Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742290) ieškinį atsakovams UAB „Andiva“ (įmonės kodas 158996112) ir R. P. dėl žalos aplinkai atlyginti (309 544 Lt),

Ieškovas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo CK 6.245, 6.246, 6.248, 6.249, 6.251 ir 6.264 str. pagrindais priteisti iš atsakovų UAB „Andiva“, kaip kalto asmens, ir R. P., kaip atsakingo už pavojingų atliekų surinkimą, pervežimą, laikymą, saugojimą ir pavojingų atliekų perdavimą naudojimo bei šalinimo įmonės, 309 544 Lt padarytos žalos aplinkai atlyginti.

Nurodo, kad atsakovas, pažeisdamas LR Atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d., Atliekų tvarkymo taisyklių 41 ir 51 str., Aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti, patvirtintų LR Aplinkos apsaugos ministro 2001-10-05 įsakymu Nr. 495, 8.2 ir 9 punktus, LR Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 5 d., neleistinai išleisdamas medžiagas: degutą ir nežinomos medžiagos mišinį į Pelėdnagių kaimo komunalinės kanalizacijos sistemą, užkišo kanalizacijos vamzdžius ties Šerkšnio upeliu ir kanalizacijos turinys su atsakovo teršalais laikotarpiu nuo 2004-10-12 19 val. iki 2004-10-13 13 val. teršė upelį (18 val). Į upelį neleistinai pateko 3,828 t organinių teršalų, 4,347 t skendinčiųjų medžiagų, 0,149 t bendro azoto ir 0,018 t bendro fosforo. Tuo padaryta žala paviršiniams vandenims. Dėl šio ATPK 51-2 str. 2 d. numatyto pažeidimo administracine tvarka nubaustas atsakovo UAB „Andiva“ direktoriaus pavaduotojas R. P. 2 250 Lt bauda (b.l. 11). Žala aplinkai paskaičiuota remiantis LR Aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika pagal formulę.

Paaiškino, kad buvo užkištas kanalizacijos šulinėlis, per kurio viršų bėgo nuotekos ir teršė upelį. Komisija 2004-10-13 aktu konstatavo, kad iškastos medžiagos panašios į mazutą. Nors jos nebuvo tirtos, tačiau aktą pasirašė R. P. be pastabų. Pagal nuotekų kvapą ir spalvą tikrindami kanalizacijos trasos šulinius atsekė iki UAB „Andiva“ teritorijoje esančio naftos gaudytojo ir talpos - konteinerio. Naftos gaudytojo švarios pusės nuotekų spalva ir specifinis aštrus kvapas sutapo su nuotekomis, teršiančiomis upelį. Tyrimais visuose mėginiuose nustatytas chromas ir naftos produktai, nors skirtingi. Iš to, kad atsakovas buvo priėmęs 40 t deguto ir jo neperdavė UAB „Genderai“, daro išvadą, jog atsakovas išleido degutą, kuris užkišo vamzdžius.

Atsakovai su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2004-10-12 apie 19 val. kartu su K. M. matė, jog prie Šerkšnio upelio iš persipilančio kanalizacijos šulinio bėgo fekalijos, kurios pakrante tekėjo į upelį. Upelio spalva buvo truputį balkšva, tačiau naftos produktai netekėjo. Kartu apžiūrėjo UAB „Andiva“ teritorijoje esančius kanalizacijos šulinius, tačiau K. M. neleido paimti mėginio iš UAB „Andiva“ teritorijoje esančio kanalizacijos šulinio, kaip, K. M. teigimu, teršiančio upelį, motyvuodamas, kad jis (P.) gali apsinuodyti, nors šulinio gylis buvo apie 1 m. Vėliau vienas patikrino visus kanalizacijos šulinius, tačiau šuliniai ir naftos gaudytuvai buvo švarūs. Neigia užteršę upelį. Ieškovas kaltina įmonę, jog dėl įmonės kaltės mazutas užkimšo kanalizaciją ir fekalijos tekėjo į upelį. Tačiau laboratorijos tyrimais nustatyta, kad naftos produktų nėra, o iškastas iš šulinėlio dumblas neištirtas. Ieškovo paskaičiavimais įmonė į upelį išpylė 8,342 tonas grynųjų teršalų, kuomet per mėnesį vidutiniškai sunaudojama iki 15 m³ vandens, daugiausia darbuotojai prausimuisi, o statinių plovimui sunaudojama ne daugiau kaip 0,3 m³ vandens, kuris buvo išpiltas į kanalizaciją.

Nurodo, kad 2004-10-13 apie 8 – 9 val. dalyvaujant K. M., UAB „Kėdainių vandenys“ atstovams, iš UAB „Andiva“ naftos gaudytuvo mėginį paėmė UAB „Kėdainių vandenys“ atstovė M. Ž., kuri perdavė K. M.. Pastarasis paėmė mėginį iš konteinerio. Paskui kartu paskaičiavo upelio debitą. Pagal „Tyrimų protokolą“ V-Nr. 506 užteršto upelio skaidrumas - „0“. K. M. į plastmasinius butelius paėmė tris mėginius: 1. „Švaraus upelio“. 2. “Užteršto upelio“. 3. “Persipilančio šulinio“. Susipažinęs su pateiktais paskaičiavimais, atkreipė dėmesį į „Tyrimų protokolą“ V-Nr. 506 „Upelis Šerkšnys prieš taršos tašką“, kuriame nuodyta spalva - „balkšva“. Tačiau Kauno Regiono Aplinkos Apsaugos Departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius ištyrė tik du mėginius ir Protokolo Nr. 385 du mėginius NR. ATD-11 iš Pelėdnagių gyvenvietės kanalizacijos ir ATD-13 iš UAB „Andiva“ naftos gaudytojo švarios pusės, t.y. dingęs vienas mėginys „Švaraus upelio“, kuriam atsiradus ir jį įterpus į tyrimų protokolą, paaiškėtų, kad tyrimų protokolas neatitinka tikrovės, ir gamtai žala nepadaryta, nes „Upelis Šerkšnys po taršos taško“ keliasdešimt kartų daugiau užterštas negu prieš taršos tašką. Paskaičiavus nuotekų koncentraciją vamzdyje, atgaliniu būdu imant ieškovo nustatytą užterštumą, seka, kad tokios koncentracijos nuotekos negalėtų tekėti. Šią aplinkybę patvirtino ekspertas.

Apklausti liudytojai nurodė matę užterštą upelį ir dalyvavę paimant mėginius tyrimams užterštumui apskaičiuoti. Jų parodymais buvo imti mėginiai laboratorijoje sunumeruotais indais, kontroliniai mėginiai nebuvo paimti, nes atsakovas to nepageidavo.

Ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Atsakovas R. P. UAB „Andiva“ direktoriaus 2004-10-08 įsakymu Nr.45 paskirtas atsakingu už atliekų tvarkymą, jų apskaitą, transportavimą ir kitas priemones, susijusias su šiuo darbu (baužb.byla t.1, b.l.45).

2004-10-13 nustatyta, kad užsikišęs kanalizacijos šulinėlis ir komunalinės nuotekos bėga į Šerkšnio upelį ir tuo daroma gamtai žala. Tą pačią dieną UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojai S. J., V. M., A. M., R. L. patikrino kanalizacijos magistralinius tinklus už Šerkšnio upelio iki Pelėdnagių katilinės naftos gaudytojo ir, praplovę kanalizacijos magistralinius tinklus, juose rado nusistovėjusios tirštos mazuto masės (baudž.b. t.1, b.l.41).

Kėdainių rajono aplinkos apsaugos agentūros vyr. inspektorius K. M., dalyvaujant UAB „Kėdainių vandenys“ atstovams: miesto vandenvalos įrenginių viršininkui G. S. ir magistralinių tinklų priežiūros meistrui S. J., UAB „Andiva“ direktoriaus pavaduotojui R. P., patikrino UAB „Andiva“ ir Pelėdnagių gyvenvietės komunalinių nuotekų kanalizacijos tinklus ir surašė 2004-10-14 Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktą Nr.7 (baudž.byla, b.l.46-47). Jame konstatuota, kad 2004-10-12 paimti 3 mėginiai: 1) iš užteršto upelio, 2) iš persipilančio kanalizacijos šulinio prie Šerkšnio upelio ir 3) iš UAB „Andiva“ katilinės kieme esančio rezervuaro. Rezervuare esanti medžiaga (ar atlieka) turi labai panašų kvapą kaip mėginyje iš Šerkšnio upelio bei persipilančio kanalizacijos šulinio. R. P. neigia, kad bendrovė pažeisdama reikalavimus į komunalinius tinklus išleidžia savo nuotekas. Nurodė, kad 2004-10-13 komisija dalyvaujant R. P. nustatė, kad taršos židinys yra UAB „Andiva“ teritorijoje esantis naftos gaudytojas, o AB „Šiaulių Stumbras“ pardavė UAB „Andivai“ 40 t deguto ir 20 t mazuto, tačiau UAB „Andiva“ deguto neapskaitė ir neturi leidimo tokią atlieką tvarkyti. Padarė išvadą, jog deguto ir nežinomos medžiagos mišinys, patekęs į komunalinius kanalizacijos tinklus, sąlygojo jų užsikišimą. Užsikišus kanalizacijos tinklams, nuo 2004-10-12 19 val. iki 2004-10-13 13 val. buvo teršiamas Šerkšnio upelis deguto ir nežinomos medžiagos mišiniu, praskiestu gyvenvietės buitinėmis nuotekomis (baudž.b, t.1, b.l.46).

Šio akto pagrindu Kėdainių rajono agentūra 2004-10-20 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.226/121 (t.1, b.l.10), o 2004-10-29 nutarimu dėl ATPK 51 -2 2 d. pažeidimo nubaudė R. P. 2 250 Lt bauda už tai, jog UAB „Andiva“ neturėdama leidimo netinkamai šalino degutą. Išpildamas degutą ir nežinomo chemikalo mišinį į komunalinę kanalizaciją, užkišo vamzdyną, kurio turinys 18 val. teršė Šerkšnio upelį ir tuo padarė žalą paviršiniams vandenims (t.1, b.l.11). Bauda išieškoma iš R. P. atlyginimo (baudž.byla Nr.66-1-1596-04, dėl aplinkos teršimo- BK 270 str. 1 d, t.2, b.l.79).

2004-10-13 paimti 3 mėginiai: 1) naftos gaudytojo švari pusė (indas Nr.1), 2) upelis prieš taršos tašką (indas Nr.5) ir 3) upelis po taršos taško (indas Nr.11) (mėginių priėmimo registracijos žurnalas- b.l.57, baudž.byla, t.1, b.l.39).

2004-10-28 buvo išsiųsti du paviršinio vandens mėginiai chromo ištyrimui (baudž. byla, t.1, b.l.48). Iš Tyrimo protokolo Nr.385, 2004-10-28 matyti, kad pateikti ištyrimui 2004-10-13 paimti mėginiai: mėginys Nr.ATD-11- iš kanalizacijos į 1,5 l talpos plastmasinį butelį ir mėginys Nr. ATD-13- iš naftos gaudytojo į 1 l talpos stiklinį butelį. Naudojant LST ISO 9174; 2003 chromo nustatymo metodą, Aplinkos tyrimų departamento cheminės analizės skyrius nustatė chromą abiejuose mėginiuose, atitinkamai 173 ir 1070 (baudž.byla, t.1, b.l.49).

Iš 2004-10-21 Tyrimo protokolo Nr.369 (b.l.61) rezultatų matyti, kad mėginiuose Nr.ATD-11 (iš kanalizacijos), Nr.ATD-12 (iš sandėliuojamos talpos) ir Nr.ATD-13 (iš naftos gaudytojo) remiantis UV spektrometrinės analizės duomenimis, cheminės analizės skyrius padarė išvadą, jog naftos produktai mėginiuose yra skirtingi (b.l.61). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog į kanalizaciją pateko ne tokie pat naftos produktai, kuriuos naudojo UAB „Andiva“.

Iš Tyrimų protokolo V-Nr.506 matyti, kad ištyrus upelio vandenį prieš taršos tašką ir po taršos taško nustatė, kad juose atitinkamai yra: skendinčių medžiagų: 39 mg/l ir 1204 mg/l, BDS₇ mgO₂/l: 2,1 ir 1028, bendras azotas: 7,9 ir 48, bendras fosforas: 46 ir 51 (baudž.byla, t.1, b.l.40). T.y. nepateiktas tirti mėginys iš naftos gaudytojo švarios pusės. Šie duomenys tik įrodo, jog upelis buvo užterštas ieškovo nurodytoje vietoje .

2004-10-13 Komisija, susidedanti iš aplinkos agentūros vedėjo K. M., UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojų: magistralinių tinklų meistro S. J., miesto vandenvalos įrenginių viršininko G. S., dalyvaujant R. P. patikrino kanalizacijos magistralinus tinklus nuo Šerkšnio upelio iki Pelėdnagių katilinės naftos gaudytojo ir nustatė, kad naftos gaudytojo talpoje nuotekos pilkšvai rusvos spalvos apie 0,5 m³. Tos pačios spalvos, šiek tiek šviesesnės bėga iš KT vamzdyno į Šerkšnio upelį. Šulinys (kanalizacijos) pradėtas valyti, krūva iš jo iškastų atliekų supilta prie šulinio, matosi į mazuto priemaišas panašūs gabalai. Komisija katilinės kanalizacijos liniją atjungė nuo magistralinio KT (b.l.173).

Ginčo dėl to, kad buvo užsikišęs kanalizacijos šulinys ir kanalizacijos nuotekos pateko tiesiai į upelį, nėra. Tačiau 2004-10-12 Kėdainių rajono agentūros vedėjas K. M., dalyvaujant R. L. ir R. P., patikrinę Pelėdnagių buitinės kanalizacijos taršą neaiškiomis medžiagomis ir siekdami išsiaiškinti būtent jas, bei kas tai padarė, paėmė mėginius iš: 1) kanalizacijos; 2) užteršto upelio; 3) UAB „Andiva“ sandėliuojamos talpos. Vienok, komisija nepaėmė mėginio iš kanalizacijos šulinio už Šerkšnio, nors kaip nustatė ir nurodė komisija 2004-10-12 Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo akte Nr.1 (baudž.b.b.l.38), tai klampi konsistencija labai panaši į naftos atlieką, juodo paviršiaus. Tokio mėginio nepaėmimą komisija argumentavo tuo, jog šios medžiagos nepateko tiesiogiai į upelį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iš dokumentų nustatęs, jog UAB „Andiva“, priėmęs iš AB „Šiaulių Stumbras“ deguto, jo nepardavė ir iš to padaręs išvadą, jog UAB „Andiva“ išleido į kanalizaciją degutą ir nežinomos kilmės medžiagas, kurios užkišo kanalizacijos vamzdžius ir dėl to nuotekos teršė upelį, padarydamos žalą gamtai, dėl žalos padarymo kaltino UAB „Andiva“, o taip pat tai, jog sekančią dieną, t.y. 2004-10-13 Komisija, susidedanti iš aplinkos agentūros vedėjo K. M., UAB „Kėdainių vandenys“ darbuotojų: magistralinių tinklų meistro S. J., miesto vandenvalos įrenginių viršininko G. S., dalyvaujant R. P. patikrino kanalizacijos magistralinus tinklus nuo Šerkšnio upelio iki Pelėdnagių katilinės naftos gaudytojo ir nustatė, kad iš pradėto valyti šulinio krūva iškastų atliekų supilta prie šulinio, kurioje matosi į mazuto priemaišas panašūs gabalai, privalėjo ištirti ir nustatyti, kokia medžiaga buvo užkišusi kanalizaciją ir ar ji pakliuvo iš UAB „Andiva“, nes UAB „Andiva“ savo kaltės nepripažino. Taigi, komisijos, dalyvaujant tam pačiam K. M., skirtingai sprendė apie kanalizaciją užkišusias medžiagas, viena jų, jog tai mazutas, kita - degutas. Šios medžiagos netapačios ir esant tokiems neatitikimams buvo būtina nustatyti būtent kokios medžiagos, nes vien tas faktas, jog degutą buvo įsigijęs UAB „Andiva“, nepaneigia komisijos duomenų apie nustatytą mazutą, kuri, beje, nenustatė deguto.

Atsakovams nesutinkant, kad dėl UAB „Andiva“ kaltės buvo užkišta kanalizacija, ieškovas nepaėmė mėginio iš kanalizacijos tinklo iš pagrindinės Pelėdnagių gyvenvietės atšakos, t.y. iš tos vietos, kur susijungia visi kanalizacijos tinklai, bei iš pirmo šulinėlio už bendrovės teritorijos, nors tą padaryti prašė R. P.. Taip pat neištirtos iškastos, nuotekos. Todėl nėra duomenų, patvirtinančių ieškovo teiginį, jog užkišo kanalizaciją būtent atsakovas, neleistinai išleisdamas nežinomas medžiagas į kanalizaciją.

Taigi, atsakovams nesutinkant su ieškiniu dėl kaltės bei ginčijant gautus upelio užterštumo rezultatus, teigiant, jog nepateiktas tyrimui švaraus upelio mėginys, kuriam atsiradus būtų kiti rezultatai, bei tvirtinant, jog atlikus atgalinį skaičiavimą pagal nurodytą ieškovo upelio taršą, paaiškėjo, jog tokios koncentracijos (dėl tirštumo) nuotekos negalėjo tekėti kanalizacijos vamzdžiais, šalių prašymu ir jų pateiktais klausimais buvo paskirta teismo vandens užterštumo nustatymo ekspertizė (t.2, b.l.52-53 ir b.l. 84), kuri pavesta atlikti Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio institutui, turinčiam galiojantį leidimą atlikti vandens tyrimus ir nustatyti nuotekose skendinčias medžiagas, BDS ir kt. (t.2, b.l.43- leidimas Nr.1AT-97, išd. 2005-12-28 , b.l.44-47- leidimo priedas).

Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad upelio vagos greitis upelio skerspjūvyje ir vertikalėje skiriasi. Jis didžiausias vagos viduryje ir jo paviršiuje (dugne - 0). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas vandens greitį matavo plūde ją paleisdamas upelio tiesiojoje, vienoje, didžiausią greitį turinčioje vietoje - upelio viduryje, paviršiuje. Be to, upelio plotą skaičiavo ne nuo kranto iki kranto, o dugno plotį. Tokiu būdu, ieškovas, parinkęs maksimalų upelio vagos greitį, netiksliai išmatavo debitą. Jei ieškovas būtų pasirinkęs tinkamą metodą - panaudojęs instrumentinį būdą, ar naudojant plūdę, kaip jis darė, būtų paleidęs keliose upelio vietose (skerspjūvyje), bendras upelio vagos greitis būtų mažesnis, nei nustatė ieškovas ir atitinkamai būtų kitas taršos rezultatas - mažesnis, nes jis tiesiogiai priklauso nuo upelio greičio. Ta aplinkybė, jog, ieškovo teigimu, upelis siauras - 2,5 m ir negilus, neduoda pagrindo kitokiu, kaip ieškovas norėtų, būdu matuoti vandens greičio.

Kaip nurodė ekspertas posėdžio metu, taršos rezultatams turi reikšmės tinkamas mėginių už taršos vietos paėmimas. Kadangi laikoma, jog teršalai pilnai susimaišę su vandeniu 0,5 km atstumu nuo taršos šaltinio (įbėgimo vietos), t.y. jis už tokio atstumo bėga pilna vaga, tai ta aplinkybė, jog mėginiai buvo paimti nesilaikant šio reikalavimo - už 12 metrų nuo taršos taško, duoda pagrindo abejoti nustatytai taršos koncentracijai. Ši aplinkybė bei tai, jog netinkamai buvo nustatytas upelio vagos greitis, duoda pagrindo abejoti paskaičiuotos žalos dydžiui, jeigu laikytume, jog atsakovas kaltas dėl upelio taršos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ekspertas į ieškovo teiginį dėl pasirinko bandymų už taršos taško ėmimo vietos nurodė, jog esama melioracinė sistema neiškreiptų upelio taršos skaičiavimo tikslumo, nes nėra duomenų taršos metu apie buvusias liūtis.

Ekspertai, remdamiesi UAB "Kėdainių vandenys" 2007-07-04 pažyma Nr. 1-59, kurioje nurodomi duomenys apie Pelėdnagių gyvenvietės ir R. P. privačių patalpų mėnesines nuotekas nuo 2003-10-01 iki 2005-11-01, nustatė, kad 2004 m. spalio mėnesį iš Pelėdnagių gyvenvietės ir R. P. privačių patalpų išleista 1275,2 kubinių metrų nuotekų, iš to skaičiaus 3 kubiniai metrai - iš R. P. privačių patalpų. Kadangi įvykis vyko 2004 m. spalio 12-13 dienomis ir nėra duomenų apie šiuo laiku išleistas nuotekas, ekspertai nustatė vidutinį paros nuotekų dydį - 41,14 kubinių metrų (1275,2 : 31 ), iš kurių 0,097 kubinių metrų sudarė nuotekos iš R. P. privačių patalpų ( 3,0 : 31).

Ekspertai iš vyr. valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus K. M. paaiškinimų nustatė, jog viso 18 valandų teršimo metu (teršta nuo 2004-10-12 19 val. iki 2004-10-13 13 val.) nekito taršos koncentracija ir upelio debitas, o, nesant priešingų duomenų, laikė, jog nuotėkis taip pat buvo vienodas visas 18 val. Pagal šiuos duomenis paskaičiavo, kad per 1 valandą upelio nuotėkis sudarė 0,0576 x 3600 = 207,36 kubinių metrų, o kanalizacijos vandens nuotėkis - 41,14 : 24 = 1,714 kubinių metrų. Per 18 valandų nuotėkis sudarė atitinkamai 3732 ir 30,85 kubinių metrų, t. y. upelio nuotėkis buvo 120,97 kartų didesnis negu bendras nuotėkis kanalizacijos vamzdynu iš Pelėdnagių gyvenvietės ir R. P. privačių patalpų (nuotėkio dalis iš R. P. patalpų - 0,072 kubinių metrų).

Skaičiuodami teršalų kiekį ekspertai laikė, jog tarša visas 18 valandų buvo vienoda t.t. kanalizacijos tinkle. Atsižvelgiant į tai, jog upelio nuotėkis buvo 120,97 kartų didesnis už kanalizacijos vandens nuotėkį, tai analogiškai kanalizacijos vandens tarša turėjo būti tiek pat kartų didesnė, kad sudarytų apskaičiuotą upelio taršą.

Ekspertai nurodė, kad K. M. paskaičiavimu teršalų kiekis pagal BDS₇ skirtumą upelyje žemiau taršos šaltinio ir aukščiau jo, K. M. skaičiavimais, sudarė 3,828 t (BDS₇ 1025,9 mg O₂/l ). Tokį teršalų kiekį pagal BDS₇ kanalizacijos vanduo galėtų atnešti į upelį, jei BDS₇ būtų 1025,9 x 120,97 = 124 103 mgO₂/l. Tačiau, kaip nurodė ekspertai, taip užterštą skystį sunku įsivaizduoti. LŽŪU VŪI specialistai nėra girdėję apie komunalines nuotekas, kurių BDS₇ būtų didesnis kaip 500-700 mgO₂/1, o projektuojant valymo įrenginius laikoma, kad didžiausia pagal projektavimo normas tarša yra 350 mgO₂/l, t.y. 354 kartus mažesnė, nei nustatė ieškovas. Palyginimui nurodė, kad netgi labiausiai užteršto vandens iš didžiausių teršėjų: pieno arba mėsos gamybos cechų, skerdyklų tarša būna iki 10000 mgO₂/l, o į Kauno valymo įrenginius patenka komunaliniai vandenys, kurių tarša svyruoja nuo 30 iki 300 mgO₂/l.

Ekspertizės akte nurodė, kad ieškovo apskaičiuota tarša skendinčiosiomis medžiagomis yra 4,347 t (koncentracija 1165 mg/l). Iš kanalizacijos tinklo skaičiuojant tokiais pat metodais turėjo patekti nuotekos, kuriose skendinčiųjų medžiagų buvo 140 930 mg/l, arba 140,93 kg kubiniame metre. Padarė išvadą, jog nuotekos, turinčios tokį skendinčiųjų medžiagų kiekį, esant nustatytiems kanalizacijos tinklo nuolydžiams ir tekėjimo greičiams, negalėtų tekėti.

Pažymėjo, kad rasta bendrojo azoto koncentracija (kiekis) - 7,9 mg/l, ar panaši koncentracija yra būdinga daugeliui Vidurio Lietuvos upių. Bendrojo fosforo koncentracija aukščiau taršos šaltinio 46 mg/l yra labai didele ir rodo didelę antropogeninę taršą. Komunaliniai vandenys (nuotekos) paprastai išsiskiria ne tik tuo, kad jų didelis BDS₇, bet ir tuo, kad kartu juose būna daug fosforo (apie 10 mg/l) ir azoto (apie 50 mg/l). Šiuo atveju, to nebuvo, todėl ekspertas negalėjo pasakyti, kokių organinių medžiagų būta. Iš to, ekspertas padarė išvadą, jog klaidingai apskaičiuota tarša, t.y. ji nustatyta gerokai didesnė, nei galėjo būti. To priežastys gali būti kelios: 1. Neteisingai apskaičiuotas upelio debitas (padidintas tėkmės greitis); 2. Jeigu laboratorija, turinti visus leidimus analizėms atlikti, analizes atliko nesuklysdama (patikrinti dabar nėra galimybių), tada didelių abejonių kelia mėginių paėmimas. Dėl mažo gylio galėjo būti pasemtas vanduo su dugno nuosėdomis, tai labai smarkiai padidino skendinčiųjų medžiagų kiekį, sėmimo vietoje upelio vanduo nebuvo susimaišęs su teršalais. Paimti tiesiog teršalai ir skaičiuota, kad tokia teršalų koncentracija buvo visame skerspjūvyje ir visas 18 valandų vienoda.

Net tuo atveju, jei teršalai nebuvo susimaišę su upelio vandeniu, labai abejotina nustatyta BDS₇ reikšme - 1028 mgO₂/l upelyje, nes tokio vandens (nuotekų) praktiškai nebūna net komunalinių vandenų kanalizacijos vamzdžiuose.

Minėta, atsakovas R. P. nubaustas už tai, jog neleistinai išleisdamas į kanalizaciją deguto, nežinomo chemikalo ir vandens mišinį į komunalinę kanalizaciją, užkišo ją, ir kanalizacijos turinys 18 val teršė upelį. Ekspertas teisme paaiškino, kad degutas netirpus ir jis tyrimais nebuvo nustatytas, nes nebuvo jo ieškota, o rasti naftos produktai ir chromas neviršijo leistinos ribos.

Šioje byloje ekspertizę atliko Vandens išteklių sektoriaus vedėjas dr.K.Gaigalis, kuris byloje esančių įrodymų visuma atliko tyrimą ir pritaikydamas turimas specialias žinias, šalių pateiktais ir teismo suformuluotais klausimais padarė išvadą, jog apskaičiuota tarša yra klaidinga, t.y. nurodyta gerokai didesnė. Pagal ieškovo nustatytą skendinčių medžiagų kiekį upelyje - 4,347 t (koncentracija 1165 mg/l) tokiu pat metodu, atgaliniu veiksmu nustatė, kad iš kanalizacijos tinklo turėjo patekti nuotekos, kuriose skendinčiųjų medžiagų buvo 140 930 mg/l, arba 140,93 kg kubiniame metre. Atsižvelgiant į tai, bei nustatytus kanalizacijos tinklo nuolydžius ir tekėjimo greičius, padarė išvadą, jog nuotekos, turinčios tokį skendinčiųjų medžiagų kiekį, negalėtų tekėti (t.2, b.l.52-53, 84- nutartys skirti ekspertizę, t.2, 59-63 ir 73-74 - ekspertizės išvada) (CPK 216 str.). Duomenys, kuriais rėmėsi ekspertas atlikdamas ekspertizę, šalių pateikti ar jų išreikalauti teismo šalių prašymu ir jų nenuginčyti. Ekspertas, prisiekęs teismui, patvirtino ekspertizės išvadas, žodžiu ją paaiškino (CPK 217 str.). Teismas ekspertizės išvadą vertina pagal vidinį įsitikinimą, ieškovui nepateikus įrodymų, leidžiančių abejoti jos pagrįstumu (CPK 218 str.). Iš to seka, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo UAB „Andiva“ neteisėtų veiksmų - užkišus kanalizaciją, jos nuotekos pateko į upelį jį užteršdamos ir tuo padaryta gamtai 309 544 Lt dydžio žala (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Net tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog dėl kanalizacijos užkišimo kaltas atsakovas, kas, kaip nurodyta, nenustatyta, tai ieškovas neįrodė žalos dydžio (CK 6.249 str., CPK 178 str.). Ieškovo paskaičiavimai paremti atliktais laboratoriniais tyrimais, kurių rezultatus paneigė aukščiau nurodyta ekspertizės išvada. Todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Atmestus ieškinį, iš ieškovo priteistinos atsakovų sumokėtos išlaidos ekspertizės atlikimui ir teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (įmonės kodas 190742290) ieškinį.

Priteisti iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, į.k. 190742290, po 667 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt septynis litus) UAB „Andivai“, į.k. 158996112, ir R. P. kiekvienam ir 80,90 Lt (aštuoniasdešimt litų 90 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.