- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-03
- Bylos Nr.
- 2YT-6921-1067/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03497-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justė Visakavičienė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, ir prašo sustabdyti/ nutraukti vykdomąją bylą pareiškėjos turtui. Nurodė, kad prieš metus, balandžio 26 d. antstolio nurodymu buvo atliktas nesankcionuotas šnipinėjimas po pareiškėjos butą. Neteisėtai nufilmuoti vaizdai, bei iškreipti faktai „apžiūros“ įvertinime buvo ir iki šiol yra atvirai viešinami viešojoj erdvėj. Pareiškėjos manymu tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos žmogiškąsias teises, bei teisę į privatumą. Be to pažymėjo ir tai, kad minėti dokumentai yra suklastoti, todėl antstolis neturi teisės vykdyti aukciono.
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino, ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skunde nurodyti pagrindai neatitinka CPK įtvirtintų privalomųjų ir fakultatyviųjų vykdomosios bylos stabdymo pagrindų.
Šalies argumentai
2019 m. birželio 4 d. gautas pareiškėjos skundas, kuris laikytinas papildomais paaiškinimais. Pareiškėja pateikė papildomą prašymą dėl nusikalstamos veiklos pareiškėjos atžvilgiu iškelti antstoliui A. S. baudžiamąją bylą. Nurodė, kad antstolis, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, aiškiai viršija savo įgaliojimus - nepaisė pareiškėjos suinteresuotam asmeniui UAB „Kredito garantas“ iškelto ieškinio dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgė į jokius pateiktus argumentus, bei sveikatos pablogėjimą. Pažymėjo, kad pareiškėjos turtą antstolis pardavė pusvelčiui, siekdamas pasipelnyti. Ilgalaikės varžytynės internete tebuvo tik dėl formalumo, naujai atsiradęs pirkėjas, pareiškėjos nuomone, yra ne kas kitas, kaip nusikalstamos grupuotės, vykdančios prieš pareiškėją išpuolius, aplinkos atstovas, kadangi paprastam žmogui, norinčiam įsigyti šį butą už tokią mažą kainą buvo neleistina, motyvuojant tuo, kad šis butas jau turi savo pirkėją.
Suinteresuotas asmuo UAB „Kredito garantas“ atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaro 2017 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 21 541,84 Eur ir 15,49 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininkės D. Ž. išieškotojos UAB „Kredito garantas“ naudai, parduodant įkeistą skolininkei priklausantį turtą. 2017 m. liepos 17 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas bei registruotinas kilnojamasis turtas (v. b. psl. 34-35). 2017 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įvertinimo skirtas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimas, kurį pavesta atlikti UAB „Lituka“ ir Ko (v. b. psl. 38). 2017 m. lapkričio 3 d. priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patalpų apžiūros laiko suderinimo, kuriuo skolininkė įpareigota per penkias dienas nuo patvarkymo gavimo dienos sudaryti sąlygas ir nurodyti tikslų laiką, kada nekilnojamojo turto vertintojas galėtų apžiūrėti iš varžytynių parduodamą įkeistą daiktą (v. b. psl. 53). Pareiškėjai nesudarant sąlygų apžiūrėti ir įkainoti areštuotą turtą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-5656-998/2018 leido antstoliui A. S. ar jo įgaliotam padėjėjui, kartu su turto vertintoju UAB „Lituka“ ir Ko įeiti į D. Ž. nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti nurodyto turto vertę (v. b. psl. 59-60). UAB „Lituka“ ir Ko turto vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjai priklausantis turtas – 17/100 dalys pastato – tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 402,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); butas/patalpa – butas su rūsiu 15,34 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53,46 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – vertinimo dienai (2018 m. balandžio 26 d.) vertintinas 22700 Eur (v. b. psl. 74 – 95).
Pareiškėjai prieštaraujant dėl nustatytos turto rinkos vertės 2018 m. gegužės 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pasiūlė pareiškėjai per 7 darbo dienas nuo minėto patvarkymo gavimo dienos pasiūlyti kitą ekspertą turto vertei nustatyti (v. b. psl. 113). 2018 m. liepos 19 d. antstolio kontoroje pateiktas pareiškėjos atsiliepimas, kuriuo ji nesutinka susirasti kito turto vertintojo, kadangi artimiausiu metu neketino savo buto nei parduoti nei kaip kitaip prarasti (v. b. psl. 121). 2018 m. liepos 23 d. paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio aukščiau minėto turto varžytynės. Pradinė turto kaina - 28800 Eur (v. b. psl. 136). Pirmosios varžytynės 2018 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. psl. 148). 2018 m. rugsėjo 14 d. paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio aukščiau minėto turto varžytynės. Pradinė turto kaina - 21600 Eur (v. b. psl. 167). Antrosios varžytynės 2018 m. spalio 17 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. psl. 171). 2018 m. spalio 23 d. prašymu antstolis kreipėsi į turto vertintoją UAB „Lituka“ ir Ko pateikti nuomonę dėl pareiškėjos turto vertės pokyčių (v. b. psl. 177). Turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko 2018 m. lapkričio 6 d. pranešimu nustatyta, kad pareiškėjos turto vertė yra artima vertei, kuri buvo nustatyta 2018 m. balandžio 26 d. (v. b. psl. 178). 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio aukščiau minėto turto varžytynės. Pradinė turto kaina - 23040 Eur (v. b. psl. 196). Pirmosios varžytynės 2019 m. sausio 8 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. psl. 202). 2019 m. sausio 30 d. paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio aukščiau minėto turto varžytynės. Pradinė turto kaina - 17280 Eur (v. b. psl. 222). Antrosios varžytynės 2019 m. kovo 6 d. patvarkymu paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis (v. b. psl. 229). 2019 m. kovo 14 d. prašymu antstolis kreipėsi į turto vertintoją UAB „Lituka“ ir Ko pateikti nuomonę dėl pareiškėjos turto vertės pokyčių (v. b. psl. 239). Turto vertintojo UAB „Lituka“ ir Ko 2019 m. balandžio 3 d. pranešimu nustatyta, kad pareiškėjos turto vertė yra artima vertei, kuri buvo nustatyta 2018 m. balandžio 26 d. (v. b. psl. 240). 2019 m. balandžio 26 d. paskelbtos pirmosios pareiškėjai priklausančio aukščiau minėto turto varžytynės. Pradinė turto kaina - 18160 Eur (v. b. psl. 262). Numatyta varžytynių pabaiga – 2019 m. gegužės 27 d. 13:01:59 val.
Pareiškėja skundu prašo sustabdyti/ nutraukti vykdomąją bylą jos turtui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 625 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 626 straipsnyje numatyti privalomi vykdomosios bylos sustabdymo, o CPK 627 straipsnyje – fakultatyviniai pagrindai. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. Vertindamas fakultatyviuosius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų atvejus, antstolis kiekvienu konkrečiu atveju turi teisę spręsti, ar yra pagrindas stabdyti ar atidėti vykdomosios bylos veiksmus, ar ne.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja tvirtina, kad yra pagrindas sustabdyti vykdymo veiksmus, kadangi prieš metus, balandžio 26 d. antstolio nurodymu buvo atliktas nesankcionuotas šnipinėjimas po pareiškėjos butą, todėl antstolis neturi teisės vykdyti aukciono. Neteisėtai nufilmuoti vaizdai, bei iškreipti faktai „apžiūros“ įvertinime buvo ir iki šiol yra atvirai viešinami viešojoj erdvėj. Pareiškėjos manymu tokiais savo veiksmais antstolis pažeidė pareiškėjos žmogiškąsias teises, bei teisę į privatumą. Su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, pareiškėjos dėstomi argumentai nesudaro pagrindo vykdomosios bylos sustabdymui (CPK 626-627). Pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolio padėjėjas kartu su turto vertintoju, išieškotojo atstove, kviestine ir policijos pareigūnais, turint teisėtą pagrindą, o būtent Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-5656-998/2018, kuria leista antstoliui A. S. ar jo įgaliotam padėjėjui, kartu su turto vertintoju uždarąja akcine bendrove UAB „Lituka“ ir Ko įeiti į D. Ž. nuosavybės teise priklausantį turtą ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti nurodyto turto vertę, pateko į pareiškėjos nuosavybės teise priklausantį turtą. Minėtos nutarties pagrindu buvo priverstinai patekta į pareiškėjos turtą, kur atlikta minėto turto fotofiksacija rinkos vertei nustatyti. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pareiškėja su antstoliu ir išieškotoju nebendradarbiauja, o visais būdais bando stabdyti skolos išieškojimą, dėl ko antstolis privalo imtis priverstinių, įstatyme numatytų, skolos išieškojimo veiksmų. Vadovaujantis tuo kas paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolis neteisėtai pateko į pareiškėjos turtą ir tai būtų pagrindas nebetęsti turto pardavimo iš varžytynių veiksmų arba stabdyti bylos vykdymą. Teismas įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, sutinka su antstolio argumentu, jog pareiškėjos skunde dėstomos aplinkybės neatitinka civilinio proceso įstatyme įtvirtintų pagrindų vykdomosios bylos stabdymui.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis pažeidė pareiškėjos žmogiškąsias teises bei teisę į privatų gyvenimą išviešindamas duomenis apie pareiškėją bei jos turtą viešoje erdvėje. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, kur buvo išviešinti duomenys apie ją ir jos turtą, tačiau teismo manymu, pareiškėja kalba apie skelbimus dėl pareiškėjos parduodamo turto iš varžytynių.
Pažymėtina, kad CPK 707 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skelbime apie varžytynes nurodoma: 1) varžytynių numeris; 2) turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); 3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; 4) turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; 5) varžytynių pabaigos laikas; 6) varžytynių dalyvio mokesčio dydis; 7) pradinė pardavimo kaina; 8) parduodamo turto nuosavybės apribojimai; 9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; 10) elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką. Prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas (CPK 707 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis vykdomosios bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolis nepažeidė pareiškėjos teisės į privatų gyvenimą, o vykdydamas savo tiesiogines funkcijas paskelbęs apie parduodamo turto varžytynes nurodė tuos duomenis, kuriuos jį įpareigoja nurodyti CPK 707 straipsnis (v. b. psl. 140, 169, 200, 226, 266).
Pareiškėja taip pat tvirtina ir tai, kad antstolio dokumentai yra suklastoti. Teismas su tokiais pareiškėjos argumentais neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėja nekonkretizavo kokie antstolio dokumentai yra suklastoti, be to šių aplinkybių patvirtinimui į bylą neteikė jokių įrodymų. Teismas susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga neturi jokio pagrindo abejoti byloje esančių duomenų tikrumu.
Pareiškėja taip pat nesutiko ir su parduodamo jos turto kaina. Nurodė, kad jos turtas parduodamas pusvelčiui, nors tikroji jo kaina yra dvigubai didesnė. Pažymėjo, kad ilgalaikės varžytynės internete tebuvo tik dėl formalumo, naujai atsiradęs pirkėjas yra ne kas kitas, kaip šios nusikalstamos grupuotės, vykdančios prieš pareiškėją išpuolius, aplinkos atstovas. Su tokiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
Areštuoto turto įkainojimą reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Minimo straipsnio 1 dalis nustato, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, nes turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 26 d. ekspertizės įstaiga UAB „Lituka“ ir Ko aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad turto - 17/100 dalių pastato – tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 402,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); buto/patalpos – buto su rūsiu 15,34 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas 53,46 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0,0400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 22700 Eur. Teismas pažymi, kad turto vertintojas norėdamas nustatyti turto vertę apžiūri vertinamą turtą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu bei kitais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais įvertina turtą bei nustato jo vertę. Pareiškėja nepateikė jokių svarių ir pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog vertintojas netinkamai nustatė turto vertę. Be to pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nesutikus su nustatyta minėto turto verte, antstolis pasiūlė pareiškėjai atlikti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai nurodžius kitą ekspertinę įstaigą. Pareiškėja šios galimybės neįgyvendino, motyvuodama tuo, kad nesiruošia parduoti savo turto. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad varžytynės iš viso vyko 5 kartus. Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto kaina viršijo ir ekspertizės aktu įvertinto turto kainą. 4 kartus varžytynės neįvyko nesant minėto turto pirkėjo, dėl ko galima daryti pagrįstą išvadą, kad turtas buvo parduodamas per brangiai. Paminėtina ir tai, kad visą turto pardavimo iš varžytynių laikotarpį pareiškėja nepasiūlė nei vieno pirkėjo, kuris galėtų jos turtą nupirkti už didesnę kainą. Esant paminėtų aplinkybių visumai teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad turtas parduotas už per mažą kainą, kai tuo tarpu pareiškėja apart skundų rašymo nesiėmė jokių veiksmų, dėl kurių turtas galėtų būti parduotas už skolininkei priimtiną kainą. Be to aplinkybės, jog turtas parduotas už mažesnę kainą, negu norėtų pareiškėja, nesudaro jokio pagrindo konstatuoti, kad antstolis ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys yra suinteresuoti vykdyti „išpuolius“ prieš pareiškėją.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu.
CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį;
9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.
Susipažinus su pareiškėjos skundu ir jo papildymu teismas konstatuoja, kad pareiškėja nenurodė nei vieno civilinės bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 629 straipsnio 1 dalyje, dėl ko nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjos skundo tenkinimui.
Pareiškėja taip pat pateikė prašymą iškelti antstoliui A. S. baudžiamąją bylą.
Teismas pažymi, kad pripažinti asmenį kaltu padarius nusikaltimą gali tik bendrosios kompetencijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu po to, kai išnagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje įstatymo nustatyta tvarka kompetentinga institucija (prokuratūra, policija, specialiųjų tyrimų tarnyba) atliko ikiteisminį tyrimą. Pareiškimai dėl galimų nusikalstamų veikų ištyrimo gali būti paduodami šioms institucijoms, o ne tiesiogiai teismui.
Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, teismo teisė bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, pranešti apie tai prokurorui. Susipažinus su pareiškėjos skundu, bei vykdomosios bylos medžiaga, teismas nemato jokio pagrindo pasinaudoti CPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta teise. Dėl ko pareiškėjos prašymas netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad antstolis neturėjo jokio CPK 626 – 627, 629 straipsniuose numatyto pagrindo stabdyti ar nutraukti vykdymo veiksmus. Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl kitų pareiškėjos skunde ir papildomuose paaiškinimuose dėstomų argumentų teismas plačiau nepasisako, kadangi tai neturi jokios įtakos priimamo sprendimo atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos D. Ž. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.