent A. A. yra kaltas dėl kelio ženklo Nr. 333 apgadinimų, nagrinėjamu atveju nėra surinkta ir byloje nepateikta.

A. A. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad A. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 222 punktas - jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Vairuotojo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia: asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Įstatymas teismui numato pareigą kiekvienu atveju nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). A. A., duodamas teismui paaiškinimus, teigė, kad jis jautė, kaip prisilietė prie kelio ženklo, buvo išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo ženklą, matė ant jo raudonus dažus, savo veiksmais negalėjo ženklo nulenkti. Teismas, įvertinęs šiuos A. A. paaiškinimus, sprendžia, kad A. A. buvo objektyviai įsitikinęs, jog kelio ženklui žalos nepadarė, todėl jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju lieka nepašalinta abejonė, kad kelio ženklo apgadinimai atsirado ne dėl A. A. veiksmų, todėl visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, A. A. iškelta pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., nutrauktina nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 224 str., 250 str. 1 d. 1 p., 256 str., 257 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. A. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties;

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos A. A. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, teiseną nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.